Studijoms.lt

Referatai, konspektai

muziejai

Autorius: Vitalija

Muziejai, kultūrinės švietimo įstaigos, saugančios, tiriančios ir eksponuojančios materialines ir dvasines kultūros vertybes. Pagal kaupiamų eksponatų profilį muziejai paprastai yra istorijos (bendrosios istorijos, archeologijos, etnografijos), gamtos mokslų (zoologijos, botanikos), meno (vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės, teatro, muzikos), literatūros, kraštotyros, memorialiniai. Be valstybinių, yra visuomeninių muziejų, kuriuos steigia įvairios organizacijos ir įstaigos. 1985 Lietuvoje buvo 35 valstybiniai (~2mln. eksponatų), ~300 visuomeninių muziejų. Per metus juos aplanko daugiau nei 6mln. žmonių.

Lietuvoje pirmieji muziejai (kraštotyros tipo) pradėti stegti XIXa. Pirmąjį muziejų 1812 įkūrė Dionizas Poška (Baubliai). Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva 1855 prie Vilniaus laikinosios archeologinės komisijos buvo įkurtas Senienų muziejus, su pertraukomis veikęs iki I pasaulinio karo. Jo pradinį fondą sudarė Tiškevičiaus archeologinių kasinėjimų radiniai, paveikslai, knygos. 1887 Kaune pradėtas kurti Miesto muziejus, eksponatai jam buvo renkami iš privačių asmenų. 1909 šį muziejų Tadas Daugirdas pertvarkė į kraštotyros muziejų archeologijos, numizmatikos skyriais; muziejus veikė iki 1936. Po 1905-1907 revoliucijos kultūrinius ir meno paminklus kaupė ir muziejų steigimu rūpinosi Lietuvių mokslo ir Lietuvių dailės draugijos, veikė lenkų Mokslo bičiulių draugijos muziejus. Tarybų Lietuvos vyriausybė vietoj Senienų muziejaus 1919 įkūrė Istorijos ir etnografijos muziejų, išleido dekretą dėl Dailės muziejaus įkūrimo. 1919 Kaune įkurtas Zoologijos (Tado Ivanausko iniciatyva), 1921- Karo, 1922- Pedagoginis muziejai, 1925- Čiurlionio galerija. Galerijoje be Čiurlionio paveikslų buvo eksponuojama praeities ir to meto lietuvių dailininkų kūriniai, liaudies menas. 1936 Kaune specialiai jam pastatytuose rūmuose (archit. Vladimiras Dubenskis, inž. Karolis Reisonas ir Kazys Kriščiukaitis) įkurtas Vytato Didžiojo kultūrinis muziejus, į kurį buvo perkelti Čiurlionio galerijos, Miesto muziejaus eksponatai bei Lietuvos dailės draugijai priklausę liaudies meno rinkiniai. Buržuazinio valdymo metais Kaune taip pat veikė Bažnytinio meno, Pedagoginis, Zoologijos muziejai, Maironio ir Vaižganto memorialiniai muziejai. 1919-1939

Vilniuje kultūrinius paminklus kaupė lenkų Mokslo bičiulių draugija, Lietuvių mokslo draugija, Vilniaus universiteto archeologijos ir etnografijos muziejus, 1933 sudarytas iš Senienų muziejaus likučių (šių muziejų rinkiniai dabar laikomi Istorijos ir etnografijos muziejuje). Apskričių centruose ir kituose miestuose muziejus steigė ir išlaikė nuo 1923 pradėjusios kurtis kraštotyros draugijos. Jų iniciatyva buvo suorganizuoti Panevėžio, Šiaulių ,,Aušros”, Telšių ,,Alkos” muziejai (pastarajam 1937 buvo pastatytas pastatas, archit. Steponas Stulginskis). 1935-1940 Žagarėje veikė privatus Jono Kirlio spaudos muziejus (1940 ~10 000 saugojimo vienetų spaudos kolekcija buvo perduota Respublikinei bibliotekai). 1928 ir 1935 Kaune, 1933 Šiauliuose įvyko Lietuvos muziejininkų suvažiavimai.

1940, atkūrus Tarybų valdžią, muziejai paversti valstybinėmis įstaigomis. 1941 įvyko pirmasis Lietuvos muziejų darbuotojų pasitarimas. 1940-1941 Vilnije įsteigti Puškino, Dailės, Literatūros (veikė iki 1963), Istorijos, Etnografijos (1952 sujungti į Istorijos ir etnografijos) muziejus. Hitlerinės okupacijos metais muziejų darbas buvo sutrikdytas. Pokario metais įkurti Revoliucijos, Trakų istorijos, vėliau- Kauno IX forto, Pirčiupių, Panerių, Ateizmo muziejai, Jūrų muziejus ir akvariumas, paveikslų galerijos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Vilniaus rašytojų muziejus ir kiti muziejai. Pastatyta modernių, šiuolaikiškų, originalios tūrių ir erdvių kompozicijos muziejų: Vilniuje- Dailės parodų rūmai (1967, archit. Vytautas Čekanauskas), Revoliucijos (1980, archit. Gediminas Baravykas, Vytautas Vielius); Kaune- Čiurlionio dailės muziejaus priestatas (Čiurlionio galerija. 1968, archit. Feliksas Vitas), Paveikslų galerija (1978, archit. Liucija Gedgaudienė, Jonas Navakas), Zoologijos muziejaus priestatas (1980, archit. Alfonsas Keturka); Šiauliuose- Parodų rūmai (1977, archit. Aleksas Petrikauskas). Nuo XXa. viurio muziejus pradėta įrengti buvusiuose įvairios paskirties senuose paststuose (iš dalies juos rekonstravus ir restauravus). Muziejams pritaikyta kai kurie ginybiniai statiniai ir jų dalys (dažniausiai bokštai): Vilniaus Aukštutinės (Gedimino) pilies bokštas (dabartinis Vilniaus pilies muziejus; 1948-1950, archit. Eduardas Bareika), Kauno pilies (dabartinis Kauno istorijos muziejaus filialas; 1953-1964, archit. Stefanija Čerškutė), Trakų salos pilis (dabartinis Trakų istorijos muziejus; 1962, archit. Bronius Krūminis ir kiti), Klaipėdos Kopgalio tvirtovės redutas ir kazematai (dabartinis Jūrų muziejus ir akvariumas; 1973, archit. Tautvydas Tubis, Petras Lapė, Vytautas Šliogeris). Daug muziejų yra restauruotose buvusiuose kulto pastatuose: Vilniuje- katedroje (dabartinė Vilniaus paveikslų galerija; 1956, archit. Vytautas Gabriūnas, Krūminis, Justinas Šeibokas), šv. Kazimiero bažnyčioje (dabartinis Ateizmo muziejus; 1966, archit. Aldona Švabauskienė), šv. Mykolo bažnyčioje (dabartinis Archikatedros muziejus; 1968), šv. Jono bažnyčioje (dabartinis mokslo muziejus; 1968- 1978, archit. Romanas Jaloveckas); Kaune- buvusiame sobore (dabartinė Vitražo ir skulptūros galerija; 1965, archit. Algimantas Mikėnas, Rimantas Dičius). Dideli muziejai įsikūrę buvusiuose didikų rūmuose ir visuomeniniuose pastatuose: Vilniaus rotušėje (dabartinis Dailės muziejus; 1941), Žemutinės pilies buvusiame Naujajame arsenale (dabartinis Istorijos ir etnografijos muziejus; 1967, archit. Sigitas Lasvickas), Palangos Tiškevičių rūmuose (dabartinis Gintaro muziejus; 1957, archit. Alfredas Brusokas). Kai kurie mažesni muziejai veikia restauruotose miestiečių gyvenamuosiuose namuose: Šiauliuose- buvusio advokato Venclausko kotedže (dabartinis ,,Aušros” muziejus; XXa. antroji pusė), Klaipėdoje- gyvenamuosiuose namuose (dabartinė Paveikslų galerija, 1971- 1977, archit. Zenonas Rutkauskas; Laikrodžių muziejus, 1983, archit. Vaidotas Guogis). Savitas muziejų tipas po atviru dangumi yra Liaudies buities muziejus prie Rumšiškių (1965, archit. Jaloveckas).

Muziejai yra reikalingi, nes iš jų mes gauname labai daug informacijos apie tautos istoriją, kultūrą, tradicijas, papročius. Lietuvoje yra tikrai nemažai muziejų, kuriuose yra kaupiamas mūsų protėvių palikimas ir saugoma mūsų šalies istorija.

Paskelbtas
prieš
sovietmečio str., daug kas yra kitaip

Rašykite komentarą

-->