Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Mokesčiai, kuriuos moka verslininkas

Autorius: Valerijus

Mokesčiai – vienas seniausių taikomų finansinių institutų atsiradęs kartu su valstybe. Pagrindinė mokesčių paskirtis – užtikrinti valstybės gyvavimui reikalingų pinigų išteklių sukaupimą. Lietuvoje mokesčiais yra surenkama daugiausia valstybės pajamų.Todėl yra labai svarbu sukurti darnią ir veiksmingą, įstatymų pagrįsta mokesčių sistemą. Šiame referate susipažinsime su visais mokesčiais ir penkis iš jų aptarsime smulkiau. Sužinosime, kada, kiek ir nuo ko priklauso mokesčių dydžiai.

MOKESČIAI
Akcizai

Cukraus mokestis

Fizinis pajamų mokestis

Gyventojų pajamų mokestis

Juridinių asmenų pelno mokestis

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis

Konsulinis mokestis

Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą

Baltojo cukraus virškvočio mokestis

Įmokos į Garantinį fondą

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis

Kvotinio cukraus gamybos mokestis

Azartinių lošimų mokestis

Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą

Mokestis už aplinkos teršimą

Mokestis už valstybinius gamtos išteklius

Naftos ir dujų išteklių mokestis

Palūkanos už valstybės kapitalo naudojimą

Papildomas cukraus gamybos mokestis

Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis

Pelno mokestis

Pridėtinės vertės mokestis (PVM)

Prekių apyvartos mokestis

Prekių tiekimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaita

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

Valstybės rinkliava

Valstybinio socialinio draudimo įmokos

Žemės mokestis

Žyminis mokestis

Konsulinis mokestis
Konsulinis mokestis įvestas 1994 m. birželio 23 d. įstatymui vietoj konsulinės rinkliavos. Šis mokestis, skirtingai nuo daugelio kitų, yra individualiai atlygintino pobūdžio, t. y. Jo ėmimas siejamas su atitinkamų paslaugų, teikiamų valstybės institucijų, apmokėjimu.

Konsulinį mokestį moka užsienio ir LR juridiniai asmenys, užsienio valstybių ir LR piliečiai, asmenys be pilietybės už LR užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, LR diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje jiems teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.

Tuo pačiu konsulinio mokesčio objektas yra atitinkamų valstybės institucijų teikiamos konsulinės paslaugos, atliekami notariniai veiksmai, juridinę galią turinčius dokumentų išdavimas. Pagal įstatymą konsulinis mokestis imamas už tokių dokumentų išdavimą kaip:

• Pasas

• Vizos

• Pilietybės dokumento išdavimą

• Civilinės būklės aktų įforminimą ir dokumentų išdavimą

• Dokumentų legalizavimą

• Atliekamus notarinius veiksmus ir konsulines paslaugas globos, rūpybos, teisės į palikimą bei kitais turtiniais klausimais

• Kitas konsulines paslaugas, nustatytas valstybiniais susitarimuose, LR įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose

Be to, yra atvejų, kuomet už atitinkamų dokumentų išdavimą ar kitų veiksmų atlikimą konsulinis mokesti neimamas. Pavyzdžiui šis mokestis nėra imamas už:

• Vizų išdavimą užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus

• Vizų įforminimą vaikams iki 16 metų amžiaus

• Vizų išdavimas užsieniečiams, vykstantiems į šeimos nario ar artimo giminaičio laidotuves (kai pateikiama patvirtinta telegrama)

• Dokumentus, susijusius su alimentų išieškojimu

• Pareikalavimą

• Legalizavimą

Konsulinis mokestis yra mokamas pagal mokesčių tarifus, nustatytus Vyriausybės nutarimu. Tarifai (su nedidelėmis išimtimis) nustatomi tvirta pinigų suma (eurais) už atitinkamas paslaugas, pavyzdžiui:

I. Už notarinių veiksmų atlikimą imamas konsulinis mokestis:

1) Pilietybės dokumentų įforminimas ir išdavimas:

• teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimo išdavimas- 10 eurų;

• prašymų atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės įforminimas- 60 eurų.

2) Dokumentų pareikalavimas iš Lietuvos Respublikos įstaigų, dokumentų legalizavimas:

• dokumentų pareikalavimas- 5 eurai;

• pakartotinis dokumentų pareikalavimas- 10 eurų;

• dokumentų legalizavimas:

– Lietuvos Respublikos piliečiams- 1 euras už vieno dokumento legalizavimą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, 5 eurai už vieno dokumento legalizavimą Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose;

– Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių piliečiams- 10 eurų už vieno dokumento legalizavimą;

– kitų valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės- 15 eurų už vieno dokumento legalizavimą.

3) Sandorių patvirtinimas:

• sutarčių, kurias galima įvertinti konkrečia pinigų suma, patvirtinimas – 1 procentas sutartyje nurodytos sumos, bet ne mažiau kaip 20 eurų;

• kitų sutarčių patvirtinimas – 20 eurų;

• įgaliojimo patvirtinimas – 10 eurų;

• testamento patvirtinimas – 20 eurų.
4) Paveldimo turto aprašo surašymas ir šio turto saugojimas- 1 procentas šio turto sumos, bet ne mažiau kaip 35 eurai;

Pastaba. Be to, paveldėtojai apmoka kilnojamojo ir nekilnojamojo turto saugojimo išlaidas (patalpų nuomos, sargų samdymo, transporto, komandiruočių, pašto, kanceliarijos ir kitas).

• paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas:

jeigu palikimo suma ne didesnė kaip 5600 eurų- 115 eurų;

jeigu palikimo suma didesnė kaip 5600 eurų:

sutuoktiniui, tėvams, vaikams, vaikaičiams – 1 procentas bendros palikimo sumos, bet ne mažiau kaip 115 eurų;

kitiems įpėdiniams- 5 procentai bendros palikimo sumos, bet ne mažiau kaip 560 eurų;

• nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto paliudijimas- 1 procentas šio turto vertės, bet ne mažiau kaip 35 eurai.
5) Dokumentų nuorašų ir jų išrašų tikrumo paliudijimas – 5 eurai (už puslapį).

6) Parašo dokumentuose tikrumo paliudijimas – 5 eurai.

7) Dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo paliudijimas (už puslapį) :

• iš užsienio kalbų į lietuvių kalbą – 5 eurai;

• iš lietuvių kalbos į užsienio kalbas – 5 eurai.

8) Fakto, kad pilietis yra gyvas, ir yra tam tikroje vietovėje, patvirtinimas – 10 eurų.

9) Dokumentų, pinigų ir vertybinių popierių saugojimas diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje:

• dokumentų paketo saugojimas – 10 eurų per mėnesį,

Pastaba. Mokestis imamas už visą priimto saugoti dokumentų paketo saugojimo laiką ir negrąžinamas, jeigu paketas atsiimamas anksčiau. Trumpiausias saugojimo laikas – mėnuo.

• pinigų, vertybinių popierių, kitų vertybių saugojimas – 1 procentas bendros sumos per mėnesį.

Pastaba. Jeigu pinigai, vertybiniai popieriai, kitos vertybės priimami saugoti daugiau nei 6 mėnesiams, išankstinis mokestis imamas už 6 mėnesius ir negrąžinamas, jeigu vertybės atsiimamos anksčiau.

10) Pinigų, vertybinių popierių, kitų vertybių perdavimas nurodytiems asmenims:

• iki 115 eurų vertės – 15 eurų;

• daugiau kaip 115 eurų vertės – 20 eurų.

11) Dokumentų pateikimo laiko patvirtinimas – 15 eurų.

12) Vykdomieji įrašai pagal konsulinių įstaigų patvirtintus skolos dokumentus – 1 procentas ieškomos sumos, bet ne mažiau kaip 15 eurų.

13) Jūrinio protesto akto priėmimas – 35 eurai.

14) Vekselių ar čekių protestavimas – 1 procentas juose nurodytos sumos, bet ne mažiau kaip 15 eurų.

15) Globėjo paskyrimo akto surašymas – 25 eurai.

16) Globojamo turto valdymo ataskaitos patvirtinimas -1 procentas valdomo turto vertės.

17) Kitos paslaugos:

• testamento surašymas – 30 eurų;

• įgaliojimo ar pareiškimo surašymas – 25 eurai;

• konsulinių pažymų, kad asmuo nėra susituokęs, kad asmuo yra arba nėra Lietuvos Respublikos pilietis, pažymų, kad asmuo yra arba nėra teistas, taip pat asmens tapatybės nustatymo pažymų išdavimas- 25 eurai;

• pažymų, išduodamų vietoj prarastų vairuotojo pažymėjimų ir transporto priemonės registracijos liudijimų, išdavimas- 25 eurai;

• pažymu, kad pasas keistas (išduotas) Lietuvos Respublikos ambasadoje ar konsulinėje įstaigoje, išdavimas- 25 eurai;

• pažymų apie asmens gyvenamąją vietą išdavimas- 25 eurai;

• pažymų, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje, išdavimas- 25 eurai;

• pažymų apie asmens gaunamas pajamas išdavimas- 25 eurai;

• pažymu, kad pasas ar asmens tapatybes pažymėjimas gražintas ambasadai ar konsulinei įstaigai (gavus kitos valstybes pilietybe), išdavimas- 25 eurai;

• pažymų, kad asmuo neteko ar atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, išdavimas- 25 eurai;

• pažymų, kad asmens, kuris kreipėsi į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, prašymas netenkintinas, išdavimas- 25 eurai;

• pažymų, kad dokumentai buvo pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, išdavimas arba spaudo „Dokumentas buvo pateiktas“ įdėjimas- 25 eurai.

18) Ypatinga tvarka suteiktos konsulinės paslaugos:

1. skubiai suteiktos konsulinės paslaugos:

• per 24 valandas – 20 eurų papildomai

• per 48 valandas -15 eurų papildomai

2. paslaugos, teikiamos ne diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, o kitose patalpose, švenčių, poilsio dienomis, naktį – dvigubas atitinkamos paslaugos tarifas (pareiškėjas taip pat apmoka būtinas faktines transporto ir kitas išlaidas, įskaitant nakvynės viešbutyje išlaidas ir komandiruotpinigius.
Konsulinis mokestis turi būti sumokėtas prieš teikiant konsulines paslaugas ar atliekant notarinius veiksmus vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtinta konsulinio mokesčio mokėjimo bei grąžinimo tvarka (atsižvelgiant į vietos sąlygas diplomatinėje atstovybė ar konsulinė įstaiga gali imti mokestį ir teikdami konsulines paslaugas ir atlikdami notarinius veiksmus). Mokestis sumokamas bet kuria konvertuojama valiuta arba litais tiek grynais pinigais, tiek mokamuoju pavedimu LR diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų atidarytas sąskaitas, o surinktas konsulinis mokestis yra pervedamas į vyriausybės biudžetą per 20 dienų ketvirčiui pasibaigus.

Už užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento teikiamas paslaugas konsulinis mokestis turi būti sumokamas litais.

Nustatyta tvarka konsulinis mokestis grąžinamas, kai jo buvo sumokėta daugiau nei reikia, kai atsiskaityta kreiptis dėl atitinkamų veiksmų atlikimo ar paslaugų teikimo. Prašymus dėl konsulinio mokesčio grąžinimo turi būti pateiktas Valstybiniai mokesčių inspekcijai arba diplomatiniai atstovybei, konsulinei įstaigai per Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą terminą.

Klaidingai paimtas arba nepaimtas konsulinis mokestis išieškomas iš tos įstaigos, dėl kurios kaltės mokestis buvo klaidingai paimtas ar apskritai nepaimtas.

Prekyviečių mokestis
Prekyviečių mokestis įvestas nuo 1994 m. sausio 1 d. Prekyviečių įstatymu, priimtu 1993 m. lapkričio 23 d.

Prekyviečių mokestį moka įmonės (juridiniai asmenys), miesto (rajono) valdybos sprendimu eksploatuojančios prekyvietes, kuriose išskirtos vietos prekiauti ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis. Taigi šio mokesčio nemoka įmonės, eksploatuojančios prekyvietes, kuriose prekiaujama ne žemės ūkio produkcija bei maisto prekėmis.

Prekyviečių mokesčio objektas yra ne pati prekyvietė, bet prekyvietės plotas (kv. m.) arba įrengtos prekybos vietos, kioskų ir automobilių stovėjimo vietos, skirtos prekiauti ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis. Konkretus apmokestinimo objektas nustatomos miesto (rajono) valdybos sprendimu.

Prekyviečių mokestis mokamas pagal tarifus, kurių konkretų dydį (LT/mėn.) nustato miesto (rajono) valdyba vadovaudamasi įstatymo nustatytais rekomendaciniais dydžiais. Kaip įtvirtinta įstatyme, miesto (rajono) valdyba gali įstatymo nustatyta mokesčio tarifą didinti (mažinti) iki 70% priklausomai nuo:

• prekių struktūros

• prekybos intensyvumo

• prekyvietės darbo laiko

• kitų veiksnių

Prekyviečių mokestį pagal Finansų ministerijos nustatytą formą apskaičiuoja patys mokesčio mokėtojai ir mokesčio apyskaitą už mėnesį pateikia valstybiniai mokesčių inspekcijai iki sekančio mėnesio 10 d. Pats mokesti turi būti sumokėtas per 20 dienų mėnesiui pasibaigus.

Laiku nesumokėjus mokesčio Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra skaičiuojami delspinigiai. Nustačius, kad mokesčio apyskaitoje nurodyta sumažinta mokesčio suma, iš kaltininko yra išieškoma mokesčio nepriemoka arba bauda. Jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto produktais yra prekiaujama vietose, skirtose prekiauti nurodytomis prekėmis, mokesčio mokėtojui skiriama bauda, lygi 50% jo mėnesinių pajamų iš prekyvietės eksploatavimo. Jei mokestis nesumokamas per 3 mėnesius ir nėra galimybės išieškoti ne ginčo tvarka, miesto (rajono) valdyba turi spręsti klausimą dėl įmonės registracijos panaikinimo ir sąskaitos uždarymo banko įstaigoje.

Prekyviečių mokestis yra mokamas į savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje yra prekyvietė, t. y. jis priklauso savivaldybės biudžeto pajamoms.

Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą
Siekiant sukaupti lėšas, reikalingas automobilių kelių tinklui plėsti, modernizuoti it jo funkcijos užtikrinti yra tvirtinama speciali programa, finansuojama iš specialios valstybės biudžeto sąskaitos.

Programos finansavimo šaltiniai yra:

• atsikaitymas nuo pajamų

• dalis akcizo už realizuota benziną, dyzelinius degalus

• akcizas už automobiliams skirtas suskystintas dujas

• transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis

• mokestis už Lietuvos įregistruotas krovinines transporto priemones

• mokestis už važiavimą keliais transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su krovinių ar be jų viršija leidžiamus, arba kai viršijama ašies (ašių) apkrova ar transporto priemonės leidžiama bendroji masė

• mokestis už leidimą atlikti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje

• valstybės biudžeto lėšos ir kitos
įplaukos, įteisintos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu.

Vienas pagrindinių Programos finansavimo šaltinių yra atsiskaitymas nuo pajamų, kuriuos privalo mokėti visi juridiniai asmenys, išskyrus pelno nesiekiančius, gaunantys pajamų už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas už parduotą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, vertybinius popierius, išvestines finansavimo priemones, t.t. palūkanas. Tokiu būdu atsiskaitymų nuo pajamų pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą objektas yra juridinio asmens gautos pajamos, kurios pripažįstamos pagal tuos pačius principus, kaip ir skaičiuojant pelno mokestį su tam tikrais ypatumais

Pagal įstatymą nuo pajamų atsiskaitymą atleidžiami:

• žemės ūkio subjektai

• įmonės, kurios dirba ne mažiau kaip 50% riboto darbingumo darbuotojų ir kurių gaunamos pajamos tik už jų pačių pasigamintą produkciją

• biudžetinės įstaigos

• valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, tarnybos bei organizacijos

• daugiabučių namų savininkų bendrijos ir t.t.

Atsiskaitymų nuo pajamų apskaičiavimo, mokėjimo ir kontrolės tvarka ei dydžiai numatyti Valstybės nutarimu. Pagal jį nustatyti tokie atsiskaitymų nuo pajamų dydžiai:

• 0,48 % pajamų juridiniams asmenims, išskyrus juridinius asmenis, kurie verčiasi prekyba, automobiliams skirtų dujų realizavimu, kredito įstaigas bei juridinius asmenis, kurie negauna pajamų iš veiklos

• 0,3 % pajamų – juridiniams asmenims, kurie verčiasi prekyba

• 0,1 % pajamų – juridiniams asmenims, kurie verčiasi automobiliams skirtų suskystintų dujų realizavimui

• 1 % gautų iš maržos ir kitų pajamų – kredito įstaigoms, išskyrus Lietuvos banką.

Mokėtojai atsiskaitymus nuo kiekvieno mėnesio pajamų apskaičiuoja patys ir moka iki kito mėnesio 25 d. į valstybės biudžeto sąskaitą, skirtą Programai finansuoti. Be to. Mokėtojai privalo kasmet iki kovo 1 d. pateikti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriui praėjusių metų atsiskaitymų deklaraciją.

Mokėtojams, pažeidusiems atsiskaitymų nuo pajamų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, taikomos Mokesčių administravimo įstatyme numatytos poveikio priemonės.

Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis
Šis mokestis imamas pagal Paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą priimtą 1995 m. birželio 13 d. Įstatymas įsigaliojo nuo 1998 m. sausio 1d.

Mokesčio mokėtojai yra fiziniai asmenys, LR paveldėję arba pagal dovanojimo sutartį įgiję turtą. Kitų valstybių piliečiai šį mokestį moka tokia pat tvarka kaip ir LR fiziniai asmenys, jeigu kitaip nenumatyta tarpvalstybinėse sutartyse. Apmokestinimo objektas yra minėtų asmenų paveldimas ar pagal dovanojimo sutartį įgyjamas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties notarinė forma. Kilnojamuoju turtu šio mokesčio atžvilgiu taip pat yra laikomos:

• obligacijos

• brangieji metalai

• vekseliai

• kiti vertybiniai popieriai

• meno kūriniai

• brangieji metalai ar brangakmeniai

• pinigai

Mokestis skaičiuojamas nuo paveldimo ar dovanojamo turto mokestinės vertės ar jo dalies, tenkančios turto gavėjui turto teisinės registracijos, paveldėjimo teisinės registracijos, paveldėjimo teisės dokumentų išdavimo ar dovanojimo sandorių sudarymo metu, Pagrindas turto mokestiniai vertei nustatyti yra paveldimo ar dovanojamo turto įvertinimas. Vyriausybės įsteigtos ar įgaliotos valstybės institucijos turtą įvertina rinkos kaina pagal Vyriausybės nustatytą metodiką. 1997 m. rugsėjo 15 d. Vyriausybė priėmė įstatymą, kuriame nurodė kuo vadovaujantis nustatoma paveldimo ar dovanojamo kilnojamo (nekilnojamo) turto vidutinė rinkos kaina, nustatė apmokestinamosios vertės dydį, tai pat patvirtino paveldimo ar dovanojamo kilnojamo (nekilnojamo) turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimus ir turto vertinimo pagal rinkos kainas tvarką. Nustatyta, kad paveldimo ar dovanojamo kilnojamo (nekilnojamo) turto, kurį privaloma teisiškai registruoti arba kuriam įsigyti numatyta dovanojimo sutarties notarinė forma, vidutinės rinkos kainas nustato Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti prie Finansų ministerijos. Šio turto vidutinės rinkos kainos nustatomos pagal Vyriausybės nutarimą patvirtintą Privalomo registruoti brangaus turto vidutinės rinkos kainos nustatymo ir paskelbimo tvarką. Remiantis paveldimo ar dovanojamo turto įvertinimu pagal rinkos kainas yra nustatoma turto apmokestinamoji vertė. Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad paveldimo ar dovanojamo kilnojamo (nekilnojamo) turto, kurį privaloma teisiškai registruoti arba kuriam taikoma dovanojimo sutarties privaloma notarinė forma, taip pat meno kūrinių, tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių apmokestinamoji vertė yra 70 % jų rinkos kainos. Kotiruojamų vertybinių popierių biržoje paveldimų ar dovanojamų obligacijų ir kitų vertybinių popierių apmokestinamoji vertė yra 70 % jų rinkos kainos, o nekotiruojamų vertybinių popierių apmokestinamoji vertė yra 70 % jų nominalios vertės. Paveldimų ar dovanojamų vekselių apmokestinamąją vertę sudaro 70% jų nominalios vertės; paveldimų ar dovanojamų pinigų nacionaline valiuta apmokestinamoji vertė yra 70 % jų sumos, o pinigų užsienio valiuta – 70% jų vertės pagal oficialų lito ir užsienio valiutos kursą paveldėjimo ar dovanojimo sandorio įforminimo dieną. Kilnojamo (nekilnojamo) turto, akcijų, obligacijų, vekselių, kitų vertybinių popierių, pinigų nacionaline ar užsienio valiuta apmokestinamąją vertę nustato teritoriniai valstybinės mokesčių inspekcijos skyriai ir gyventojams išduodama nustatytos formos pažyma. Kultūros vertybinių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos nustato paveldimų (dovanojamų) meno kūrinių apmokestinimo vertę, o Lietuvos prabavimo rūmai – tauriųjų metalų, brangakmenių bei jų gaminių apmokestinamąją vertę ir gyventojams išduoda nustatytos formos pažymas. Pažymos apie paveldimo ar dovanojamo kilnojamo (nekilnojamo) turto apmokestinamąją vertę, pagal nustatytą formą, išduodamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir galioja 10 dienų. Paveldimo ar dovanojimo turto mokestį yra skaičiuojamas procentais nuo paveldimo ar dovanojamo turto apmokestinamosios vertės taikant šiuos mokesčio tarifus:

• 5 % paveldint turtą, kurio apmokestinamoji vertė iki 0,5 mln. Lt

• 10 % paveldint turtą, kurio apmokestinamoji vertė viršija 0,5 mln. Lt

• 10 % dovanojant turtą nepriklausomai nuo jo apmokestinamosios vertės

Paveldimo ar dovanojamo turto mokesčių neapmokestinamas:

• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) pagal dovanojimo sutartį įgytas turtas

• sutuoktiniui dovanotas turtas ar vienam iš sutuoktinių mirus kito sutuoktinio paveldėtas turtas

• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų, globotinių, senelių vaikaičių, brolių paveldėtas turtas

Paveldimo ar dovanojamo turto mokestį apskaičiuoja turto paveldėjimo dokumentas išduodantis ar dovanojimo sandorį tvirtinantis pareigūnas, o jei sandoris netvirtinamas – teisinę registraciją atliekantis pareigūnas pagal pateiktus paveldimo ar dovanojamo turto įvertinimo duomenis bei kitus dokumentus, kurių reikia nuosavybės teisei įforminti ir mokesčio lengvatoms patvirtinti. Mokesti yra sumokamas prieš paveldėjimo teisės dokumentų išdavimą ar dovanojimo sutarties patvirtinimą arba prieš atliekant teisinę turto registraciją, išskyrus tuos atvejus, kai savivaldybės taryba atideda mokesčio sumokėjimo terminą, bet ne ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui. Jeigu paveldimo ar dovanojamo turto mokestis nesumokėtas, paveldėjimo teisės dokumentai neišduodami, dovanojimo sandoriai netvirtinami, o teisinė turto registracija neatliekama, išskyrus atvejus, kai mokesčio mokėjimo terminas yra atidėtas. Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis yra sumokamas į savivaldybės biudžetą. Per mažai sumokėjus mokesčius arba mokesčio permokas grąžina valstybinė mokesčių inspekcija pagal Mokesčių administravimo įstatymą.

Azartinių lošimų mokestis
Azartinių lošimų mokestis įvestas LR azartinių lošimų mokesčio įstatymu priimtu 2001 m. gegužės 17 d., kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1d.

Azartinių lošimų mokesčio (toliau – lošimų mokesčio) mokėtojais yra AB ir UAB organizuojančios azartinius lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą. Pagal šį įstatymą lošimus turi teisę organizuoti AB ir UAB, veikiančios Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka bei gavusios šios veiklos licencijas ir leidimus atsidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba kai Valstybinė lošimų priežiūros komisija patvirtina totalizatorius ar lažybų lošimo reglamentą.

Lošimų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis.

Lošimų mokesčio bazė priklauso nuo organizuojamų
lošimų rūšies ir nustatoma tokiu būdu:

1. organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas – mokesčio bazė yra gautų įplaukų, atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus suma;

2. organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus – už lošimo įrenginių nustatyta fiksuota suma

Azartinių lošimų mokesčio įstatymas nustato lošimų mokesčio tarifą ir lošimų mokesčio dydį.

Organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas minėtu būdu nustatytai mokesčio bazei yra taikomas 15 % tarifas.

Organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus nustatomas toks fiksuotas lošimų mokesčio dydis už kiekvieną lošimų įrenginį:

1. Už A kategorijos lošimo automatą – 1800 litų per mokestinį laikotarpį.

2. Už B kategorijos lošimo automatą – 600 litų per mokestinį laikotarpį.

3. ruletės, kortų arba kauliukių stalą – 1200 litų per mokestinį laikotarpį.

Pagal nustatytą lošimų mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką įmonės, organizuojančios bingą, totalizatorių, lažybas, lošimų bazei taikydamos minėta 15 % mokesčio tarifą, lošimų mokestį apskaičiuoja ir sumoka kiekvienam mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kito mokestinio laikotarpio 15 dienos.

Įmonės, organizuojančios stalo lošimus ir lošimus automatais, už kiekvieną įrengtą ruletės, kortų arba kauliukų stalą ir įrengtą automatą, lošimo mokestį apskaičiuoja pagal minėtus dydžius ir sumoka iš anksto ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki prasidedant mokestiniam laikotarpiui.

Azartinių lošimų įstatyme nustatyta, kad lošimo įrenginiai už kuriuos mokamas fiksuoto dydžio lošimų mokestis, už kiekvieną mokestinį laikotarpį sumokėjus šį mokestį paženklinami atitinkamu ženklu Valstybinės lošimų priežiūros tarnybos nustatyta tvarka.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas patvirtino Azartinių lošimų mokesčio sumokėjimą patvirtinančių specialiųjų ženklų išdavimo AB ir UAB taisykles. Jos nustato, kad ženklus bendrovėms išduoda apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniai skyriai, kuriuose šios bendrovės yra įregistruotos mokesčių mokėtojais. Ženklai išduodami, tik bendrovėms, įstatymo nustatyta tvarka sumokėjusioms azartinių lošimų mokestį. Bendrovės norėdamos įsigyti specialius ženklus, turi pateikti nustatytos formos prašymą ir kitus taisyklėse išvardintus dokumentus. Ženklai išduodami bendrovei tą pačią dieną, kai pateikiamas prašymas, tačiau iki tada, kai apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinis skyrius įsitikina, kad jai pateikti duomenys yra teisingi ir, kad lošimų mokesčio suma pervesta į valstybės biudžeto sąskaitą.

Lošimų mokestis sumokamas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio teritorijoje įregistruota įmonė.

Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės lošimų mokesčio apyskaitas privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui, pasibaigus kalendoriniam metų ketvirčiui, ne vėliau kai iki kito kalendorinio metų ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos. Sumokėtas Azartinių lošimų mokestis yra pervedamas į valstybės biudžetą.

Išvada
Šiame referate sužinojome visus mokesčius ir smulkiau aptarėme konsulinį mokestį, prekyviečių mokestį, atskaitymų nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, paveldimo ar dovanojamo turto mokestį, azartinių lošimų mokestį. Sužinojome kada, kiek ir nuo ko priklauso mokesčio dydis šiems mokesčiams, kokios išimtys taikomos ir kas gali nutikti nesumokėjus mokesčių.

Literatūra
Marcijonas A., Sudavičius B. Mokesčių teisė, teisinės informacijos centras 2003 Vilnius.

Rašykite komentarą

-->