Studijoms.lt

Gimtoji kalba sudaro neatskiriamą kiekvieno žmogaus gyvenimo dalį. Mano nuomone, kiekvienas save gerbiantis žmogus privalo rūpintis savo kalba, ją tobulinti…
Mūsų visuomenė yra mažai išprususi, vartoja daug svetimybių iš Vakarų, žargonus, tarmybes, kurių dėka mūsų gimtoji kalba skursta ir gali net po kelių dešimčių metų visai išnykti. O ją labiausiai skurdina jaunimas- tai mes. Juk niekam ne paslaptis, kad jaunuoliai per amžių amžius kraipydavo savo gimtąją kalbą. Norėčiau visus supažindinti su savo darbu, tai ,,Netaisyklinga kalba jaunimo tarpe“. Jame gausu palyginimų, netaisyklingai vartojamų žodžių, jų ištaisymas ir pan. Turbūt visiems be galo įdomu kodėl pasirinkau šią temą….Pasirinkau šią temą, kadangi visa tai yra man artima ir nuolat sutinkama. Esu pati studentė, mano nuomone, rašant šį darbą tai buvo vienas iš privalumų, nes pati esu jauna ir nuolat supa jaunų žmonių būrys.
Darbo tikslas – supažindinti savo grupės draugus su netaisyklinga kalba, kuri juos supa kiekvieną dieną. Taip pat, paviešinti jų daromas klaidas, jas ištaisyti bei skatinti vartoti tik taisyklingus kalbos kultūros žodžius ar sakinius. Nebuvo lengva rašyti šį darbą, nes pati taip pat darau be galo daug kalbos kultūros klaidų, bet rėmiausi lietuvių kalbos kultūros mylėtojų knygomis, kuriose gausu paaiškinimų kaip taisyklingai kalbėti lietuviškai.

,,Nėra tokios menkos tautos,
nėra tokio niekingo žemės užkampio,
kur nebūtų vartojama sava kalba”. M. Daukša

,,Kalba yra didžiausias mūsų tėvų palikimas”. J. Balčikonis

,,Lietuviai tol Žemėje išliks gyvi, kol kalbės lietuviškai”. Vydūnas

Kalbos kultūra mūsų gyvenime

Gyvenime vienaip ar kitaip susiduriame su kalbos kultūra: tenka apie ją girdėti mokykloje, kolegijose, universitetuose, darbe ir net gatvėje. Daugelis net nesusimąsto kas yra ta kalbos kultūra ir kokia jos reikšmė. Kalbos kultūra- tai kalbos taisyklingumas, o ji labai svarbi yra bendrinei kalbai. Bendrinė kalba-tai visai tautai bendra viešojo bendravimo kalba, kurios gausu raštuose, leidžiamojoje periodinėje spaudoje, televizijoje. Be šios bendrinės kalbos neįsivaizduojame mokyklos, valstybinių ir kitų viešojo bendravimo įstaigų. Kalba, jos kultūra svarbi ir kiekvienai asmenybei. Ji padeda kiekvienam kalbančiajam padeda sėkmingiau pasinaudoti visomis trimis kalbos funkcijomis: informacine, emocine ir apeliacine. Visi žinome, kad mūsų kalba sena, garbinga, artima savo promotei- indoeuropiečių prokalbei. Apie ją, kaip apie vieną seniausių, kalbama didžiausiuose pasaulio universitetuose. Bet kyla klausimas, kodėl kalbos kultūros knygose daug kalbama apie klaidas. Juk pati kalbos kultūra- tai norminis, pavyzdingas kalbos vartojimas, o ne klaidos.
Pirmuosius kalbos kultūros pagrindus mums davė mūsų tėvai, darželio auklėtojos, mokytojai, o dabar jau ir dėstytojai. Kaip sakoma: „Gyveni ir mokaisi“, o mokytis reikia visą gyvenimą. Tačiau dažnai patys nesugebame, o gal ir nenorime branginti savo kalbos, teršiame ją kitų kalbų žodžiais, posakiais, kurie nedera, netinka, yra svetimi. Tai darome mes, jaunuoliai, mūsų draugai, šeimos nariai, pažįstami… Bendrinė lietuvių kalba turi daug nespręstinų problemų. Viena iš jų –Vakarų kalbų naujųjų skolinių vartojimas jaunų žmonių tarpe. Ne vienas suvokiame per didelį svetimų žodžių antplūdį ir matome, kad kyla realus pavojus ir mūsų kultūros, mūsų kalbos savitumui. Pastebėtina, kad ir lietuvių kalbos fonetika, tartis įgauna angliškų ypatybių, kinta jų sintaksė, įsigali net tam tikra žodžių tvarka sakinyje. Lietuvių kalboje Vakarų naujųjų skolinių gausa siaurina mūsų žodyną, jo plėtą, kenkia jos žodingumui ir savitumui. Yra net realus pavojus, kad mūsų gimtoji lietuvių kalba gali išvis išnykti. Skolinių gausa jaunimo tarpe.

Jau geras dešimtmetis kai pastebimas gausesnis svetimybių, hibridų, naujadarų, žargoninių žodžių vartojimo polinkis. Žinoma, nėra nė vienos visiškai grynos klabos, kuri nevartotų svetimų kalbų žodžių, bet taip pat yra gerai žinoma, kad pernelyg didelis susižavėjimas kitų kalbų žodžiais ir labai intensyvus jų vartojimas žeidžia kalbos sistemą, o taip kalba praranda savo savitumą. Tai rodo nykstantį tautinį tapatumą, tautų niveliaciją. Visi naujieji skoliniai užima gana svarbią vietą daugelyje dabartinių kalbų, taip pat ir mūsų kalboje. Skoliniai rodo istorinę kalbų sąveiką, santykius su kaimynais ir kartais yra vienas iš kalbos leksikos papildymo būdų. Taigi, tautų ir kalbų ryšiai skatina ir skolinių vartojimą. Kiekvienos tautos išeities taškas- išsaugoti etninę kultūrą. Mano nuomone, mes pasauliui esam įdomūs tiek, kiek esame saviti.
Vakarų kalbų skolinius vartoja įvairių profesinių žmonės: verslininkai, bankininkai, ekonomistai, politikai. Šiuo metu kaip tik ir plūstelėjo didžiausia jų banga (akcizas, investicija, dividentai, subsidija,…).Dalis terminų buvo vartojami jau prieškario Lietuvoje, o dabar grįžta iš pasyvios vartosenos į aktyviąją.Be daugelio iš jų būtų sunku išsiversti, nes neturime tikslių lietuviškų atitikmenų. Tiesiog jau tapo mada angliškai pavadinti muzikos grupę ar firmą. Šie naujadarai ypač linksmai atrodo šiuolaikiniui jaunimui- tai mums. Šiems visiems kalbos pokyčiams ypač ir esame imlūs. Kodėl dažnai, kalbant apie skolinius, pabrėžiama, kad jaunimo kalboje gausu skolinių? Galima išskirti keletą priežasčių. Visų pirma, daug lengviau prisitaikantys ir imlesni pokyčiams yra jauni žmonės; kintantis kiekvienos kartos požiūris į tradicines vertybes, rodo pakitusį požiūrį ir į kalbą, tautinio tapatumo suvokimą.
Tapatumas – savotiškas savivokos aktas, žmogus pats kuria savo tapatybę. Prisitaikydama prie istorinės visuomeninės situacijos jaunoji karta taikosi prie kintančio pasaulio. Intensyvesnis visuomenės kultūrinis, politinis, ekonominis gyvenimas, bendravimas su kitomis valstybėmis, kultūromis, kalbų sąveikos, natūralus naujų reiškinių ir daiktų įvardijimo poreikis, lemia gausesnį skolinių vartojimą. Antra, jaunimas visais laikais siekia išsiskirti: elgesiu, išvaizda, kalba. Tam ir susikuria įvairių socialinių grupių žargonai . Jis ypatingai prisideda prie kalbos išplėtimo, įterpdami tarptautinius žodžius į savo kalbą. Tačiau jaunimas daug neigiamos įtakos kalbai daro vartodamas žargoninius žodžius, svetimybes. Ypač šiuo metu jaunimo kalba kenčia nuo įkalinimo įstaigose naudojamo žargono, kuris labai plinta tarp mokyklinio jaunimo. Jaunimui taisyklingai trukdo kalbėti tai, kad jaunimas mažai skaito grožinę literatūrą, liaudies pasakas, mažai dainuoja dainų. Jo žodyno turtingumui neužtenka televizijos filmų, laidų ar internetinės kalbos. Jeigu televizijos ir radijos kalbų taisyklingumas yra kontroliujamas, tai internete jaunimas gauna netaisyklingos kalbos pavyzdžių, kad jaunimo tėvams ir mokytojams, dėstytojams norisi jaunimą izoliuoti nuo šios kalbos,bet… Jaunimo kalbos sritys, kuriose daugiausia pasitaiko skolinių, yra pramogos, laisvalaikis, muzika, kompiuteriniai žaidimai. Patyrinėjus jaunimui skirtų leidinių(ypač žurnalų „Panelė‘, „Cosmopolitan“) kalbą matyti, kad didelę skolinių dalį sudaro įvairios sąvokos, įvardijančios bendruosius dalykus (tokie kaip ,,barbecue”, ,,boys`as”, ,,bon ton” duty free parduotuvės, ekstremalas, ,,gents” (džentelmenas) hapeningas, joy savaitgalis ,,junk-food”, ,,kinderis” orror (siaubas), ,,pampersai”, ,,vivacoloras” ir pan.). Labai gausi skolinių vartojimo sritis yra muzikos stilių ir su muzika susijusių reiškinių pavadinimai (pvz.: acid house`as, acid jazz, ,,ambient trance”, ambientas, black metalas, blackmetal, britpopas, dance, dark wave, death metalas, disco, drum`n`bass, dub, eurobytas, eurodisko, fank-soul, folk, funk, funky, gangsta repas, glamrokas, grunge, hardkoras, hardrockas, heavy metal, hip-hopas, house, jungle, kantri (country), pankrokas, progressive house, raprock, ruspop, soul, soulas, techno, trance, triphopas, ,,underground`as”; ,,bestas”, bestselerinis, ,,clubmix” ,,didžėjus”, diskžokėjas, eurobeat`inis, fanas, fanatas, fanklubas, grandas, hitas, klipas, koveris, megahitas, miksas, miksuotojas, pankas, remiksas, semplas, singlas, topas, ,,unplugged”). Kaip matyti iš pavyzdžių, skolintais žodžiais (dažniausiai originalo kalba, kartais gavę lietuvišką galūnę) pavadinami ne tik vėliau atėję muzikos stiliai, bet ir lietuvių kalboje jau turintys nusistovėjusią formą (blues – bliuzas, jazz – džiazas, rock – rokas). Skoliniai dažni bendraujant, ekspresyviai išsakant savo vertinimą (pvz.: again, cool crazy, fainas, hello, help, seksova/s, sexy, sorry, topinis ir pan.). Ypač mėgstama dainuoti anglų kalba, nors nuo seno žinoma, kad daina visais laikais buvo ir yra tautiškumo saugotoja. Dabar nueita taip toli, kad kai kurie lietuviai dainininkai kuria tekstus tik anglų kalba ( „Amberlife“, „Skamp“). Taigi svetimus žodžius girdime nuolat koncertuose, jaunimo renginiuose, per televizija bei radijo laidas. Drąsiai galima teigti, kad didelė dalis moksleivių ir studentų nemaža laisvalaikio dalį praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus. Tai atsispindi ir jų kalboje. Visų pirma, žaisdami kompiuteriu, kurio terminija dar nėra iki galo nusistovėjusi, jie perima visus kompiuterinės technikos skolinius, antra, sukaupia ir platina skolinius, funkcionuojančius kompiuterinių žaidimų srityje (pvz.: akountas, bagas, boxas, decoderis, deface, displejus, downloadinti, draivas, fagas, failas, geimas, geimeris, geiminti, geimpadas, geimplėjus, hakeris, hardas hardvaras, hostingas hotkeys, instalinti, interfeisas, kartridžas, kileris, lameris logas, loudinti, notepadas, offline online, overklokeris, pakas, pasvordas peidžeris, portas postingas, reverberis, roketdžampas, root, rulezas, saitas, seivinti, užfleiminti, užsiloginti ir pan.) .

Kalbos kultūra- sudėtingas mokslas

Mano nuomone, kalbos kultūra – gana nuobodus ir sudėtingas mokslas. Kalbos klaidų įvairovė tikrai didelė. Jų pasitaiko ne tik leksikoje, bet taip pat morfologijoje, žodžių daryboje, sintaksėje, fonetikoje, kirčiavime.
Lietuvių kalbai visą laiką grėsė svetimybės, kažkada ypač rašytinei, dabar visų pirma sakytinei. Kaip žinote, rašytinė lietuvių kalba pradėjo formuotis tik XVI amžiuje, o XVIII amžiuje ji religiniuose raštuose jau buvusi taip užteršta, kad mažai kas buvo likę lietuviško (sakykim, “Broma atverta ing viečnastį”). Jau tada atsirado kalbininkų (Ostermejeris, Milkus), kurie polemizavo su tokių raštų autoriais, stengėsi religinių knygų kalbą priartinti prie liaudies šnekamosios kalbos. Į lietuvių kalbą su kultūros, mokslo, technikos plėtra visą laiką veržėsi svetima terminija. Su šiuo reiškiniu kovojo kurdamas savus naujadarus jau Širvydas, vėliau Daukantas, o ypatingu purizmu šioje srityje pasižymėjo XIX a. pabaigos -XX pradžios atgimimo veikėjai. Dėl kalbos likimo sielojosi J. Jablonskis: “Mūsų tauta nuo senų senovės kentė visokias svetimas įtekmes, kurios gerokai sugadino ir tautos kalbą”. Buvo stengtasi visiems svetimos kilmės žodžiams surasti lietuviškus atitikmenis. Daugelis tada sukurtų žodžių praturtino mūsų kalbą, pvz.: vietoj disciplinos įvestas naujas žodis drausmė, vietoj akcentuoti – pabrėžti, egoistas – savimyla, embrionas – gemalas, flora – augmenija ir daugelis kitų. Buvo tuomet sukurti ir tokie žodžiai, kurie kalboje neprigijo, nesugebėjo išstumti tarptautinio žodžio ir dabar skamba gana juokingai, pvz.: vypsonė (teatras), oramieris (barometras), orovė (klimatas), mokysta (metodika).
Šiuo metu prie Lietuvos Respublikos Seimo veikianti Kalbos komisija ir Terminijos institutas intensyviai ieško atitikmenų labai sparčiai plintantiems visų pirma angliškiems žodžiams. Surastas žodis ne visada sėkmingai prigyja, ypač buitinėje kalboje. Jeigu naujadaras sunkiai ištariamas, negražiai fonetiškai skamba, pernelyg ilgas ar nevisiškai atskleidžia tikrąją žodžio reikšmę, jis niekaip neišstumia iš mūsų kalbos svetimybės. Nauji taiklūs žodžiai, kuriais Kalbos komisija džiaugiasi kaip greitai prigijusiais, tai: sauskelnės vietoj pampersų (neprigijo siūlomi vystukai), traškučiai vietoj čipsų, savaitgalis vietoj vykendo, javainiai vietoj miuslių, dešrainis vietoj hotdogo, elektrinis paštas vietoj e-mailo.

Labai nenoriai traukiasi iš vartosenos tokie žodžiai, kaip antai: parkingas, ofisas, popkornai, imidžas, nors turi neblogus lietuviškus atitikmenis, jau nekalbant apie kompiuterinę techniką. Terminai dar tik kuriami. Ne visus spėjama sukurti laiku, kol dar neįsigalėjęs svetimas žodis. Lietuvių kalbos kultūros klaidų priežastys

Nuolat girdėdama be galo daug netaisyklingų žodžių, frazių, sakinių pabandžiau išskirti tam tikras kalbos kultūros klaidų priežastis:
1. Kitų kalbų poveikis. Jis labai pavojingas, nes dėl kitų kalbų poveikio atsiradusios klaidos yra didžiausios. Kitos kalbos ypač veikia leksiką: atsiranda be reikalo pasiskolintų žodžių – barbarizmų, pavyzdžiui, iš lenkų kalbos plėmas (= dėmė), iš rusų kalbos skladas (= sandėlis), iš vokiečių – biškį, biskį (= truputį, šiek tiek), iš anglų imidžas (= įvaizdis); dažnai lietuviškas žodis pavartojamas ne sava reikšme: žino (= moka) kalbą; nusiimk (= nusivilk) paltą; medžiagos sąstatas (= sudėtis). Kalbos sistemą labiausiai griauna iš kitų kalbų paimti sintaksės dalykai: Skambina ant pianino (= pianinu); savaitės laikotarpyje (= per savaitę); sausros rezultate (= dėl sausros).
2. Tarmių poveikis. Dėl tarmių poveikio pasitaikančios klaidos paprastai nelaikytinos didelėmis. Dažniausiai tai tik oficialiajai kalbai neteiktini dalykai, o laisvuosiuose kalbos stiliuose beveik visada įmanomi. Vengiama tik siaurai paplitusių tarmybių, ypač leksikos. Juk retai vartojamų žodžių arba jų reikšmių daugelis gali nesuprasti. Vartodami tarmiškus žodžius vargiai susikalbėtume. Ne kiekvienas susigaudys, kad pietų aukštaičių žodis klupstis – tai „kelis”, vakarų aukštaičių dulpšti – „pamažu dirbti”, žemaičių kūlis – „akmuo”, kelplustu – „greitai, skubomis”. Oficialiuosiuose kalbos stiliuose vengiama rytų aukštaičių kelintinių skaitvardžių su baigmeniu -likis: vienuolikis, dvylikis… (bendrinėje kalboje yra vienuoliktas, dvyliktas…), tarminių (paprastai su menkinamuoju atspalviu) mažybinių priesagų – žemaičių kalnalis „kalnelis”, dalies žemaičių paršuitis „paršelis”, pietų aukštaičių paukštynas „paukštelis”. Tam tikrų savitumų esama tarmių morfologijoje. Vengiama pietų aukštaičių tariamosios nuosakos formų būtau, turėtau; būtai, turėtai, nors Salomėja Nėris intymumo įspūdžiui sustiprinti rašo: Kad pavirstau pilku lauko smėliu… Be reikalo miestuose plinta sintaksės žemaitybė šėrė iš rankos, spyrė iš kojos (bendrinėje kalboje čia įprastas priemonės įnagininkas šėrė ranka, spyrė koja). Bendrinei kalbai pavojingesnė ne kaimų, o miestų gyventojų kalba, nes tai dažniausiai būna tarmės ar net kelių tarmių ir bendrinės kalbos mišinys be aiškesnių dėsnių ir sistemos, dažnai su įvairiais slengo ar net žargono elementais.
3. Žargonas ir slengas. Kai kas šį reiškinį vadina apskritai žargonu, bet daug kas skiria žargoną ir slengą, ir, atrodo, galima skirti, nors šie dalykai susipynę, aiškių ribų nėra. Žargonas – labai netaisyklinga, tyčia iškraipyta (net pažeidžiant gramatikos sistemą), vulgari, įvairiomis svetimybėmis užteršta kalba. Žargoniškai šnekant net siekiama, kad pašaliniai ne viską suprastų. Yra nusikaltėlių, gatvės žargonas. Būdingi žargono bruožai – žodžių trumpinimas ar kitoks iškraipymas: egzas „egzaminas”, stipkė „stipendija”, studis „studentas”, univerka „universitetas”, konserva „konservatorija”, matieka „matematika”, kompas „kompiuteris”, trolis ar trolikas „troleibusas”, svetimų darybos priemonių, ypač priesagų, vartojimas: saviakas „saviškis”, vidiakas „vaizdo magnetofonas”, kramtoškė „kramtukė, kramtomoji guma”, auklioškė (arba klyfa) „auklėtoja”. Gana daug leksinių žargonybių, ir beveik visos jos imtos iš svetimų kalbų – dažniausiai iš rusų, dabar – ir iš anglų: blatnas „itin apsukrus” ir blatniakas „apsukruolis”, chebra „sava šutvė” ir chebrantas, -ė „draugužis, -ė”, naglas „įžūlus”, krūtas „kietas” (apie žmogų). Jaunoji karta linkusi žargonybes atnaujinti, keisti. „Policininkas” buvo faraonas, dabar – mentas, „pinigai, doleriai” buvo frankai, dabar – babkės, kartais – faniera. Jau nebemadinga senosios kartos žargonybė fainas „puikus”, bet atsiranda dar baisesnių naujų: iš rusų kalbos tūsas ar tūsovkė „pasilinksminimas, šokiai, vakarėlis”, iš anglų – kreizas „pusprotis, pakvaišęs”. Kartais suteikiamos neįprastos žargoniškos reikšmės saviems ar tarptautiniams norminiams žodžiams: gabalas „šiuolaikinės muzikos kūrinys”, barakas „bendrabutis”, supakuoti „suimti”. Atlaidžiau žiūrima į slengą – jį kartais pavartoja ir rašytojai, vertėjai. Slengas – tai kalba su žodžiais ir posakiais, vartojamais tam tikrų profesijų (jūrininkų, dailininkų…) arba tarpsluoksnių žmonių – paauglių, jaunimo. Jeigu slengas per daug neužterštas svetimybėmis (be krūtas vyrukas, be tipo, be tūsovkė ir pan.), laisvuosiuose stiliuose jis toleruojamas, nes kalbą gyvina, daro spalvingesnę: Tu, brol, visai nusišėrei (t.y. iškvaišai), kliedėt (t.y. nesąmones šnekėti) pradedi, gal prisiliuobei „prisigėrei”? – vaizdingai sako jaunuolis jaunuoliui. Kalbos labai nepagadins ir savas „mados žodis” varom, pavartojamas reikšmė „einam, vykstam, važiuojam” – baisiau būtų rusiškieji pošli, pojechali. Kovoti su paauglių ar jaunimo slengu nėra didelio reikalo: jaunieji jį visada turėjo ir turės, kad atsiskirtų nuo senesniųjų. Vėliau daugelis išauga, kaip išaugama iš trumpų kelnaičių. Nebent galima priminti, kad, tarkim, vietoj špargalka nė kiek ne prastesni savi žaismingi žodžiai šnibždė ar pašnibždukas, o jeigu jau vartojame svetimybę, tai nors rinkimės variantus be slaviškos priesagos -ka: špargalė, šperė, špurė…
4. Reikiamo kalbos stiliaus nepaisymas. Taisytinų (labiau stiliaus požiūriu) dalykų atsiranda, kai vieno stiliaus terminus, žodžius, posakius neapgalvotai keliame į kitą, pavyzdžiui, mokslinio stiliaus pasakymą regos organai vartojame laisvuosiuose stiliuose, kur tinka tik akys, o štai kiek tarmiškas buities kalbos posakis sopa galva netinka moksliniame stiliuje, kur įprasta skauda galvą. Standartinis administracinės kalbos posakis naudotis autobusų paslaugomis keistai skambėtų buitinėje kalboje, kur sakome ne Dažnai naudojuosi autobusų paslaugomis, o dažnai važiuoju autobusais.

Interneto kalba

Šiais laikais labai svarbią jaunimo gyvenimo vietą užima kompiuteris ir internetas. Nuo pat šių išradimų sukūrimo, jie buvo tobulinami, o jų pritaikymo galimybės buvo plečiamos. Pradžioje internetas buvo naudojamas tik duomenų perdavimui, o vėliau buvo kuriamos virtualios svetainės, kur žmonės galėjo susipažinti su siūloma produkcija, dar vėliau buvo kuriamos svetainės, kuriose lankytojai galėjo už tam tikrą mokestį bendrauti su kitais, susipažinti su naujais žmonėmis ir t.t. O tai ypač viliojo jaunus žmones!
Kuo toliau, tuo vis labiau pigo internetas, kurio kainos pasirodė prieinamos kiekvienam eiliniam piliečiui. Viso to pasėkoje, šiuo metu, norint susiekti su kitose šalyse gyvenančiais draugais, giminėmis, mes neprivalome siųsti paprastų laiškų ar jiems skambinti. Užtenka turėti prie tarptautinio tinklo prijungtą kompiuterį.Gi tai išties patogu!? Taigi paklausa kompiuterių ir interneto auga ir mes dabar laisvai galime bendrauti su žmonėmis neišeidami iš namų, o to pasėkoje atsirado virtualūs pokalbių kambariai, nelietuviškai vadinami „Chat‘ais“. Juose renkasi žmones, norintys pabendrauti. Atrodytų viskas puiku, jaunimas bendraus dar labiau, bet …
Rašydama šį darbą pasidomėjau interneto svetainėmis …Visų blogiausia yra tai, jog taupant laiką, yra naudojami begalės trumpinių, kurie kartais yra net nelietuviški. Vartojamos užsienio kalbų, dažniausiai anglų abėcėlėje esančios raidės, tokios kaip „w“, „q“, ar „x“, o skyrybos ženklai naudojami emocijomis reikšti , pvz: „:)“, „:/: ir t.t. Deja, yra nevengiama vartoti ir giliai į mūsų gimtąją kalbą įsišaknijusių rusiškų keiksmažodžių, kurie taip pat yra rašomi sutrumpintai.

Dažniausiai sutinkami posakiai virtualiose svetainėse:

• Nusipirkit naują printerį(= spausdintuvą), nes šitas sugedęs.
• Kai grįšiu namo, parašysiu tau gražų e-mailą( =elektroninį
laišką),ok(= gerai)?
• Kodėl davei man suėjusį( = netinkamą naudojimui) kompaktą?

Vardų ir pavardžių trumpinimai

Jeigu senovėje vaikai kalbą išmokdavo tik iš tėvų, nes buvo mokomi slapta tik namuose. „ Kai motina prie ratelio verpdama mokė mažylius skaityti“. O dabar vaikai kalbą girdi ne tik iš tėvų, bet ir per televiziją, radiją, vaikų darželiuose ir mokyklose. Jaunimui labai nepatinka ilgi žodžiai, ypač pavardės ir vardai. Jie sugalvoja įvairius trumpinius, kurie tampa populiarūs, pavyzdžiui vardas „Kęstas – Kėša, Mindaugas – Mindė, Kristinos – Kristės“. Ypač šiuo metu jaunos moterys nutarė atsisakyti pavardžių su galūnėmis -ienė ir -uvienė. Jos net teismo būdu atsisako lietuviškų pavardžių sudarymo taisyklių. Ir pasilieka pavardes su vyriškomis galūnėmis. Pavyzdžiui „ ne Simutienė ,o Simutis, ne Rudienė ,o Rudis. Vyresnės kartos žmonės labai nustemba, kai išgirsta bjaurų vardo sutrumpinimą. Jie taip pat nustemba, kai ir mažamečiai vaikai jau moka ištarti šiuos trumpinius. Daugelis jaunimo vardo trumpinių įterpia kai pasakoja į labai smagią istoriją , kuri vos ne kas trečias žodis „pagražinamas“ keiksmažodžiu.

Televizija ir žargonai

Regis, tapo įprasta ir televizijos laidose girdėti tokių kalbos „perliukų”, kad ausys kaista. O apie kalbos branginimą, puoselėjimą net minties negali būti. Kalba taip, kaip nori, kaip kam atrodo. Veltui kalbininkai grūmoja, taiso, įvairių užduočių sugalvoja, net laidas apie taisyklingą kalbėjimą rengia. B. Sruogos žodžiais tariant, „Et, tuščia jų…” Nesvarbu, kaip pasakysi. Svarbu, kad apskritai ką nors pasakysi. Tad pažvelkime į save, pasiklausykime, kaip kalbame. Gal nenorėsite tikėti, jog šie posakiai tikrai išgirsti TV laidose. Bet aš net jų pavadinimus užrašiau! Tai „Nomeda”, „Tv pagalba” ,” Paneles tv”, “ Labirintai”, „Versija”, „Farai”, „Srovės”, „Teismas” ir kitos. Taigi ,daug valandų sėdėjau žiūrėdama televizorių, buvau atidi per paskaitas (dėstytojams taip pat reikėtų kalbos kultūros vadovėlį pavartyti , bet nelengva su dėstytojais – reikalą gadina ambicijos. Geras specialistas, o jam staiga bus prikišama, kad nemoka kalbos. Juk iš tikrųjų, jeigu specialybės dalykai dėstomi taisyklinga kalba, tada nėra reikalo įsivesti specialią kalbos kultūros discipliną. Specialybės dėstytojai su studentais dirba daug – po 4 valandas per savaitę. Jie ir turėtų įkvėpti. Trūksta ir lituanistų iniciatyvos.), pašniukštinėjau grupės draugų, draugų būryje, net šeimos narių, giminių kalbų pasiklausiau. Ir ką gi?! Manau reikėtų daugiau dėmesio skirti savo taisyklingos kalbos tobulinimuisi… Paskaitykite jūs..

Netaisyklingi posakiai iš televizijos(LNK, TV 3, BTV) laidų

• Ir vėl jis pasimetė (=sutriko), kai jį užkalbino žurnalistas.
• Reikia siekti pilnos (=visiškos) nepriklausomybės.
• Tai yra pilnai (=išsamiai) atliekamas tyrimas.
• Pilnos (=visos) sudėties komitetas.
• Rezultatai buvo įvertinti pilnai (=įvertinti visi).
• Reikia sudėti vieningą (=bendrą) paveikslą.
• Įmonė vieningai (=bendrai) sprendžia problemas.
• Matomai (=matyt, galbūt, turbūt) ji padėjo tą daiktą kitur.
• Jis įmetė 50 taškų ir tuo pačiu (=taip) tapo nugalėtoju.
• Mes turime pasirašę eilę (=daug) autorinių sutarčių.
• Po to nusikaltimo sekė dar visa eilė (=įvyko dar nemaža) kitų.
• Projektų vertinimo komisijoje turėtų būti įvairių sričių specialistų, ypatingai (=ypač) finansų ir aplinkosaugos.
• Ataskaitos, ypatingai (=ypač) projektų turinio, nėra analizuojamos.
• Mums reikia dar daug ko mokytis iš užsieniečių, ypatingai (=ypač) taupumo.
• Naujos specialybės, ypatingai (=ypač) Viešbučių vadyba, labai paklausios.
• Vakarais pasportuoti čia susirenka daug mėgėjų, ypatingai (=ypač) moterų.
• Savo darbui jis visai abuojas (= abejingas).
• Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti) šunys.
• Į mano skundą seniūnija neatreagavo (= ne(su)reagavo).
• Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime.
• Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)?
• Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas vaizdas.
• Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (= gerove).
• Turi būti sukurta savistovios (= savarankiškos) ekonominės politikos programa.
• Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio politiką.
• Matome, ant kiek (= kaip, kiek) išaugo mūsų institutas.

Kauno kolegijoje išgirsti posakiai

• Tai gaunasi (=susidaro) tūkstančio litų skola.
• Ar Jūs skaitote (=manote), kad tai sąžininga?
• Skaičiau, kad tas darbas vedamas (=vykdomas, vyksta).
• Žinoti gimtąją (=mokėti) kalbą reikia kiekvienam.
• Pasirinkime teisingą (=tinkamą) kintamąjį.
• Neteisingai (=netaisyklingai) parašei tą žodį.
• Kas link muzikos, (= Muzikai; O muzikai; Jei kalbėsim apie muziką, tai jai) mano vaikas visai negabus.
• Kas link mokslų, (= Mokslais) mano pusbrolis visai nesidomi – tik kas link pinigų (= pinigais).
• Kas link vestuvių, tai apie jas dar negalvoju (= O apie vestuves tai dar negalvoju).
• Senosios tradicijos pamažu atmiršta (= miršta, nyksta).
• Šiemet atsiekėme (= pasiekėme) neblogų rezultatų.
• Studentai kai kuriuos dėstomuosius dalykus gali pasirinkti laisvanoriškai (= savo noru).

Taip kalba studentai, draugai, šeimos nariai, pažįstami

• Tinimą nuima (=pašalina, sumažina) vonelės su kaštonais.
• Iš nusikaltėlių buvo išimti (=paimti, atimti) šautuvai.
• Priėmusi vonią (=išsimaudžiusi) Marta išgeria arbatos.
• Jelena visada užsidėdavo (=užsimaudavo) šiltas kojines.
• Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei) šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių.
• Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau negu (nei) penkis puslapius).
• Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą ir ugdo juose (= jų) gėrio pradus.
• Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (= Kas jis – humoristas ar žurnalistas)?
• Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (būsimasis sportininkas išsiugdė tvirtą charakterį).
• Sportininkas šiandien ne formoje (= prastos, blogos formos).
• Serga tymais lengvoje formoje (= lengva forma; lengva tymų forma).
• Kokioj formoj (= Kokia forma; Kaip) atsiskaitysime?
• Nusipirkau kumpio formoje (= forminio kumpio).
• Kelinto (= Kelinta) šiandien? – Spalio antro (= antra, antroji).

Posakiai iš žurnalų, laikraščių, muzikantų lūpų, gatvės komentarų ir kitur

• Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo sąlygų) susitarsime.
• Pensijas mokės lapkričio devinto (= devintą).
• Atostogausiu nuo liepos penkiolikto (= penkioliktos).
• Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą.
• Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina.
• Susirgimai(= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo).
• Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų).
• Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų).
• Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą).
• Išsinuomoja (= Išnuomojamas) vieno kambario butas
• Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi?
Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai, kurie nuolat skamba Kauno kolegijoje

Klaidos : Galimi klaidų taisymai:

|bulkelė, bulkutė |= bandẽlė, bandùtė |
|fara |= žibiñtas |
|grafkė, grapkė, grafkutė |= žiogẽlis; segtùkas |
|grimeris, -ė, grimierius, -ė |= grimúotojas, -a |
|kaldra |= añtklodė |
|kalnierius |= apýkaklė |
|knopkė, knopka |= 1. mygtùkas; 2. spraustùkas; 3. |
| |smeigtùkas |
|kūdas, -a |= líesas, -à |
|(su)kūsti |= (su)lýsti, (su)liesė́ti, (su)blõgti |
|tapkės |= šlepẽtės, šliùrės |
|ženyti(s) |= tuõkti(s); vèsti; tekė́ti |

Nevartotinos naujosios svetimybės, kurie nuolat skamba jaunimo tarpe

Klaidos : Galimi klaidų taisymai:

|hamburgeris |= mėsaĩnis, mėsõs suvožtìnis |
|čipsai |= (bùlvių) traškùčiai |
|e-mailas, imeilas |= elektròninis pãštas |
|hotdogas |= dešraĩnis |
|hotelis |= viẽšbutis |
|imidžas |= į́vaizdis; perk. r. var̃das, véidas |
| |(kartais  ìšvaizda) |
|ofisas |= į́staiga (kartais bū́stinė, biùras, |
| |kontorà, rãštinė) |
|sponsorius, -ė |= 1. rėmė́jas, -a; 2. mecenãtas, -ė |
|sponsorystė |= 1. paramà, rėmìmas; 2. mecenãvimas |
|steikas |= (amerikiẽtiškas) kepsnỹs, dìdkepsnis|
|popkornai |= (kukurū̃zų) spragė̃siai |

Neteiktini vertiniai, kurie dažniausiai girdimi iš jaunuolių lūpų

Klaidos: Galimi klaidų taisymai:

|neužilgo |= netrùkus, tuõj(aũ), greĩtai, véikiai: |
| |Neužilgo (= Netrukus; Tuojau; Greitai; |
| |Veikiai) prasidės sėja. |
|savistoviai |= savarañkiškai, nepriklaũsomai: Ne kiekvienas|
| |įpratęs savistoviai (= savarankiškai) |
| |tvarkytis. Sūnusjausavistoviai (= |
| |savarankiškai, nepriklausomai) gyvena. |
|ant tiek |= taĩp, tíek: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) |
| |nusilpusi, kad be lazdos nepaeina |
|kaip taisyklė |= paprastaĩ, dažniáusiai: Kaip taisyklė, (= |
| |Paprastai) pirmiausia brangsta naftos |
| |produktai. |
|kas liečia |= (o) dė̃l: Kas liečia kredito grąžinimo |
| |sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo |
| |sąlygų) susitarsime. |
|kaž)kaip tai |= 1. kažkaĩp, kažin kaĩp: Per tuos metus jis |
| |(kaž)kaip tai |
||(= kažkaip) sulinko, suseno; 2. kaĩp nórs: |
| |Reikės (kaž)kaip tai (= kaip nors) suktis iš |
| |šios padėties. |
|prie ko |= kuo dė́tas, -à: Prie ko čia mes (= Kuo mes |
| |čia dėti)? Banko vadovybė čia ne prie ko (= |
| |niekuo dėta). |
|ant sveikatos |= į sveikãtą: Toks sunkus darbas jam neišeis |
| |ant sveikatos |
| |(= į sveikatą). Ant sveikatos (= Į sveikatą)! |
| |[linkėjimas] |

Žodžių ir junginių reikšmės klaidos, kuriuos nuolat vartoja jaunuoliai
Klaidos : Galimų klaidų taisymai:

|apsivesti |= vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti |
| |(kalbant apie merginą); susituokti. |
|bendrai |nevart. išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: |
| |Bendrai |
| |(= Apskritai) jis neblogas žmogus. |
|davinys |nevart. r. „duomuo“: Pastarųjų apklausų |
| |daviniai |
| |(= duomenys) teikia vilčių. |
|gyvybingas, -a |nevart. r. „nepasenęs, -usi, tinkamas, -a |
| |vartoti“: gyvybingas(= nepasenęs, tinkamas |
| |vartoti) glaistas, skiedinys, gyvybingi (= |
| |nepasenę, tinkamivartoti) dažai, vaistai ir |
| |pan. |
|įpakavimas |nevart. r. „pakuotė“: Žaislai atsiųsti |
| |popieriniame įpakavime (= popierinėje |
| |pakuotėje). |
| |matomai (regimai) |nevart. įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: |
| |Matomai |
| |(Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą |
| |pasitarti. |
|nu(si)imti sagę, |nevart. r. „nu(si)segti sagę, laikrodį, |
|auskarus, laikrodį, |išsisegti auskarus, nusimauti žiedą ir pan.“ ;|
|žiedą ir pan. | |
|nu(si)imti suknelę, |nevart. r. „nu(si)vilkti suknelę, apsiaustą, |
|apsiaustą, švarką, |švarką, paltą ir pan.“  paltą ir pan. | |
|pervesti |nevart. r. „perkelti“: pervesti (= perkelti) į|
| |kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas |
| |pareigas ir pan. |
|prabalsuoti |nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, |
| |subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau |
| |prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome|
| |balsuoti). |
|praklausyti |nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: |
| |praklausyti |
| |(= perklausyti) įrašą,praklausyti (= |
| |išklausyti)paskaitą ir pan. |
|prakomentuoti |nevart. r. „(pa)komentuoti“: Šis įvykis buvo |
| |išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) |
| |per televiziją. |
|prakonsultuoti |nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mūsų grupę |
| |dėstytojas jau prakonsultavo (= |
| |(pa)konsultavo). |
|prakontroliuoti |nevart. r. „(pa)kontroliuoti“: |
| |Prakontroliuokite |(= Pakontroliuokite), kad ataskaitos būtų |pateiktos laiku. |
|pravažiuojantis, |= nuolatinis, mėnesinis bilietas. |
|pravažiuojamas bilietas| |
|statyti grafiką, planą,|= (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį; |
|tvarkaraštį | |
|statyti radiatorių, |nevart. r. „įrengti, įtaisyti, pritaisyti, |
|variklį, skaitiklį ir |(į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir |
|pan. |pan.“; |
|statyti telefoną |nevart. r. „(į)vesti telefoną“. |
|ligonio, pastato stovis|= ligonio, pastato būklė; |
|dvasinis, moralinis |= dvasinė, moralinė būsena. |
|stovis | |
|už(si)pilti benzino, |= į(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitų |
|kitų degalų (į |degalų. |
|automobilį) | |
|vedantis, -i, |= vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -čioji |
|vedantysis, -čioji |specialistas, -ė; |
|specialistas, -ė | |
|žinoti |nevart. r.: 1. „mokėti“: Prastai žinau (= |
|  |moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“: Jis nežino |
|  |(= neišmano) technikos; 3. „pažinti“: Vadovai |
| |turi žinoti (= pažinti) savo pavaldinius. |

Taigi , regis, apie kalbos kultūra mažai kas ką žino, o ką jau čia kalbėti apie jos vartojimą. Negi niekam neįdomu sava, nuostabi, gimtoji kalba? O gal tiesiog niekas nenori apie ją girdėti? Bet juk be tos taisyklingos kalbos pamažu nyks ir tauta…Kad taip nenutiktų, prašau visų didelių ir mažų bent vieną minutę per dieną skirti savo taisyklingajai kalbai, juk per savaitę jau bus 7 minutės, o per metus 365 minutės..

Suprask:
be kalbos nėra tautos,
be kalbos nėra žmogaus,
be kalbos nėra minties.
Išvados

Nagrinėtoji medžiaga rodo, kad sekimas svetimomis kalbomis, žargonais skurdina mūsų gimtąją kalbą. Akivaizdu, kad naujieji skoliniai bendrinėje lietuvių kalboje vartojami nesilaikant pagrindinių lietuvių klabos principų: taisyklingumo, pastovumo, savitumo. Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Žodis aptarnauja žmogų visose jo gyvenimo srityse: kultūros, meno, literatūros, technikos, buities. Todėl lietuviškas žodis turi būti ne tik gerbiamas ir branginamas, bet juo reikia mokėti naudotis, ypač dirbant atsakingą švietėjo ir agitatoriaus darbą.
Skolinių, žargonų atsirado ir atsiras kalboje. Jų vartoseną reikės nuolat stebėti ir tvarkyti, nes mūsų kalbos, galingųjų kaimynų guodžiamos negalime palikti savieigai. Bet svarbiausia yra tai , kad visuomenė norėtų vartoti savo- lietuvių kalbos žodžius, o ne svetimus. Taigi būtina ugdyti bendrą visuomenės, ypač mūsų- jaunimo, nepakantumą plūstantiems į mūsų kalbą skoliniams, žargonams, tarmėms, tada greičiau bus pastebimi mums nepriimtini žodžiai ir geriau bus ieškoma jiems pakaitų. Taigi, ar išlaikys lietuvių kalba savo savitumą ? Juk tai priklauso tik nuo mūsų pačių. Juk pati visuomenė turi suprasti, kokia vertybė yra kalba, o juk ją mums niekas negali atstoti… Todėl aš labai prašau savo bendraamžių – jaunesnių ir vyresnių – gerbti ir tausoti savo senelių ir prosenelių išsaugotą lietuvių kalbą ir kalbėti savo kalba taisyklingai be žargono.

Jeigu kalba išliks,
Gyva išliks Lietuva.
Kalbai sunykus,
Nebus Lietuvos,
Nebus lietuvninkų.
J. Basanavičius

Atmink:
Mirusi kalba – mirusi tauta,
Paliegusi kalba – paliegusi tauta.

J. Basanavičius
Literatūra:

1. Paulauskienė A. ,,Lietuvių kalbos kultūra”, K., 2001.
2. Šukys J. ,,Lietuvių kalbos kultūra visiems”, K., 2003.
3. Kniūkšta P. ,,Kalbos vartosena ir tvarkyba”, Lietuvių kalbos institutas, 2001.
4. Gaivenis K. ,,Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys”, Lietuvių kalbos institutas, 2002.
5. ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodynas‘‘, V., 2000 arba kompiuteriniai variantai;
6. Jakaitienė E. ,,Lietuvių kalbos leksikologija“, V: Mokslas, 1980.
7. Piročkinas A. ,,Administracinės kalbos kultūra“, V: Mintis, 1990.
8. Pudaitienė V., Vitkauskas V. ,,Vakarų kalbų naujieji skoliniai“, V:
Enciklopedija, 1998.
9. Peleckienė A. ,,Kalbos kultūra“, V.,1998.
10. www.kaunodiena.lt .
11. www.lietuvosrytas.lt .
12. www.panele.lt .
13. www.emokykla.lt.
14. www.cosmopolitan.lt .
15. www.lki.lt/leidiniai/k_k .