Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Monopsonija ir oligopolija

Autorius: Lina

Realiame pasaulyje kainų ir gamybos apimčių nusistatymo procesai priklauso nuo rinkos struktūros. Kurią nors rinką sudaro visų konkretaus produkto realių ir potencialių pirkėjų bei pardavėjų ryšių visuma. Rinkos struktūra reiškia konkurencinę aplinką, kurioje veikia produkto pirkėjai ir pardavėjai. Skirtingi rinkos struktūros arba organizacijos tipai apibrėžiami ir skiriami vienas nuo kito pagal tai, koks yra jų produkcijos pirkėjų ir pardavėjų skaičius, kokio tipo produktai perkami ir parduodami, pagal gamybos veiksnių mobilumo laipsnį, pagal informaciją, kurią ūkio dalyviai turi apie kainas ir kaštus, paklausos ir pasiūlos sąlygas.

Šiame darbe aptarsime oligopolinę bei monopsoninę rinkas, jų pagrindinius veiklos bruožus ir išskirtinumus rinkų struktūroje.
1. MONOPSONINĖ RINKA
1. 1. Monopsoninės rinkos apibūdinimas
Monopsonija – tai tokia rinkos būklė, kai yra tik vienas pirkėjas arba jų grupė, priimanti bendrus sprendimus. Monopsonija yra priešybė monopolijai, kuriai esant yra vienas pardavėjas ir daug pirkėjų.
Monopsonija, būdama vieninteliu gamybos veiksniu arba prekių ir paslaugų pirkėju, įgyja rinkos galią ir dėl to kainos nusistovi kitaip nei tobulos konkurencijos rinkoje ar monopolijoje.
Pavyzdžiui, automobilius ar kompiuterius gaminančios firmos, pirkdamos kai kurias komplektines detales (padangas, radiatorius, integracines schemas ir t. t. ), turi monopsonijos galią. (5).
1. 2. Monopsonijos kaina, vidutinės ir ribinės išlaidos. Monopsonijos pusiausvyra.
Pirmiausia apžvelkime tokios rinkos, kurioje yra daug pirkėjų, pusiausvyrą (žr. 1 grafiką). Kai kaina yra P0, tai konkuruojantis pirkėjas pirks Q0 prekių kiekį, nes E0 taške ribinės išlaidos lygios ribinei naudai. E taškas yra konkuruojančio pirkėjo pusiausvyros taškas.

Kai yra daug tarpusavyje konkuruojančių pirkėjų, rinkos pusiausvyra nusistovi E taške, kuriame ribinės išlaidos lygios ribinei naudai (ribinei vertei). Kai ME = MU, pirkėjai pirks Q prekių arba paslaugų kiekį, esant Po kainai. (5)
Tarkime, kad yra tik vienas prekių arba paslaugų pirkėjas – monopsonija. Pardavėjai didėjantį prekių kiekį parduoda didėjančia kaina.
Tai rodo aukštyn kylanti pasiūlos kreivė. Dėl to monopsonininko ribinės išlaidos yra didesnės už kainą, t. y. ME > P. Tą rodo 1 lentelė, kurioje TE, AE ir ME yra atitinkamai bendrosios, vidurinės ir ribinės išlaidos. (6)
Iš šio pavyzdžio matyti, kad monopsonininko ribinės išlaidos didėja dvigubai greičiau, nei vidutinės išlaidos ir kaina. Todėl ribinių išlaidų kreivė yra į kairę nuo vidutinių išlaidų kreivės, kuri kartu yra pasiūlos kreivė. (6)
Monopsonija, pirkdama prekes, vadovausis ta pačia taisykle, kaip ir konkuruojantys pirkėjai, t. y. pirks tiek prekių, kad ribinės išlaidos būtų lygios ribinei naudai. Tačiau rinkos pasiūlos kreivė yra vidutinių išlaidų kreivė, t. y. S = AE. Ji rodo, kiek reikia mokėti už kiekvieną prekės vienetą, didėjant perkamų prekių kiekiui. AE kreivė irgi kyla į dešinę, bet ji yra žemiau ribinių išlaidų kreivės (žr. 2 grafiką).
Monopsonininkas perkamų prekių kiekį ir kainą randa pagal M tašką, kuriame ME = MU. Perkamas prekių kiekis yra Qm ir kaina Pm = AE.
Monopsonininkas perkamų prekių kiek5 ir kainą randa pagal M tašką, kuriame ME = MU. Perkamas prekių kiekis yra Qm ir kaina Pm = AE.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rašykite komentarą

-->