Studijoms.lt

RAIDA
VIII-VII tūkstantmetį pr.m. erą susiformuoja mezolitinė Nemuno kultūra, kuri apima buvusią Prūsiją (dabartinę Kaliningrado sritį), pietų Lietuvą (riba eina Nemuno – Neries baseinu) ir Šiaurinę Lenkijos dalį. Taipogi tuo pat laikotarpiu į šiaurę nuo šios ribos gyvavo mezolitinė Kundos kultūra.
Neolite arba Naujajame Akmens amžiuje šios kultūros savaime perauga į taip vadinamas Nemuno ir Narvos kultūras. Yra paplitusi nuomonė, kad baltai pradėjo formuotis, tiems seniesiems gyventojams susimaišius su ateiviais indoeuropiečiais. Tai įvyko maždaug 2,5 tūkst. m. pr. Kr. Tuo metu, prasidėjus viduriniam neolitui, Narvos kultūra pradėjo kisti ir nykti dėl indoeuropietiškų virvelinės keramikos bei laivinių kovos kirvių kultūrų įtakos.
KULTŪROS BRUOŽAI
Iš esmės Narvos kultūra buvo didelė įvairių kultūrų grupė.Lyginant su Nemuno kultūra, Narvos kultūros gyvenviečių, ypač vakarinio varianto, titnago inventorius gana skurdus (nedideli tintaginių dirbinių kiekiai dažniausiai aiškinami tuo, kad Narvos kultūros gyventojai tiesiog neturėjo geros kokybės titnago). Kiek daugiau ir įvairesnių titnago dirbinių aptinkama pietinio varianto gyvenvietėse. Tačiau Narvos kultūros gyvenviečių kaulo ir rago inventorius pakankamai gausus ir įvairus.
Aptinkama įvairiausių ietigalių, strėlių antgalių, žeberklų, durklų, peikenų, meškerės kabliukų, ylų ir adiklių, įrankių tinklams megzti, įtveriamųjų kirvių, peilių, kaltų, kaplių.
Narvos kultūros keramika turi daug bruožų, bendrų visoms Rytų ir Vakarų Pabaltijo kultūroms, tačiau yra ir ryškių skirtumų bei sąvitumų. Pagrindinis puodo tipas – didelis plačiaangis smailiadugnis katilas.
Ankstyvojo etapo puodų molyje gausu grūstų sraigių kiautelių, retkarčiais ir augalinių priemaišų. Viduriniame neolite imta dėti grūsto granito trupinių ir atsiranda puodų su plokščiais siaurais dugneliais. Aptinkama nedidelių pailgų, kartais laivelio pavidalo dubenėlių, apskritų dubenų, žemų plokščiadugnių puodukų. Puodų aukštis beveik lygus jų pločiui (30-40 cm.) Keramikos ornamentikai būdingi apvijiniai ir mazgelių, pleištukų, duobučių, įraižų, dantukų, pailgų keturkampių duobučių, grūdelio pavidalo ir sukinių įspaudų motyvai. Taip pat palyginti gausiai aptinkami gintariniai papuošalai – pakabukai, vamzdeliniai karoliai, taip pat sagutės ir figūrėlės. Gintariniai dirbiniai mainų keliu (nuo 3 tūkst. pr.m.e.) plito į šiaurę – šukėtosios duobelinės keramikos kultūros sritį. Vėliau gintaro dirbiniai pateko ir į pietinę rutulinių amforų kultūrą. Tai buvo labiau išsivysčiusi gyvulių augintojų ir žemdirbių kultūra, todėl ten daugiausia “eksportuoti” žymiai sudėtingesni dirbiniai, nei šiaurinėms kultūroms. Taip pat manoma, kad Narvos Kultūros žmonės vieni pirmųjų pradėjo apdirbti medų ir vašką.
Visa Narvos kultūra skirstoma į keturis variantus: vakarų, pietų, šiaurės ir rytų (Lietuvos teritorijoje paplitę pirmieji du).
TERITORIJA
Narvos kultūra buvo paplitusi visame Rytų Pabaltijyje ir dalyje Rusijos miškų zonos. Šiaurėje ji aprėpė visą Estiją (pavadinimas kilęs iš Estijos Narvos miesto), rytuose siekė Ladogos ežero pakrantes, Ilmenio ežerą, Pskovo srities pietinę dalį bei Šiaurės Baltarusiją. Lietuvoje paplitę du Narvos kultūros variantai: vakarinis ir pietinis. Vakariniame atsispindi gryniausi šios kultūros bruožai, o pietinis yra hibridinis, jo pagrindą sudaro Narvos kultūra, bet yra ir ryškių Nemuno kultūros elementų.
Vakariniam Narvos kultūros variantui Lietuvoje atstovauja keletas gyvenviečių pajūryje (Šventojoje) ir Žemaičių aukštumoje, pietiniam – grupė paminklų Jaros upės baseine ir prie Kretuono ežero Rytų Lietuvoje.

RADIMVIETĖS
Paminėtinos šios narvos kultūros dirbinių radimvietės:
Žeimenio ežero 1-oji gyvenvietė ( archeologas Algirdas Girininkas)
Aptikta gausi Narvos kultūros keramikos koncentracija. Dirbinių molio masėje daug augalinių priemaišų. Puodų šukės smulkios, plonasienės. Tarp jų pasitaikė keletas ornamentuotų pailgomis stačiakampio formos įspaudėlių eilutėmis. Daugumos puodų angų briaunos nusklembtos į vidų, o jų plokštuma puošta įkartėlėmis ar apvajiniais įspaudais. Kartu su keramika aptikta ir titnaginių dirbinių: gremžtukų, ašmenėlių, skirtų medžioklės ir žvejybos įrankiams, lancetų. Visa tai aptikta 35–45 cm gylyje. Giliau negausiai aptikta titnago dirbinių, tarp kurių daug skelčių, apatinių ir vidurinių skelčių dalių, ašmenėlių, mikrorėžtukų, lancetų, skaldytinių. Sprendžiant iš radinių, Žeimenio ežero 1-ąją gyvenvietę galima datuoti vidurinio neolito ir vėlyvojo mezolito laikotarpiu.
Šventosios 4-oji radimvietė (tyrinėjo archeologai R.Rimantienės, V. Juodgalvio ir k.t.)
Surasta Narvos ir Rutulinių amforų kultūros šukių, titnaginių radinių, akmeninių pasvarų, kaulų, bučiaus skalų, medžio su apdirbimo žymėmis. Atskirai paminėtini laivelio pavidalo krepšelis iš beržo tošies liepos karna susiūtais galais ir kito tošinio indo ar krepšelio dalis su keliais šuns letenos kaulais
Šventosios 6-oji radimvietė (tyrinėjo archeologai R.Rimantienės, V. Juodgalvio ir k.t.)
Aptikti keli šimtai smulkių Narvos ir Rutulinių amforų kultūros keramikos šukių, gintaro gabalėlių, perdegusių akmenų, aptašytų medinių kuolų. Tyrinėjimų metu mėginta pritaikyti kultūrinio sluoksnio plovimo metodą, tačiau paaiškėjo, jog Šventosios sąlygomis jis nėra efektyvus – gitija vandenyje netirpsta. Sukaupta 220 mėginių diatomėjų ir polinologinėms analizėms. Be pavienių kaulinių radinių, paimta 69 litrai gitijos paleozoologiniams tyrimams Šių radimviečių kasinėjimai parodė, jog Šventosios apylinkėse dar išliko archeologinių objektų, kuriuos verta tyrinėti arba išsaugoti
Sudotos 1-oji akmens amžiaus gyvenvietė (Švenčionių raj., Švenčionėlių s- ja)
Radimvietėje surinkti 92 titnaginiai radiniai. Apie 35% jų degę ugnyje.
Radiniai be patinos, dažniausiai pagaminti iš pilko titnago. Surasti 2 galiniai gremžtukai (vienas skeltinis, kitas nuoskalinis), 2 rėžtukai (1 nuskeltinis vertikalus, kitas retušinis šoninis), 3 įvairių dirbinių fragmentai, 5 spec. dirbiniai, 13 įvairaus pločio skelčių ir jų dalių, 3 visiškai sunaudotų skaldytinių šerdys ir 64 nuoskalos.
Gyvenvietės titnago inventorius datuojamas neolito antrąja puse ir priskiriamas Narvos kultūrai.
Taip pat gausūs Narvos kultūros radiniai aptinkami Pabiržulio archeologiniame komplekse.
IŠVADOS
Narvos kultūra, gyvavusi neolito laikotarpiu, yra viena ryškiausių akmens amžiaus kultūrų, gyvavusi pakankamai didelėje teritorijoje, nuo šiaurės Lietuvos iki Estijos. Narvos kultūros gyventojai neturėdami gero titnago, darė įvairius gaminius iš kaulo bei rago. Ši kultūra prekiavo su kitomis Europos kultūromis, taip iš dalies darydama įtaka ir joms. Narvos kultūra pasižymėjo savita keramika, gintaro gaminiais. Išnyko ji pamažu, pasiduodama atkeliavusių indoeuropietiškų virvelinės keramikos bei laivinių kovos kirvių kultūroms.
Naudota literatūra:
Jonas Misevičius “Baltų protevynė” Kauno tautinės kultūros centro leidinys “Vylija” Nr.8 1998
Algirdas Girininkas Narvos kultūros raida, Lietuvos archeologija, Vilnius, 1985, t. 4, p.119-134
Laisvoji internetinė enciklopedija http://lt.wikipedia.org
Lietuvos archeologijos draugijos Interneto tinklapis www.lad.if.vu.lt
Tinklapis www.baltai.lt