Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Norvegijos Banko istorija, pagrindinė veikla bei pinigų politikos vykdymas

Autorius: Dovydas

Svarbiausi faktai iš Norvegijos pinigų sistemos ir centrinio banko raidos

1816 m. Norvegijos parlamentas Stortingas priėmė Norvegijos CB įsteigimo aktą. Tuo metu Norvegijoje cirkuliavęs piniginis vienetas buvo vadinamas riksdoleriu, kuris 1842 metais susietas su sidabro verte. 1874 m. įsigaliojo Pinigų Aktas, kuriuo Stortingas priėmė sprendimą pereiti prie aukso standarto. Taip pasielgta atsižvelgiant į tai, kad auksas vertingesnis metalas. Be to, 1867 m. Paryžiuje vyko tarptautinė pinigų konferencija, kurios metu Norvegijai buvo primygtinai siūloma pasirinkti būtent aukso standartą. Įvestas naujas piniginis vienetas – krona. Vienas riksdoleris buvo vertas keturių kronų.

• 1875 m. Norvegija prisijungė prie Skandinavijos pinigų sąjungos, į kurią taip pat įėjo Danija ir Švedija. Sąjungos tikslas – įsteigti bendrą Skandinavijos valiutą, pagrįstą aukso standartu. Nors sąjunga funkcionavo iki 1914 m., jai nepavyko pasiekti reikšmingų permainų Skandinavijos pinigų sistemoje ir 1972 m. ji formaliai panaikinta.

• 1892 m. įsigaliojo naujas Norvegijos CB įstatymas.

• 1906 m. bankas įsikūrė Osle naujoje būstinėje, kuri talpino 80 darbuotųjų ir banknotų spaustuvę.

• 1914 m. aukso režimas sustabdytas ir krona tapo svyruojančia valiuta. Uždraustas aukso bei sidabro eksportas. Karo metais banknotų kiekis išaugo keturis kartus, nepaisant to, krona nenuvertėjo, nes dėl itin išaugusios užjūrio prekybos padidėjo biudžeto pajamos. 1916 m. atgaivintas aukso standartas, tačiau dabar banknotų vertė viršijo oficialų aukso kursą ir CB buvo atleistas nuo pareigos pirkti auksą už kronas. 1920 m. aukso režimo vėl atsisakyta. Infliacija ir didelis importas pakirto visuomenės pasitikėjimą Norvegijos piniginiu vienetu ir krona staigiai nuvertėjo. Visgi vėliau kronos kursas vėl pakilo ir 1926 m. ši valiuta buvo lygiavertė su svaru sterlingų. 1928 m. krona vėl susieta su auksu. Tačiau neilgam – iki 1933 m. 1939 m. Norvegijos krona susieta su JAV doleriu, santykiu 4,4 kronos už dolerį. Kadangi doleris buvo susietas su auksu, to pasėkoje Norvegija sugrįžo prie aukso režimo.

• 1940 m. dėl karo veiksmų Norvegijos CB būstinė laikinai perkelta į Londoną, o Banko aukso atsargos – į Niujorką bei Otavą. Karui pasibaigus, 1945 m. rudenį įvykdyta valiutos reforma, kurios tikslas – atsikratyti banknotų pertekliaus ir sustabdyti infliaciją.

• 1946 m. Norvegija prisijungė prie Breton Vudo sistemos.

• 1949 m. valstybė praktiškai perėmė banko kontrolę, išpirkdama didžiąją dalį akcijų.

• 1971 m. Breton Vudo sistema žlugo. 1972 m. Norvegija prisijungė prie Europos šliaužiančio valiutos kurso su 1,25 proc. svyravimo ribomis, dar kitaip vadinamo Europos gyvate. 1976 m. spalį krona buvo devalvuota 1 proc., 1977 m. balandį – 5 proc., o tų pačių metų rugpjūtį – net 8 proc. Taigi to pasėkoje Norvegija 1978 m. paliko Europos gyvatės kursą ir kroną susiejo su valiutų krepšeliu, į kurį įėjo tų šalių valiutos, su kuriomis Norvegija palaikė aktyvią prekybą.

• 1985 m. buvo priimtas naujas CB įstatymas. Juo remiantis, Norvegijos CB jau nebebuvo akcinė bendrovė. Bankas tapo išskirtinai valstybės nuosavybe.

• 1990 m. Norvegijos krona susieta su ekiu. Tačiau po 2 metų dėl neramumų tarptautinėse valiutų rinkose šis sprendimas panaikintas ir krona vėl tapo plaukiojančia valiuta. Tas pats atsitiko ir kitoms Skandinavijos valiutoms – Švedijos kronai bei Suomijos markei.

• 1997 m. įsigaliojo nauja atsiskaitymo sistema tarp Norvegijos CB ir kitų bankų, dėl to lėšų pervedimas tapo saugesnis ir patikimesnis. Be to, Norvegijos Bankui pavesta Finansų ministerijos vardu valdyti Naftos fondo lėšas. Pastarojo fondo paskirtis – slopinti staigius naftos kainų svyravimus.

• 2001 m. Valstybės Taryba nustatė naujus pinigų politikos reikalavimus. Jais remiantis Norvegijos Bankas turi nustatyti bazinę palūkanų normą, siekiant palaikyti žemą infliacijos lygį. Be to, Bankas kartu su kitom šešiom šalies kredito įstaigom įsteigė bendrą įmonę NOKAS, teikiančią inkasavimo paslaugas.

Banko uždaviniai, organizacinė struktūra bei padalinių veikla
Pagrindinis Norvegijos Banko tikslas – užtikrinti stabilų šalies ekonomikos augimą. Taigi esminiai banko uždaviniai yra:

• kainų stabilumas – orientuoti pinigų politikos priemones į žemą infliacijos lygį;

• finansinis stabilumas – užtikrinti efektyvią finansų infrastruktūrą ir atsiskaitymų sistemą;

• pelningas investicijų valdymas – gauti pelną iš investicinės veiklos.

Norvegijos Banko organizacinė struktūra. Pagrindinis banko organas yra Vykdomoji Valdyba (Executive Board), atsakinga už banko valdymą. Ją sudaro septyni nariai, kuriuos paskiria Vyriausybė. Į Valdybą būtinai įeina Banko valdytojas, jo pavaduotojas bei du banko darbuotojų atstovai, kurie reikalui esant gina dirbančio personalo interesus.

Kitas svarbus organas – tai Priežiūros Taryba (Supervisory Council), kuri užtikrina, kad Banko veikla neprieštarautų šalies įstatymams. Ją sudaro penkiolika narių, kuriuos paskiria Stortingas. Tarybai pavaldus Norvegijos Banko audito departamentas (Norges Bank Audit Department), kuris kontroliuoja Banko veiklą, siekdamas, kad Banko operacijos būtų vykdomos efektyviai, tikrina
Banko metines ataskaitas bei finansinius rodiklius, teikia pasiūlymus Banko veiklai gerinti.

Toliau apžvelgiama pagrindinių Banko padalinių bei jų skyrių veikla.

Norvegijos Banko pinigų politikos padalinys (Norges Bank Monetary Policy):

• konsultuoja Vyriausybę pinigų politikos klausimais;

• valdo užsienio valiutų ir aukso atsargas;

• prisideda prie tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo;

• atlieka ekonominių rodiklių analizę;

• skelbia finansines ataskaitas bei kitus statistinius duomenis.

Norvegijos Banko finansinio stabilumo padalinys (Norges Bank Financial Stability):

• užtikrina efektyvią ir saugią atsiskaitymų sistemą;

• tarpbankinės sistemos priežiūra;

• kontroliuoja bei analizuoja finansines institucijas ir finansų rinką;

• vykdo paskutinio skolintojo funkciją;

• aptarnauja Vyriausybės sąskaitą ir valdo valstybės skolą;

• išleidžia į apyvartą kokybiškus banknotus ir monetas.

Norvegijos Banko investicijų valdymo padalinys (Norges Bank Investment Management):

• Finansų ministerijos vardu valdo Norvegijos naftos fondo užsienio valiutų portfelį;

• atlieka visas reikiamas operacijas su Vyriausybės Vertybiniais Popieriais, akcijomis;

• kontroliuoja investicijų riziką.

Norvegijos Banko personalo tarnyba (Norges Bank Staff and Groups Service):

• parenka ar atleidžia darbuotojus, sprendžia kitus su personalo vadyba susijusius klausimus;

• diegia ir prižiūri informacines technologijas, būtinas banko veiklai;

• užtikrina geras darbo sąlygas bei saugumą:

• rūpinasi Banko pastatų, įrangos bei kito ilgalaikio turto įsigijimu ir priežiūra;

• spausdina banknotus.

Norvegijos banko pinigų politika
Monetarinei politikai Norvegijoje vyriausybė apibrėžė infliacijos tikslą. Dabartinis tikslas yra laikui bėgant siekti išlaikyti vartojimo kainų indeksu apibrėžtą 2,5 procento dydžio infliaciją. Monetarinė politika taip pat turėtų prisidėti prie gamybos apimties ir užimtumo lygio stabilizavimo.

Infliacijos tikslas yra būdingas šalims, kurios gali būti lyginamos su Norvegija, pavyzdžiui, Švedijai, Didžiajai Britanijai, Naujajai Zelandijai ir Australijai. Europos Centrinis Bankas taip pat siekia išlaikyti žemą infliacijos lygį.

Apskritai į palūkanų normų, mokesčių, akcizo mokesčių pokyčių ir netikėtų laikinų sutrikimų tiesioginį poveikį plataus vartojimo prekių kainoms nebus atsižvelgiama. Įvertinant esančią infliaciją Norvegijos bankas ypatingai pabrėžia vartojimo kainų indeksu (CPI) apibrėžtą infliaciją, atsižvelgiant į mokesčių pasikeitimus ir neįtraukiant energetikos produktų (CPI-ATE), bet kiti rodikliai taip pat suteikia nemažai informacijos.

Norvegijos bankas laikosi lankstaus į infliaciją nukreipto režimo, dėl to reikšmė teikiama tiek infliacijos, tiek gamybos apimties bei užimtumo pokyčiams.

Pinigų politika įtakoja ekonomiką daug ir nevienodai pavėluotai. Norvegijos bankas nustato palūkanų normą siekiant stabilizuoti infliaciją per pagrįsta laiko tarpą, paprastai 1-3 metus. Tikslesnė riba priklausys nuo sutrikdymų, su kuriais susidurs ekonomika ir nuo to, kaip jie paveiks infliaciją bei realią ekonomiką ateityje.

Pinigų politikos priemonės

Norvegijos banko pati svarbiausia pinigų politikos priemonė yra palūkanų norma bankų indėliams Norvegijos banke (sight deposit rate), dar vadinama bazine palūkanų norma. Ji įtakoja trumpo laikotarpio pinigų rinkos palūkanų normas. Bazinė palūkanų norma ir lūkesčiai, susiję su jos ateities pokyčiais, lemia bankų indėlių ir paskolų palūkanų normas bei pajamas iš obligacijų. Norvegijos Banko bazinės palūkanų normos pokyčiai taip pat gali formuoti lūkesčius, susijusius su ateities infliacija ir ekonomikos vystymusi. Palūkanų norma veikia per visus šiuos kanalus įtakodama bendrąją paklausą, gamybą, kainas ir atlyginimus.

Patirtis parodė, kad bazinė palūkanų norma turi pakankamai ryškų poveikį trumpiausio termino pinigų rinkos palūkanų normoms, pavyzdžiui vienos nakties arba vienos savaitės. Pinigų rinkos palūkanų normos šiek tiek ilgesniam terminui nėra taip tiesiogiai veikiamos per šį kanalą.

Be to, kad keičia bazinę palūkanų normą, Norvegijos bankas gali pirkti arba parduoti Norvegijos kronas užsienio valiutų rinkoje tam, kad įtakotų kronos keitimo kursą. Tačiau kišimasis į užsienio valiutų rinką nėra tinkama priemonė įtakoti kronos kursą ilgesniu laikotarpiu. Norvegijos Bankas turi teisę kištis į užsienio valiutų rinką, bet paprastai bankas tuo nesinaudoja.

Vis dėlto, intervencija gali būti tinkama, jei valiutos kursas peržengia ribas, už kurias Bankas yra atsakingas ir jeigu valiutos kurso kaita trukdo siekti infliacijos tikslo. Kišimasis į užsienio valiutų rinką taip pat gali būti tinkamas kaip atsakas į ryškius trumpo laikotarpio kronos kurso svyravimus, kai užsienio valiutų rinkos likvidumas pasiekia labai žemą lygį. Norvegijos Bankas nenori veikti tokiu būdu, kuris gali sukelti žaidimo situaciją, galinčią sustiprinti spaudimą užsienio valiutų rinkoje. Valiutos kurso intervencija greičiau nei palūkanų normos keitimas gali duoti pretenzingą ženklą valiutų rinkos veikėjams ir tai gali sukelti žaidimo situaciją. Bankas teikia ataskaitas apie bet kokį kišimąsi ir jo pagrindą. 2003 m. Norvegijos Bankas nesiėmė jokios intervencijos siekiant įtakoti kronos kursą.

Sprendimų priėmimo procesas

Norvegijos banko Vykdomoji Valdyba nustato bazinę palūkanų normą. Vykdomoji Valdyba veikia kaip vieninga grupė ir jos nariai yra bendrai atsakingi už sprendimų priėmimą. Sprendimai, susiję su bazine palūkanų norma ir kitais svarbiais pokyčiais priemonių taikyme, paprastai priimami Vykdomosios Valdybos pinigų politikos susirinkime, kuris vyksta kas šešias savaites. Analizės, pateiktos Norvegijos banko infliacijos ataskaitoje, kartu su kainų bei išlaidų kitimo ir padėties pinigų bei užsienio valiutų rinkose įvertinimu, formuoja sprendimų, susijusių su palūkanų normą, pagrindą.

Pagrindiniai Infliacijos Ataskaitos analizės bruožai yra pristatomi Vykdomajai Valdybai apsvarstyti posėdyje maždaug dvi savaitės prieš išleidžiant Ataskaitą. Remiantis analize ir aptarimu, Vykdomoji Valdyba įvertina monetarinės politikos strategijos ir palūkanų normos nustatymo padarinius laikotarpiu iki kitos Infliacijos Ataskaitos išleidimo.

Pranešimas apie palūkanų normos sprendimą

Palūkanų normos sprendimas yra spausdinamas detaliame pranešime spaudai tą pačią dieną, kada vyksta pinigų politikos susirinkimas. Pranešime spaudai aptariama ekonominė situacija ir pinigų politikos orientacija. Pranešimas taip pat paaiškina Vykdomosios Valdybos įvertinimą ir alternatyvius sprendimus, kurie buvo svarstomi.

Spaudos konferencijoje centrinio banko valdytojas ir valdytojo pavaduotojas detaliau išaiškina Vykdomosios Valdybos sprendimų priežastis. Tai taip pat vyksta tuo atveju, jei palūkanų norma lieka nepakeista.

Ataskaitos ir įvertinimas

Norvegijos Bankas praneša apie pinigų politikos vykdymą Infliacijos Ataskaitoje ir Metinėje Ataskaitoje. Banko atsiskaitymo įsipareigojimai yra nustatyti Norvegijos Banko Įstatyme ir Konstitucijos 75c skyriuje, kuris teigia, kad Stortingas turi prižiūrėti Norvegijos monetarinę sistemą. Metinė Ataskaita pateikiama svarstyti Finansų Ministrui ir perduodama Ministrui Pirmininkui ir Stortingui. Norvegijos Banko valdytojas pateikia pinigų politikos įvertinimą atvirame svarstyme priešais Nuolatinį Komitetą finansiniams ir ekonominiams reikalams ryšium su Kredito Ataskaitos svarstymu Stortinge.

Infliacijos pokyčiai, atsižvelgiant į tam tikrus laikinus faktorius, suteikia pagrindą monetarinės padėties įvertinimui. Norvegijos Bankas išreiškė savo požiūrį į pinigų politikos įpareigojimą per savo pareiškimą Finansų Ministerijai 2001 m. kovo 27 d. Pareiškime teigiama, kad: “Jeigu yra ryškūs faktinės infliacijos nukrypimai nuo tikslo, Bankas pateiks išsamų įvertinimą savo metinėje ataskaitoje. Ypatingas dėmesys bus skiriamas bet kokiems nukrypimams daugiau nei +/- 1 procentinis punktas.”

Palūkanų normos sprendimai 2004 – 2005 m.:

1. 2004 m. sausio 28 d. bazinė palūkanų norma buvo sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 2,00 %. Pagal Norvegijos Banko apskaičiavimus, esant 2% bazinei palūkanų normai, tikimybė, kad infliacija du metus išliks žemesnė nei 2,5 % buvo didesnė, nei tikimybė, kad ji bus aukštesnė.

2. Kovo 11 d. dėl tos pačios priežasties bazinė palūkanų norma buvo sumažinta 0,25 procentinio punkto iki 1,75%. Kaip alternatyvą Vykdomoji Valdyba svarstė galimybę palikti palūkanų normą nepakeistą ir tikimybę išlaikyti žemą infliacijos lygį ilgesnį laikotarpį.

3. Balandžio 21 d. buvo nuspręsta nekeisti bazinės palūkanų normos. Vykdomoji Valdyba svarstė dvi alternatyvas: sumažinti palūkanų normą 0,25 procentinio punkto arba kol kas palikti palūkanų normą nepakeistą ir palaukti papildomos informacijos prieš bet kokius tolesnius palūkanų normos mažinimus.

4. Liepos 1 d. buvo nuspręsta palikti 1,75% bazinę palūkanų normą. Vykdomoji Valdyba nematė jokių aiškių alternatyvų palūkanų normos nekeitimui.

5. Rugsėjo mėn. bazinė palūkanų norma taip pat nebuvo pakeista. Vykdomoji Valdyba pareiškė, kad žemas infliacijos lygis pastaraisiais mėnesiais rodė, kad reikia sumažinti palūkanų normas, tačiau taip pat buvo ženklų, kad Norvegijos ekonomikos augimas gali būti šiek tiek spartesnis, nei planuota.

6. 2005 m. birželio 30 d. Norvegijos Bankas nusprendė padidinti bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 2,00 procentų. Tuo siekiama sugrąžinti infliaciją prie tikslo ir stabilizuoti infliacijos lūkesčius.

Informacijos šaltiniai:

1. Norvegijos Banko internetinis puslapis: http://www.norges-bank.no/english

2. Stortingo (Norvegijos parlamento) internetinis puslapis: http://www.stortinget.no/english

3. Statistics Norway internetinis puslapis: http://www.ssb.no/english

Rašykite komentarą

-->