Studijoms.lt

Referatai, konspektai

moksleivių teisingumo ir neteisingumo suvokimas mokykloje

Autorius: Rimantė


Vilniaus universitetas

Bendrosios ir pedagoginės psichologijos katedra


MOKSLEIVIŲ TEISINGUMO IR NETEISINGUMO MOKYKLOJE SUVOKIMAS

Kursinis darbas


Darbo vadovė

Vilnius, 2002

Turinys


Įvadas ………………………………………………………………………………………………1

Tyrimo metodika …………………………………………………………………………………23


Rezultatai ir jų aptarimas………………………………………………………………………….24

Išvados ……………………………………………………………………………………………27

Literatūra ………………………………………………………………………………………….28

1 priedas ………………………………………………………………………………………..…29

2 priedas……………………………………………………………………………………………30

Įvadas

Daugumoje psichologinių darbų apie teisingumą nėra plačiai apibrėžtas teisingumas. Teisingumas apima vertinantį sprendimą apie asmens gyvenimo moralinį teisėtumą, t.y. tai ar elgiamasi teisingai, sprendžiama pagal tam tikrą moraliai teisingą standartą ar kriterijų.

Įprastai yra manoma, kad teisingumas yra tada, kai žmonės gauna ko yra nusipelnę ir taip yra ne tik dėl elgesio, kuris atitinka jų natūralias žmogiškąsias teises.

Nors filosofinės analizės daugiausia dėmesio kreipė į tai, kaip mes turime apibrėžti tai, kas yra teisinga, modernioji psichologija susikoncentravo į standartus, kuriuos dažniausiai naudoja žmonės. Keletoje nesenų darbų yra pateikiamos naujausių teorijų santraukos (Folger, 1984). Juose trumpai apžvelgiama tai, kaip psichologai analizavo teisingumą ir taip pat aptariamas keletas prieštaravimų, kurie iškilo apimant: a)nešališkumo teorijos validumą; b) procedūrinio teisingumo reliatyvią svarbą; c) teisingumo sąvokų vystymasį vaikystėje ir suaugus, kaip tai atspindėta Koklberg teorijoje; d) lyčių skirtingumo prigimtį ir prielaidas mąstant apie teisingumą.

Distributyvinis teisingumas. Jam buvo skiriama daugiausiai mokslinių darbų.

Nešališkumo teorija. Jos esmė yra kontribucijos taisyklė, kuri nustato, kad teisingumo vertinimai atspindi reliatyvų kiekvieno kontribucijų ratio įndėlį į kiekvieno rezultatus. Teisingumas yra pasiektas, kai šis ratio yra lygus visiems individams, dalyvaujantiems duotoje distribucijoje ar mainuose.

Lygiateisiškumo teorija yra tai, kad žmonės visada stengiasi gauti tiek kiek tik įmanoma. Nelygiateisiškumo percepcija sukelia psichologinį stresą ir pastangas atstatyti teisingumą. Šio požiūrio atstovai tvirtina, kad šios prielaidos pritaikomos daugumoje žmogiškosios veiklos sferų ir sudaro bendrąją socialinio elgesio teoriją.

Alternatyvūs požiūriai. Nešališkumo teorija yra kritikuojama, nes žmonės dažnai naudoja kitus teisingumo standartus, o ne vien kontribucijos taisyklę, ypač lygybės (Deutsch,1985) ir poreikio. Šie trys teisingumo standartai: nešališkumas, lygybė ir poreikis yra randami daugybėje empirinių teisingumo tyrimų, kurių tikslas yra nustatyti, kada šie skirtingi standartai, pvz., lygus išteklių paskirstymas bus laikomas labiau teisingu, esant tarpasmeninės harmonijos ir bendradarbiavimo sąlygomis, kai nešališkumo standartas bus labiau tinkamas, kai varžybos ar produktyvumas yra svarbiausias (Deutsch, 1985).

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18

Rašykite komentarą

-->