Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Mokesčiai

Autorius: Justinas

Mokesčiai – privalomo įmokos valstybei, nustatomos siekiant suteikti išteklius vyriausybės veiklai.
Apmokestinimo principai – tai esminiai sisteminiai požiūriai ir idėjos apie apmokestinimą. Tie principai skelbia, kad mokesčiai privalo:
neiškraipyti optimalaus gamybos veiksnių išdėstymo (alokacijos);

būti teisingi (bešališki);

būti lanksčiais automatiniais stabilizatoriais (t.y. ekonomikos augimui lėtėjant švelninti lėtėjimo tempus, o ekonomikos augimui spartėjant – prilaikyti tempus, kad neįsižiebtų infliacija);

būti aiškūs, skaidrūs ir tiksliai apibrėžti;

būti nesunkiai (nebrangiai) surenkami;

MOKESČIŲ FORMOS
Šiuolaikinėse valstybėse yra didelė mokesčių įvairovė. To priežastis – siekiama ir apmokestinimo efektyvumo, ir apmokestinimo teisingumo.
Ekonomikai paprastai skirsto mokesčius į dvi grupes – tiesioginius ir netiesioginius. Pirmieji – tai pajamų, turto ir mokos fondo mokesčiai, antrieji – tai mokesčiai, nustatomi perkamoms prekėms ir paslaugoms kaip jų kainos dalis.

1. GAPM – gyventojų asmenų pajamų mokestis
Šį mokestį moka visi pajamas gaunantys šalies gyventojai. GAPM labai svarbus įgyvendinant apmokestinimo teisingumo principą (pagal galėjimą mokėti). Jo tarifus galima diferencijuoti taip, kaip vyriausybė mano esant reikalinga ir kaip yra visuomenės aprobuojama konkrečiu metu.
Maksimalus GAPM tarifas dabar: Latvijoje – 25%, Lietuvoje – 33%, Rusijoje – 35%, Čekijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ukrainoje, JAV, D. Britanijoje – 40%, Vengrijoje, Norvegijoje – 42%, Ispanijoje – 44%, Airijoje – 46%, Italijoje – 51%, Belgijoje – 52%,

Vokietijoje – 53%, Prancūzijoje ir Slovakijoje – 54%, Danijoje ir Švedijoje – 59%.
Aukštas tarifas pažeidžia dideles pajamas gaunančių asmenų suinteresuotumą dirbti. Visuomenė praranda gabių žmonių galimus darbo rezultatus. Didinant GAPM tarifus surenkamo mokesčio suma auga, bet tik iki tam tikro laiko. Jei peržengiamos ribos, tiesiog visi gali nustoti dirbti ir nebus kam mokėti mokesčius.

Pirmoji ši mokestį 1799 m. įvedė Didžioji Britanija, siekdama finansuoti karą su Napoleonu.
GAPM privalumai:

atitinka galėjimo mokėti principą, ypač būdamas progresinis;

yra lankstus (jautrus asmens pajamų pokyčiams);

neiškraipo kainų;

yra geras makroekonominis stabilizatorius;

atitinka aiškumo ir numatomumo kriterijus, jo našta yra aiški ir prognozuojama;

nėra sunkumų nustatyti apmokestinimo šaltinį ir jo dydį.

Nustatant GAPM-čio dydį paprastai sudedamos visos pajamos, atskaitoma iš jų tai , ką įstatymas leidžia neapmokestinti šio mokesčiu, ir tada pagal atitinkamus tarifus apskaičiuojama mokesčio suma.
2. Įmonių pajamų (pelno) mokestis
Šį mokestį moka visos akcinės bendrovės bei kitos juridinio asmens statusą turinčios įmonės. Jis sudaro 15 % per metus gauto pelno.

Pagrindinės priežastys apmokestinamo pelno skirtumų įvairiose šalyse:

1. Skirtingas ūkinės veiklos išlaidų traktavimas;

2. Skirtingos atleidimo nuo mokesčių (arba jų sumažinimo) taisyklės (esant nuostoliams).

Kartais naudojamas ne vienas tarifas – mažoms ir vidutinėms įmonėms pelno mokestis nustatomas mažesnis.
Šio mokesčio privalumai:

bent iš dalies jis yra bendrovių mokėjimas už naudojimąsi viešomis gėrybėmis;

mokestis kompensuoja bendrovių (juridinių asmenų) įsipareigojimo ribotumą;

jis nustatomas pelnui, kuris kitu atveju išvengtų apmokestinimo;

tai realus makroekonominės politikos svertas.

Trūkumai:

dvigubas apmokestinimas (įmonių pelnas iškart, jį pasiskirstant dividendais ir pan., arba po kurio laiko – jei jis investuojamas ir investicijos vėliau padidina paskirstomą pelną – atitenka individualiems asmenims, kurių pajamos apmokestinamos);

bendrovės tą mokestį gali pakelti pirkėjams (per prekių kainas) arba savo darbuotojams (per jų atlyginimų lygį);

sunku apibrėžti apmokestinamas pajamas (kas yra kaštai ir kas yra pelnas);

3. PVM – pridėtinės vertės mokesčiai
Šiuo mokesčiu apmokestinama dauguma parduodamų prekių ir paslaugų. Pirmą kartą PVM buvo įvestas Prancūzijoje 1967 m. ir labai greitai paplito po pasaulį. Jo dar neturi JAV, Australija ir Šveicarija. PVM esmė – kiekvienoje prekės pardavimo stadijoje apmokestinama tik prie jos pridėta vertė.

PVM turi didelį pranašumą prieš visus kitus apyvartos mokesčius – jo dalis kiekvienoje prekėje ir paslaugoje (išskyrus kur ji sąmoningai pakeista) yra vienoda, nepaisant, kokia to produkto vertė ir kiek pirkimų bei pardavimų procesų jis perėjęs.

Standartinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas Lietuvoje yra 18 %.
Dabar standartiniai tarifai yra tokie: Prancūzijoje – 18.6 %, Vokietijoje – 15%, Belgijoje – 21%, D. Britanijoje – 17.5%, Čekijoje ir Lenkijoje – 22%, Vengrijoje – 25%, Slovakijoje – 23%, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – 18%.

PVM privalumai:

jis neutralus (nedaro jokių išimčių nei pagal perdirbimo stadijų skaičių, nei pagal sunaudotų medžiagų bei kitų sąnaudų vertę ir pan.);

juo galima apmokestinti ir paslaugas (taigi, išplečia mokesčio bazę);

duoda pranašumų tarptautinėje prekyboje (eksportuojant prekes jį galima kompensuoti);

sunku išvengti jo sumokėjimo ( kiekvienas suinteresuotas mokėti tik nuo savo pridėtos vertės);

garantuoja stabilias pajamas vyriausybei.
Trūkumai:

jo apskaičiavimas yra gana sudėtingas.

4. Akcizo mokestis
Kai kurioms vartojimo prekėms nustatomi ypatingi, individualūs ir padidinti mokesčiai. Dabar pagrindinės prekių grupės, kurioms tas mokestis nustatytas, yra alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai ir benzinas. Besivystančios šalys naudoja akcizą ir prabangioms prekėms apmokestinti.
Akcizų privalumai:

užtikrina labai stabilias valstybės biudžeto pajamas.

apriboja alkoholio bei tabako gaminių vartojimą.
Akcizų trūkumai:

kartais pateikiamas ir tradicinis liberaliosios ekonomikos teorijos argumentas – selektyviai įvestas akcizas iškraipo optimalų išteklių išdėstymą (ignoruojant faktą, jog jis ir skirtas „iškraipyti“ išteklių išdėstymą – kad būtų kompensuojamos neigiamos išorinės pasekmės);

jis turi regresyvų pobūdį (mažesnių pajamų vartotojai dėl jo sumoka didesnę dalį savo pajamų).

5. Turto mokesčiai
Turto mokesčių grupėje yra dvi mokesčių rūšys.

1. reguliariai mokami mokesčiai:

a. grynojo turto mokestis;

b. nekilnojamo turto mokestis.

2. nereguliariai mokami mokesčiai:

a. paveldėjimo mokestis;

b. dovanojimo mokestis.
Turo mokesčių privalumai:

jais įvertinamas papildomas galėjimas mokėti, atsirandantis dėl turto turėjimo ir padidinantis mokesčių sistemos progresyvumą;

neturi veiklos motyvacijos silpninimo poveikio (kaip kad turi, pavyzdžiui, pajamų mokestis);

verčia turto savininkus naudoti turtą racionaliu būdu;

gerai atitinka gaunamos naudos principą apmokestinime (nes mokami vietinei valdžiai).
Turo mokesčių trūkumai:

mokami nuo vertės, kuri įgyta už pajamas, kurios jau buvo apmokestintos (taigi – dvigubas apmokestinimas);

mokami nekreipiant dėmesio į tai, gaunamos iš turto pajamos ar negaunamos.

Rašykite komentarą

-->