Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Neoromantiko B. Sruogos kūryba

Autorius: Joana

Nuolatinis dėmesys teatro veiklai , spektaklių recenzavimas , teatrinių seminarų ir studijų organizavimas , ilgainiui išaugę į ištisą lietuvių teatro atnaujinimo programą , – savaime didelis ir svarbus kultūrinis žygis. Kita vertus , visa tai galima traktuoti ir kaip savotišką pasiruošimą dramaturgo darbui, – pastarojo rašytojas ėmėsi jau turėdamas savąją teatro viziją, teatro meno principus, simpatijas ir antipatijas. B. Sruogos dramaturgija tarsi pratęsia jo, teatralo, veiklą, ją galutinai įprasmina ir tuo pat metu iškyla kaip savitas, didžiai reikšmingas lietuvių literatūros reiškinys. Dramaturgija B. Sruogą viliojo nuo pat jo literatūrinio darbo pradžios.

B. Sruogos dramos bandymai, išskyrus 1922m. S. Šimkui kurtą libretą pagal j. Žiliaus – Janinos „Vestuves“, susiję su , , Vilkolakio‘‘ satyros teatru. Tiesa, 1920 – 21 ir 1924 – 25m. jo vaidinimams rašytus satyrinius tekstus vargu ar galima laikyti dramaturgija, tačiau šio teatro iniciatyva B. Sruo – ga , 1924 m. grįžęs į auną, pabandė ir didesnių tos pat stilistikos kūrinėlių. Tai dvi vienaveiksmės pjesės , , Vilkolakio‘‘ vaidinimams – , , Tėvynė‘‘ ir , , Anapus įstatymų‘‘. Abiejų premjera įvyko 1925 m. kovo 12 d. ;statomi veikalai, ypač , , Tėvynė‘‘. Buvo koreguoti, tačiau pagrindinė mintis ir siužetinės gairės išliko B. Sruogos. , , Tėvynė‘‘ – alegorinis vaizdelis: nuskarusi, į vargą įpuolusi Tėvynė tarsi elgeta meldžia puotaujančių valdininkų, klebonų, bankininkų, įvairių partijų atstovų pagal – bos, bet visi veja šalin, vienas tik elgeta pasidalija su ja abišale duonos. Tuometinių realijų yra ir vienveiksmėje pjesėje , , Anapus įstatymų‘‘, tačiau komizmas čia remiasi , , anapus įstatymų‘‘ paskelbto herojaus, , , gatvės didvyrio‘‘ Raulo Pusberniausko , , filosofija‘‘, kad tokioje padėty atsidūrusiam žmogui primalu viską daryti atvirkščiai, negu kad elgiasi likę įstatymų globoje.

Buitinės komedijos elementai ir stilistika įsiterpia į dar kelis vėlesnius mažai žinomus B. Sruogos dramos bandymus, sietinus su trečiojo dešimtmečio antrąja puse ar ketvirtojo dešimtmečio pradžia.

Tikroji B. Sruogos dramaturgijos pradžia – istorinė kronika , , Milžino paunksmė‘‘, parašyta specialiai 1930 m. paskelbtam literatūriniam konkursui Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto 500 mirties metinių proga. Ką tik skolon įsigijus automobilį, viliojo taip pat ir didelė, neįprasta tiems laikams premija. Apsisprendęs sėsti prie dramos, B. Sruoga kibo į istorinę literatūrą, o paties teksto ėmėsi tik 1931 m. vasarą, pabaigęs alinantį darbą prie „Rusų literatūros istorijos“ pirmojo tomo, kurį parašė ir išleido per 1930 – 31 m. žiemą ir pavasarį. Rašymas buvo labai įtemptas, tačiau rugpjūčio viduryje B. Sruoga jau turėjo visą dramos tekstą ir, savaitę praleidęs Palangoje, vėl tęsė darbą Būgiuose: taisė, perdirbinėjo, šlifavo. Uošvijoje pirmąsyk atidavė dramą , , publikos‘‘ teismui: perskaitė netoliese atostogavusiam Viktorui Biržiškai ir su nerimu išklausė jo nuomonę, kuri, laimė, buvo palanki. Ypač B. Sruogą nudžiugino, kad pirmasis klausytojas suvokė jo sumanymą parodyti Vytautą ne scenoje, bet per kitų personažų kalbas, reakciją, poelgius.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->