Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Nedarbas ir gyventojų užimtumas

Autorius: Valerijus

Šiais laikais labai sunku susirasti darbą, todėl nedarbo lygis kiekvienais metais vis auga ir auga. Kaip išvengti šių pasekmių pasakyti labai sunku, nes esant prastai šalies ekonomikai yra sunku kažką pakeisti. Valstybė neturi pakankamai lėšų, o ir kiekviena prestižinė firma nori kvalifikuotų ir turinčių nemažą darbo stažą darbuotojų. Tačiau jaunuoliui įgyti stažą labai sunku ir taip jis įstoja į bedarbių gretas. Dabar įstoję į ES visi tikimės, kad darbų bus daugiau ir atlyginimas bus didesnis. Nors dažnai girdime per televizorių, kad Lietuvos ekonomika gerėja, tačiau mes to dar tikrai nejaučiame.

Šio referato tikslas parodyti nedarbo priežastis ir trumpai aptarti nedarbo socialines ir ekonomines pasekmes. Juk apie tai galime šnekėti ir šnekėti.

1. NEDARBAS IR JO RŪŠYS
NEDARBAS – tai būsena, kai darbingi žmonės norintys dirbti neturi darbo. BEDARBIAI yra nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo institucijose, užsiregistravę darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.

DARBO JĖGA – visi sulaukę darbingo amžiaus (darbingo amžiaus pradžia dažniausiai yra 16 metų; Lietuvoje taip pat) užimti gyventojai ir bedarbiai.

Nedarbas sukelia ne tik ekonominio pobūdžio neigiamas pasekmes, bet ir socialines, psichologines, moralines ir t.t., tai yra devintinis visuomenės procesas.

Nedarbo lygis skaičiuojamas kaip santykis tarp bedarbių ir darbo jėgos.

Yra kelios nedarbo rūšys:

1. Tekamasis – nedarbo forma, atsirandanti gyventojams laisvanoriškai keičiant darbą. Tekamasis darbas yra neišvengiamas ir tam tikru mastu pageidautinas, kadangi nemažai darbuotojų pereina į aukštesnės kvalifikacijos, geriau apmokamą darbą. O tai skatina gamybos plėtrą, didina gyventojų pajamas, gerėja gyvenimo lygis.

2.Struktūrinis – kai darbo paklausos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros. Keičiantis technologijai, keičiasi bendros darbo paklausos struktūra. Kai kurioms profesijoms paklausa
ne tik sumažėja, bet ir išnyksta, atsiranda kitų, pažangesnių profesijų paklausa. Darbo jėgos struktūrine taip greitai prisiderina prie naujos paklausos. Pvz. kompiuterizuojant visas gamybos ir paslaugų sferas, labai išauga poreikis dirbančių kompiuteriais, tačiau ne visi, ypač vyresni žmonės gali pakeisti savo kvalifikaciją.

3. Ciklinis – atsiranda dėl sumažėjusio ūkio aktyvumo, kai ūkio vystymasis pasuka nuosmukio linkme. Bendrąjį paklausos prekėms ir paslaugoms mažėjimą nuosmukio metu lydi nedarbo didėjimas.

Nedarbas rinkos sąlygomis yra permanentinė, tačiau ūkio struktūrų požiūriu – diferencijuota būsena. Bendras šalies nedarbo lygis nesutampa su nedarbo lygiu įvairiose šalies teritorijose, profesijų požiūriu ir pan.

Sveikos, normaliai besivystančios ekonomikos sąlygomis, nedarbo lygis yra 3 – 6%. Toks nedarbo lygis vadinamas natūraliu nedarbu. Neretai, esant tokiam nedarbo lygiui, situacija nedarbo rinkoje įvardijama visiško užimtumo situacija.

Dar galima sutikti tokias nedarbo formas:

Prislėgtasis nedarbas – kai žmogus, nusivylęs darbo paieška, ją nutraukia kaip beviltiškas pastangas.

Paslėptasis nedarbas – situacija, kai dalis žmonių, negaudami pastovaus, jų kvalifikaciją atitinkančio darbo, sutinka dirgti bet kokį darbą.
2. NEDARBO MAŽINIMAS
Visos rinkos ekonomikos šalys susiduria su nedarbu.

Nedarbo problema pirmiausia sprendžiama nedarbo draudimu. Tam formuojamos lėšos iš dirbančiųjų, darbdavių, valstybės biudžeto, kuri bedarbystės atveju išmokama pašalpos forma. Kaip matome, ši priemonė pirmiausia yra kompensacinė nedarbo atveju.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->