Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Narvos kultūra

Autorius: Valdas

RAIDA
VIII-VII tūkstantmetį pr.m. erą susiformuoja mezolitinė Nemuno kultūra, kuri apima buvusią Prūsiją (dabartinę Kaliningrado sritį), pietų Lietuvą (riba eina Nemuno – Neries baseinu) ir Šiaurinę Lenkijos dalį. Taipogi tuo pat laikotarpiu į šiaurę nuo šios ribos gyvavo mezolitinė Kundos kultūra.
Neolite arba Naujajame Akmens amžiuje šios kultūros savaime perauga į taip vadinamas Nemuno ir Narvos kultūras. Yra paplitusi nuomonė, kad baltai pradėjo formuotis, tiems seniesiems gyventojams susimaišius su ateiviais indoeuropiečiais. Tai įvyko maždaug 2,5 tūkst. m. pr. Kr. Tuo metu, prasidėjus viduriniam neolitui, Narvos kultūra pradėjo kisti ir nykti dėl indoeuropietiškų virvelinės keramikos bei laivinių kovos kirvių kultūrų įtakos.

KULTŪROS BRUOŽAI
Iš esmės Narvos kultūra buvo didelė įvairių kultūrų grupė.Lyginant su Nemuno kultūra, Narvos kultūros gyvenviečių, ypač vakarinio varianto, titnago inventorius gana skurdus (nedideli tintaginių dirbinių kiekiai dažniausiai aiškinami tuo, kad Narvos kultūros gyventojai tiesiog neturėjo geros kokybės titnago). Kiek daugiau ir įvairesnių titnago dirbinių aptinkama pietinio varianto gyvenvietėse. Tačiau Narvos kultūros gyvenviečių kaulo ir rago inventorius pakankamai gausus ir įvairus.
Aptinkama įvairiausių ietigalių, strėlių antgalių, žeberklų, durklų, peikenų, meškerės kabliukų, ylų ir adiklių, įrankių tinklams megzti, įtveriamųjų kirvių, peilių, kaltų, kaplių.
Narvos kultūros keramika turi daug bruožų, bendrų visoms Rytų ir Vakarų Pabaltijo kultūroms, tačiau yra ir ryškių skirtumų bei sąvitumų. Pagrindinis puodo tipas – didelis plačiaangis smailiadugnis katilas.
Ankstyvojo etapo puodų molyje gausu grūstų sraigių kiautelių, retkarčiais ir augalinių priemaišų. Viduriniame neolite imta dėti grūsto granito trupinių ir atsiranda puodų su plokščiais siaurais dugneliais. Aptinkama nedidelių pailgų, kartais laivelio pavidalo dubenėlių, apskritų dubenų, žemų plokščiadugnių puodukų. Puodų aukštis beveik lygus jų pločiui (30-40 cm.) Keramikos ornamentikai būdingi apvijiniai ir mazgelių, pleištukų, duobučių, įraižų, dantukų, pailgų keturkampių duobučių, grūdelio pavidalo ir sukinių įspaudų motyvai. Taip pat palyginti gausiai aptinkami gintariniai papuošalai – pakabukai, vamzdeliniai karoliai, taip pat sagutės ir figūrėlės. Gintariniai dirbiniai mainų keliu (nuo 3 tūkst. pr.m.e.) plito į šiaurę – šukėtosios duobelinės keramikos kultūros sritį. Vėliau gintaro dirbiniai pateko ir į pietinę rutulinių amforų kultūrą. Tai buvo labiau išsivysčiusi gyvulių augintojų ir žemdirbių kultūra, todėl ten daugiausia “eksportuoti” žymiai sudėtingesni dirbiniai, nei šiaurinėms kultūroms. Taip pat manoma, kad Narvos Kultūros žmonės vieni pirmųjų pradėjo apdirbti medų ir vašką.
Visa Narvos kultūra skirstoma į keturis variantus: vakarų, pietų, šiaurės ir rytų (Lietuvos teritorijoje paplitę pirmieji du).
TERITORIJA
Narvos kultūra buvo paplitusi visame Rytų Pabaltijyje ir dalyje Rusijos miškų zonos. Šiaurėje ji aprėpė visą Estiją (pavadinimas kilęs iš Estijos Narvos miesto), rytuose siekė Ladogos ežero pakrantes, Ilmenio ežerą, Pskovo srities pietinę dalį bei Šiaurės Baltarusiją. Lietuvoje paplitę du Narvos kultūros variantai: vakarinis ir pietinis. Vakariniame atsispindi gryniausi šios kultūros bruožai, o pietinis yra hibridinis, jo pagrindą sudaro Narvos kultūra, bet yra ir ryškių Nemuno kultūros elementų.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->