Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Narkotikų vartojimo priežastys

Autorius: Justinas

Narkotikų vartojimo priežastys (bendrai):

· bendravimo sunkumai

· draugų įtaka

· smalsumas

· noras viską išbandyti

· vienišumas

· nepasitikėjimas savimi

· noras būti savarankišku

· protestas prieš tėvus

· gyvenimo prasmės nematymas

· nuobodulys

· narkotikų prekeivių įsiūlymas

· priklausomybė

· stresas

· vertybių konfliktas

· vertybių kaita

· informacijos stoka

· šeimos įtaka


Narkotikai: priežastys, pasekmės, vartotojai

Su narkotinėmis priemonėmis žmonija pažįstama nuo seniausių laikų. Jų vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais arba religiniais papročiais ir tradicijomis ten, kur augo augalų, turinčių narkotinių savybių. Būtent tie regionai ir tapo pirmaisiais narkotikų vartojimo židiniais: Pietryčių Azija (opijinės aguonos), Pietų Amerika (kokainas), Artimieji Rytai, Vidurinė Azija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Šiaurės Afrika, Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Indija (kanapės).

Jei Rytų kultūroje narkotikai nuo seno buvo tradicijų, ypač religinių ritualų, dalis, tai Vakarų kultūrai narkotinių medžiagų vartojimas nebūdingas, tai gana naujas socialinis reiškinys. Europoje narkotikai pradėjo smarkiai plisti XX a. septintajame dešimtmetyje – su jais susijusi „gėlių vaikų“ laikotarpio kultūra, kuomet ore sklandė taika, meilė, darna ir kanapių suktinių dūmai. Aštuntame dešimtmetyje išpopuliarėjo heroinas, o šiandien narkotikai – aktuali socialinė problema tiek Europoje, tiek JAV.

Lietuvoje narkotikų vartojimas neturi senų tradicijų. Aguonos, kanapės nuo seno buvo žinomos kaip augalai, vartojami kulinarijoje, gana dažnai minimi lietuvių tautosakoje. Šiandien mes jau baigiame tai užmiršti ir, išgirdę kalbant apie šiuos augalus, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Pastaruoju metu Lietuvoje paplitę ne tik aguonos ar kanapės, bet ir amfetaminai, LSD, „ekstazi“, heroinas, kokainas.

Tarybiniais metais narkomanijos problema buvo slepiama, ji tarsi neegzistavo. Deja, iš tiesų taip nebuvo. Tiesa, jog LTSR laikais vartojančių narkotikus žmonių buvo žymiai mažiau, nei pastaruoju metu. Sovietiniais metais „narkomanijos židinys“ buvo Lietuvos uostamiestis – Klaipėda. Klaipėdoje klestėjo prostitucija, užfiksuota pirmoji AIDS auka ir pan. Antrasis miestas po Klaipėdos – Vilnius. Be abejo, Lietuvos sostinė tiek tarybiniais metais, tiek šiandien yra „kosmopolitiškiausias“, „laisviausias“ miestas, jame susirenka įvairiausi žmonės, toleruojamos skirtingos idėjos, pažiūros ir gyvenimo stiliai. Sovietmečiu kūrėsi įvairūs jaunimo (pogrindžio) judėjimai, kurių liberali atmosfera lėmė narkomanijos plitimą. Nepriklausomybės metais Vilnius išlaikė liberalumo atmosferą, tik atsirado dar didesnė laisvė veikti tiek narkotikus vartojantiems, tiek juos platinantiems žmonėms. Beje, tai tinka kalbant ir apie kitus Lietuvos miestus.

Narkomanų subkultūra

Narkotikus vartojančioms žmonių grupėms būdingas tam tikras juos jungiantis gyvenimo stilius, laisvalaikio praleidimo būdai, apranga, bendravimo būdas, vertybinės orientacijos. Tačiau toli gražu negalima teigti, kad visiems narkotines medžiagas vartojantiems žmonėms būdingas vienodas gyvenimo stilius. Jis iš dalies priklauso nuo to, kokiai narkomanų kategorijai priklauso konkretus asmuo. Pavyzdžiui, gana ryškiai savo išvaizda išsiskiria „kislotnikai“, vakarėliuose paprastai vartojantys LSD, „extazi“, besiklausantys techno, reivo ir pan. Nuo jų išvaizda, vertybinėmis orientacijomis skiriasi Vilniaus senamiesčio narkomanai, kurie dažniausiai rūko „žolę“.

Narkomanų kategorijos bei narkotikų vartojimo priežastys

Iš tiesų vienareikšmiškai apibūdinti narkomanijos dėl jos priežasčių įvairovės, plataus pačių narkotinių medžiagų asortimento, įvairių narkotikų vartojimo būdų ir pan., neįmanoma. Kalbant apie narkotikų vartojimo priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus galima skirstyti pagal amžių – į „suaugusius“ (amžiaus vidurkis – 24 metai) ir „paauglius narkomanus“, bei pagal narkotinių medžiagų vartojimo pobūdį – į „eksperimentuojančius su narkotikais“ ir „pastoviai narkotikus vartojančius asmenis“. Šios grupės susiję – „eksperimentinis“ narkotikų vartojimas būdingesnis jaunimui. Tačiau iš kitos pusės, Skandinavijos šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parodė, kad eksperimentinis narkotikų vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukštą socialinę padėtį užimančių, asmenų.


Narkomanijos priežasčių pradėta ieškoti dar XIX a. viduryje, tačiau dar ir šiandien nesuformuluota bendra jų koncepcija. Pasaulinėje literatūroje rastume daugybę tapimo narkomanu priežasčių: pavyzdžiui, galimybė „nustumti“ realias problemas ir patirti malonumą, emocinis nepasitenkinimas susiklosčiusiu gyvenimu, santykių tarp kartų nutrūkimas, jaunimo protestas prieš egzistuojančias normas, smalsumas, nepalankios šeimyninės aplinkybės, asmenybės disharmonija, nesugebėjimas įgyvendinti planų, per dideli supančios aplinkos reikalavimai, grupės įtaka, psichopatinės asmens savybės, narkotikų „pasiekiamumo“ lygis, kultūrinė tradicija, narkotikų vartojimo pasekmių nežinojimas.

Narkotikų vartojimo priežastis galima nurodyti dvejopas: – makro ir mikro. Makro priežastys – tai naujos socialinės–ekonominės sąlygos. Pasak amerikiečių sociologo R. Mertono, narkomanija, kaip ir alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialinės adaptacijos forma, kurią pasirenka patyręs nesėkmę ir atsisakęs socialinių siekių žmogus. Tai aktualu analizuojant šių dienų Lietuvos situaciją ir žmonių socialinės sėkmės/nesėkmės suvokimą. Iš tiesų labai didelė dalis žmonių patyrė nesėkmę, nes nebuvo susikūrę tam tikros naujas socialines-ekonomines sąlygas atitinkančios strategijos. Visada socialinių–ekonominių pasikeitimų procesą lydi įvairios deviacijos. Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenės judėjimas kitos, dar aiškiai neapibrėžtos socialinės–ekonominės ir politinės sistemos link.

Narkotikų vartojimo mikro priežastys įvairuoja pagal tai, kuriai kategorijai priklauso narkomanas. Suaugusių narkomanų kategorijai priskirtų individų narkotikų vartojimo motyvas – euforijos paieškos. Suaugę žmonės vartoja narkotikus, norėdami taip „išspręsti“ savo problemas, „pabėgti nuo jų“. Rytų kultūroje narkotikų sukeltas pojūtis, ypač jei tai religinio ritualo akimirka, yra įtraukiamas į visą žmogaus patirtį, savotiškai įprasminamas ir tampa tos realybės, kurioje gyvena žmogus, dalimi. Tuo tarpu „vakariečiui“ narkotikų vartojimas dažnai tampa priemone, kurios pagalba jis bėga nuo nemalonios ar pernelyg sunkios realybės. Taip narkotikų sukeltas pojūtis neįtraukiamas į visos žmogiškosios patirties kontekstą ir gali tapti pretekstu stengtis vis iš naujo pabėgti nuo sunkios žmogiškosios patirties ir sugrįžti prie to paties pojūčio.

Kodėl jauni žmonės vartoja narkotikus? Priežasčių gali būti labai daug: jie neturi rimto užsiėmimo, jiems nuobodu; jų draugai vartoja narkotikus; jie mėgsta riziką; jie nori šokiruoti tėvus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabėgti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeninių problemų. Šiandien narkotikų nesunku gauti, tai kodėl gi neišbandžius jų poveikio? Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmonės narkotikų vartojimą supranta kaip protestą prieš suaugusiųjų pasaulį, prieš tėvus. Ne be reikalo „eksperimentuojančio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei, nes būtent paauglystėje būdingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tėvų, turėti „savo“ požiūrius, vertybes, o narkotikų vartojimas tampa vienu iš būdų tai įrodyti. Neretai pagrindiniu narkotikų vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams būdingas nekritiškas požiūris į reiškinius, siekis patirti malonumą „čia ir dabar“, autoritetų neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galų gale – nesugebėjimas realiai numatyti narkotikų vartojimo pasekmių. Paauglių socializacijos ypatybė – sekti mada, bendraamžiais, jiems būdinga didelė tarpusavio priklausomybė. Labai svarbi, ypač pradedant vartoti narkotikus, draugų įtaka. Daugumai žmonių pirmą kartą narkotikų pasiūlo draugai arba draugų draugai. Pirmąjį bandymą dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotikų vartojimas – „tai pagalba sau“, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir pan. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti psichosomatinį diskomfortą. Pastebėta, kad ankstyvą narkotikų vartojimo pradžią lemia ne tiek pačių paauglių, kiek jų tėvų socialinė destabilizacija.

Čia susipina aukščiau išskirtos narkotikų vartojimo mikro ir makro priežastys: šeimų, kurios patyrė socialinę nesėkmę pasikeitus socialinėms–ekonominėms sąlygoms, vaikų narkotikų vartojimas – tai reakcija į tėvų nesėkmes. Didelė dalis tų šeimų – aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Todėl jų vaikams iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakyti vertybių, kurias diegė jų tėvai (pvz., siekis įgyti išsilavinimą), arba pasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialinės sėkmės neatneš, kaip kad neatnešė ir jų tėvams.

Narkotikų poveikis ir jų vartojimo pasekmės

Skirtingų narkotikų vartojimas gali turėti šiek tiek skirtingą poveikį ir pasekmes. Narkotikai turi tiek mikro (psichologinių ir fizinių), tiek ir makro (socialinių) pasekmių.

Mikro pasekmės priklauso nuo nakrotinių medžiagų:

· Ilgalaikis tirpiklių uostymas lemia dėmesio, koncentracijos praradimą, didelę depresiją ir nuovargį. Ilgai vartojami tirpikliai gali pažeisti smegenis, inkstus ir kepenis.

· Ilgalaikis kanapių vartojimas skatina nuolatinį nerimą, depresiją, atsiranda noras pabandyti „sunkesnių“ narkotikų.

· Dažniausiai vartojami stimuliatoriai amfetaminai padidina jaudrumą, nuo jų padažnėja pulsas, padidėja kraujospūdis, pakyla temperatūra. Poveikiui susilpnėjus, paprastai pasijuntama labai blogai (vyzdžiai lėtai reaguoja į šviesą, atsiranda persekiojimo manija, prapuola apetitas). Nuo ilgalaikio vartojimo gali išsivystyti širdies ar psichinės ligos.

· Kokaino ir kreko poveikis panašus į amfetaminų, tik daug stipresnis. Vartojant kokainą, pažeidžiama nosies gleivinė, smarkiau paveikiama psichika.

· Nuo „ekstazi“ vartojimo atsiranda troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimų, depresija, įvairių fobijų. „Ekstazi“ gali tapti kepenų irimo priežastimi.

· LSD poveikis įvairus. Pastovus vartojimas lemia visų psichinių susirgimų paūmėjimą, paranojos vystymąsi.

· Heroinas slopina smegenis, veikia tokius organizmo refleksus, kaip kosulys, kvėpavimas, pulsas. Tai žmogų padaro mieguistą, jis nejaučia nerimo ir skausmo. Atsiranda stipri psichologinė priklausomybė. Staigiai nustojus vartoti heroiną, atsiranda abstinencijos sindromas, mėšlungis, raumenų traukuliai, gripo simptomai.

Kaip minėta, narkotikų vartojimas lemia ir socialines pasekmes. Vartojant narkotikus, ypač jei tai daroma pastoviai, smarkiai pakinta socialiniai ryšiai: pašlyja ar net visiškai nutrūksta santykiai šeimoje, darbe, mokykloje. Atsiranda pseudokolekyvizmo atmosfera tarp „draugų“, kartu vartojančių narkotikus.

Be to, narkotikų vartojimas sietinas su nusikalstamumu. Narkotikų vartojimo ir nusikalstamumo ryšys yra akivaizdus, nors jo paaiškinti vienareikšmiškai neįmanoma. Viena nuomonių – tai, jog faktas, kad narkotikai yra nelegalus ir nepigus malonumas, skatina nusikalstamą veiklą, taigi pats narkotikų vartojimas yra pagrindinė aukšto narkomanų nusikalstamumo lygio priežastis. Kita nuomonė – nusikaltimai lemia narkotikų vartojimą, nes narkotikų vartojimas būdinga nusikaltėlių subkultūrai. Dar viena nuomonė – nusikalstamumą ir narkotikų vartojimą sieja tai, jog nusikaltimas yra motyvuotas, socialiai ekspresyvus elgesys, susijęs su narkotikus vartojančio žmogaus tapatumu. Jis turi lemiamos svarbos įprasminant gyvenimą.

Skirtingi narkomanijos priežasčių aiškinimai atspindi tai, kad įvairios teorijos formuojasi nevienoduose socialiniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Be to, narkomanijos problema domisi įvairios disciplinos, todėl prieiti prie bendrų ir visuotinai priimtinų išvadų praktiškai neįmanoma. Tačiau be jokių abejonių, tai aktuali ir skaudi visuomenės problema, kurios sprendimui reikalingas įvairių mokslo sričių dialogas.

Prevencija (narkotikų vartojimo simptomo sumažinimas) mokyklose

· Intergraciniai užsiėmimai: bendravimo, gebėjimo atsisakyti, soc. įgūdžių ugdymas. Jie galėtų vykti mokykloje, klasėje (auklėjimo valandėlės).

· Popamokinė veikla (nemokas papildomas ugdymas).

Taigi, jei visuomenė nesidomės narkotimų vartojimo priežastimis, po keletos metų jau dauguma žmonių vartos vienokius ar kitokius narkotikus. Susirūpinkime savo ateitimi!

Rašykite komentarą

-->