Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO)

Autorius: Dalius

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) buvo įkurta 1949m Šiaurės Atlanto sutartimi, kuri plačiai visuomenei geriau žinoma kaip Vašingtono sutartis.

Politiniai tikslai ir pagrindiniai uždaviniai

NATO įkurta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų chartijos 51-ą straipsnį, yra gynybinė sąjunga, pagrįsta nepriklausomų valstybių politiniu ir kariniu bendradarbiavimu. Kaip pasakyta NATO priambulėje, Aljanco nariai yra įsipareigoję ginti laisvę, saugoti bendrą palikimą ir civilizaciją, vadovaujantis demokratijos, individo laisvės ir įstatymo viršenybės principais.

Sutarties 4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Atitinkamai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą. Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Ši organizacija gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei jam pritaria visos valstybės-narės.

Pasibaigus šaltajam karui, NATO savaime pakito kaip organizacija ir išplėtojo savo politines bei karines struktūras, atsižvelgdama į kitokias Europos saugumo aplinkybes tuo pačiu metu siekdamos užtikrinti saugumą visoje Europoje, NATO valstybės ėmė plačiau bendradarbiauti ir įtraukė naujų partnerių iš Vidurio ir Rytų Europos.

NATO transformacija

1989m Europoje prasidėjo fundamentalūs politiniai pasikeitimai, kurių dėka baigėsi karinis ir ideologinis Europos padalijimas ir iširo Varšuvos paktas. Sovietų sąjungos žlugimas 1991m pratęsė šį procesą. Pažymėtos ir kitos po 1989m įvestos svarbios naujovės. Tai naujos strategijos koncepcijos priėmimas Romos aukščiausio lygio susitikime 1991m, išaugęs bendradarbiavimas ir koordinacija su kitomis tarptautinėmis institucijomis. Koncepcija numatė mažinti priklausomumą nuo branduolinio ginklo.

NATO politinės ir karinės struktūros

Šiaurės Atlanto sąjungos taryba(NAC)
NAC yra pagrindinis NATO sprendimų priėmimo organas. Ji turi efektyvią politinę valdžia, sprendimų galias ir susideda iš visų 19 NATO valstybių atstovų, posėdžiaujančių bent kartą per savaitę. Šiaurės Atlanto sutartis numato Tarybai pačiai kurti papildomus organus. Jos veikloje nenumatyta balsavimų arba daugumos priimta sprendimo teisė, todėl visų narių vyriausybės yra Tarybos suformuluotos politikos dalis. Kiekviena atstovaujama valstybė išlaiko savo suverenumą ir yra atsakinga už savo veiksmus.

Taryboje kiekvienai vyriausybei atstovauja nuolatinis atstovas, turintis ambasadoriaus rangą, o dirbti padeda įvairaus dydžio politinis ir karinis personalas arba delegacija prie NATO. Tarybos susirinkimams vadovavo NATO generalinis sekretorius.

Gynybos planavimo komitetas(DPC)
Komitetas sprendžia bendros gynybos ir gynybos planavimo klausimus

Branduolinio planavimo grupė(NPG)
Tai pagrindinis konsultacijų forumas dėl branduolinių pajėgų vietos NATO saugumo ir gynybos politikoje.

Karinis komitetas- tai vyriausioji vadovybė, kurią kontroliuoja Taryba ir DPC, o kai reikalai susiję su branduoliniu ginklu-NPG. Jis susideda iš valstybių štabų viršininkų.

NATO finansavimas

NATO struktūroms išlaikyti yra suskurtas bendras civilinis ir karinis fondas. Jį sudaro valstybės, remdamasis išlaidų pasidalijimo principu. NATO finansiniai ištekliai skiriami į du atskirus t.y. karinį ir civilinį biudžetus. Spręsti finansiniam išteklių sunkumams buvo įkurta Vyriausioji išteklių taryba(SRB).

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->