Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Mitologija

Autorius: Valdas

Pigmalionas – sen. graikų mitinis personažas – Kipro karalius ir skulptorius, pamilęs savo sukurtą Galatėjos skulptūrą, kuri deivės Afroditės valia tapusi moterimi ir Pigmaliono žmona.

Narcizas – sen. graikų mitologijos personažas – jaunuolis, pamilęs savo atvaizdą šaltinyje, nuo tos meilės sunykęs ir dievų paverstas gėle.

Erotas – sen. graikų meilės dievas, laikomas Afroditės ir Arėjo sūnumi. Nuogas, dažnai su sparnais, su lanku ir strėle Erotas pataiko žmonėms į širdį ir priverčia žmones įsimylėti, taip Erotas kankina ir savo motiną Afroditę, kol ši supyksta ir nubaudžia piktadarį.

Demetra – sen. graikų žemdirbystės ir derlingumo deivė. Visame graikiškame pasaulyje garbinta kaip Motina deivė. Mitas pasakoja, kad Hadas pagrobęs Demetros dukterį Persefonę; kasmet rudenį, kai Demetra išvyksta ieškoti savo dukters, žemė apsinuogina.

Persefonė – sen. graikų žemės derlingumo ir požemio karalystės deivė, Demetros ir Dzeuso duktė, Hado žmona.

Midas – Frygijos karalius; pasak mitų, buvęs nemokša ir savimi pasitikintis, todėl dievų Pano ir Apolono muzikavimo varžybose pirmenybę atidavęs Panui ir už tai Apolono buvęs apdovanotas asilo ausimis.

Europa – pasak mito, buvo Finikijos karaliaus Argenoro duktė. Dzeusas, pasivertęs jaučiu, prisiartino prie jos ir, užsimetęs ant nugaros, nusigabeno į Kretos salą, kur su ja susituokė. Pagal jos vardą žemynas imtas vadinti Europa.

Niobė – sen. graikų mitologijos personažas – Dzeuso sūnaus Tantalo duktė; dievams išžudžius jos vaikus, ji suakmenėjo iš sielvarto ir buvo pasmerkta amžinai lieti ašaras.

Orfėjas – sen. graikų mitologijos personažas – dainininkas, kurio dainavimas sužavėdavęs žmones ir dievus, nuramindavęs įsisiautėjusias gamtos jėgas.

Euridikė – sen. graikų miško deivė ( nimfa ); dievai leidę jos vyrui poetui ir dainiui Orfėjui po mirties parsivesti ją iš požemio karalystės atgal į žemę, bet liepė vedant neatsigręžti; Orfėjas atsigręžęs ir jos netekęs.

Persėjas – sen. graikų mitologijos herojus, nukirtęs galvą gargonai Medūzai, išvadavęs jūrų pabaisai skirtą Andromedą.

Tesėjas – sen. graikų mitų herojus – Atėnų karalius, suvienijęs Atiką, atlikęs žygdarbių ( dalyvavo argonautų žygyje, nužudė plėšiką Prokrustą, pabaisą Minotaurą, nudobė Maratono jautį ).

Pegasas – sen. graikų mitologijos personažas – sparnuotas žirgas, kanapos smūgiu kalne davęs pradžią Hipokrenės šaltiniui, kurio vanduo teikęs įkvėpimą poetams.

Pandora – pirmoji moteris, kurią kaip keršto įrankį Hefaistui ir Atėnei įsakė sukurti Dzeusas.

Dzeusas – vyriausiasis dievas, žmonių ir dievų karalius, vaizduojamas svaidantis žaibus arba sėdintis savo dviračiame vežimaityje, valgo ambroziją ir nektarą.

Hera – Dzeuso žmona. Turi Didžiosios deivės požymių; moterų, santuokos ir šeimos globėja. Vaizduojama šalia Dzeuso, prie jos yra gegutė, dažnai vaizduojama pikta ir pavydi.

Poseidonas – vandenų ir jūrų dievas, vaizduojamas su trišakiu, svaidantis žaibus.

Hadas – požemio valdovas, vaizduojamas kaip nebūtis.

Hestija – namų židinio ir valstybės deivė, retai minima literatūroje.

Arėjas – karo dievas ( silpnesnis už savo seserį, karo deivę Atėnę ).

Apolonas – grožio ir menų dievas. Šviesiaplaukis, garbanotais plaukais, apsuptas mūzų, vaizduojamas su kitara arba liutne.

Pagr. Apolono mūzos:

Kaliopė – epinės poezijos mūza;

Euterpė – lyrikos mūza;

Eratė – meilės dainų mūza;

Talija – komedijos mūza;

Terpsichorė – šokių mūza;

Klejonė – istorijos mūza.

Nikė – pergalės deivė.

Tichė – laimės ir gerovės deivė.

Hermis – dievų pasiuntinys, kelionių, sandėrių, prekybos dievas ( skrieja minties greičiu ).

Atėnė Paladė – ypatingai išmintinga ir gudri karo deivė.

Hefaistas – kalvis,

ugnies, ugnikalnių dievas.

Dedalas – menininkas, sukūręs karaliaus Mino sūnui minotaurui labirintą,o savo sūnui Ikarui – vaškinius sparnus.

Ikaras – Dedalo sūnus, žuvęs ištirpus vaškiniams sparnams. Jo vardu pavadinta jūra.

Artemidė – medžioklės ir mėnulio deivė, Apolono sesuo, vaizduojama su lanku ir strėline ant pečių, apsupta drauge lakstančių po miškus nimfų palydos.

Afroditė – meilės ir grožio deivė, gimusi iš meilės putos.

Dionisas – vynininkystės ir vyno dievas, vaizduojamas tigrų, liūtų ir satyrų ( pusiau žmonių, pusiau ožių ) lydimame vežime.

Charonas – keltininkas, keliantis vėles iš laikinosios būties į amžinąją.

Cerberis – trigalvis šuo.

Romėnų dievybės ir atitinkamos graikų dievybės:

Jupiteris ( visagalis dievas ) – Dzeusas;

Junona – Jupiterio žmona;

Neptūnas – Poseidonas;

Plutonas – Hadas;

Minerva ( Romos globėja ) – Atėnė;

Venera – Afroditė;

Diana ( skaistybės deivė ) – Artemidė;

Merkurijus ( vagių dievas ) – Hermis;

Vulkanas – Hefaistas;

Vesta – Hestija;

Marsas – Arėjas;

Cerera – Demetra;

Bakchas ( lydimas bakchančio ) – Dionisas.

Heraklis – Dzeuso ir Mikėnų karaliaus dukters Alkmenės sūnus ( atliko 12 žygdarbių, įgijo šlovę, tapo nemirtingas ir buvo priimtas į Olimpo dievų tarpą ).

Achilo kulnas – žmogaus silpnybė, pažeidžiamiausia vieta ( Achilas – Homero “Iliados” personažas, Trojos karo karžygys, kurio kūne buvo tik viena pažeidžiama vieta – kulnas ).

Alfa ir omega – pradžia ir pabaiga, viskas; graikų abėcėlės pirmoji ir paskutinioji raidė; neginčijamas autoritetas.

Aukso amžius – labai geras gyvenimo laikotarpis.

Augėjo arklidės – tai, kas labai užleista, netvarkinga, užteršta ir gan sunku sutvarkyti ( pagal graikų mitą apie karaliaus Augėjo arklides, kurios buvo daug metų nevalytos ir kurias Heraklis išvalė per dieną, paleidęs per jas upės srovę ).

Ariadnės siūlas – pagalbinė priemonė, padedanti susiorientuoti pakliuvus į sunkią padėtį. Ariadnė įsimylėjo Tesėją ir padovanojo jam siūlų kamuolį, padėjusį rasti kelią iš labirinto.

Atpirkimo ožys – žmogus, kenčiantis už svetimus poelgius, priverstas kentėti už kitų nuodėmes.

Damoklo kardas – nuolat gresiantis pavojus ( pasak graikų mito, Sirakūzų tironas Dionisijas, norėdamas parodyti tariamąją valdovų laimę, pasisodino Damoklą per puotą greta savęs, bet virš jo galvos liepė ant ašuto pakabinti aštrų kardą ).

Danajų dovanos – klastingai duota dovana, pražūtinga tam, kas ją yra gavęs ( mitas apie medinį arklį, kurį Trojai padovanojo danajai { graikai }; arklio viduje buvę danajai atidarė saviškiams Trojos vartus, ir ji buvo nugalėta ).

Duonos ir žaidimų – nemokamo maisto ir pasilinksminimų reikalavimas.

Ezopo kalba – užmaskuotas minčių reiškimo būdas, alegorinis pasakymas ( pagal senovės graikų pasakėtininko Ezopo vardą ).

Gausybės ragas – Amaltėjos ragas, simbolizuojantis turtą, gausybę. Pripildytas vaisių gausybės ragas, kaip palaimos ženklas, yra paskutinė jaučio kulto liekana. Buvo manoma, kad jis saugo nuo nelaimės, nes yra palaima dievams.

Giedoti ditirambus – ką nors perdėtai girti ir aukštinti.

Gordijaus mazgas – nepaprastai painus reikalas ( pasak graikų mito, Frygijos karalius Gordijas painiu mazgu pririšęs prie ratų jungą; orakulo pranašavimu, žmogus, išnarpliojęs mazgą, turėjęs tapti pasaulio valdovu; Aleksandras Makedonietis, užuot atnarpliojęs, perkirtęs mazgą kardu ).

Herostrato šlovė – garbėtroška, kuris bet kokiu būdu siekia šlovės, nevengdamas ir nusikaltimo (pagal graikų mitą kurpius Herostratas norėdamas išgarsėti sudegino Artemidės šventyklą ).

Ikaro skrydis – laisvės ir nepriklausomybės siekimo simbolis ( Dedalas savo sūnui Ikarui iš plunksnų, lininių siūlų bei vaško padarė sparnus; karšti saulės spinduliai ištirpdė vašką ir Ikaras žuvo jūros bangose ).

Ilsėtis ant laurų – nustoti siekus naujų laimėjimų, pasitenkinti tuo, kas pasiekta.

Nemezidės ranka – teisingas atpildas, vykdomas pagal valstybės įstatymus.

Medūzos žvilgsnis – šaltas, nemalonus žvilgsnis.

Nesantaikos obuolys – bet kokia ginčų priežastis.

Olimpinė ramybė – visiška ramybė, tykumas.

Pabalnoti pegasą – tapti poetu.

Pandoros skrynia – nelaimių šaltinis ( pagal senovės graikų mitų personažą Pandorą, kuri iš smalsumo, nepaisydama draudimo, atvožė indą, kuriame buvo žmonių nelaimės, ir išleido jas ).

Paniška baimė – staiga apimantis žmones sąmyšis, didelė baimė, siaubas, kylantis išgirdus laukinius garsus, juoką, švilpimą ( pagal senovės graikų dievo Pono vardą ).

Pyro pergalė – abejotina pergalė, nepateisinama dėl sudėtų aukų; pavadinta pagal Epyro karalių Pyrą, kuris 279 m. pr. Kr. prie Auskulo { Pietrytinė Italija } pasiekė prieš romėnus pergalę, pareikalavusią pernelyg daug aukų.

Prokrusto lova – dirbtinis matas, rėmai, į kuriuos stengiamasi ką nors įsprausti ( pagal sen. graikų mitą apie Prokrustą ). Šis sen. graikų mitologijos personažas – milžinas plėšikas, prisiviliodavęs keliautojus ir jėga juos guldydavęs į lovą; tiems, kurie būdavo ilgesni už lovą, nukirsdavęs kojas, kurie trumpesni – ištemdavęs.

Prometėjo ugnis – nuolatinis vidinis veržimasis, aukštų mokslo, meno tikslų siekis; talentas, gabumai ( pasak graikų mitų, titanas Prometėjas pavogęs iš Olimpo ugnį ir pardavęs ją žmonėms, išmokęs juos statytis būstus, dirbti žemę, skaityti, rašyti ir kitokių dalykų ).

Scilė ir Charibdė – padėtis be išeities, kai iš abejų pusių tuo pat metu gresia žūtis ( sen. graikų mitinės būtybės – dvi pabaisos, gyvenusios pakrantės uolose ir rijusios jūrininkus ).

Sizifo darbas – sunkus, nepabaigiamas ir beprasmis darbas ( pagal senovės graikų mitų personažo Sizifo darbą ).

Su skydu ar ant skydo – su skydu˛grįžti su pergale, ant skydo˛žūti kovoje.

Tantalo kančios – nepakeliamos kančios dėl to kad trokštamas tikslas yra arti, o jį pasiekti neįmanoma ( Tantalas, stovėdamas iki kaklo vandenyje, negalėdavo atsigerti ir pasiekti virš galvos kabančių vaisių, – mat jį dievai buvo pasmerkę Hade kentėti alkį ir troškulį ).

Ištikima kaip Penelopė – ištikimas, kantrus laukimas ( sen. graikų mitinė herojė, Homero “ Odisėjos ” personažas, 20 metų laukusi vyro Odisėjo, atstumdama jos rankos siekiančius jaunikius ).

Sfinkso mįslė – bet koks labai sunkus uždavinys.

Terra incognita – nežinomi, neištirti dalykai.

Tabula rasa – švari lenta, švarus lapas; vaiko siela.

Amen – tai tiek.

Ave vita – sveikas gyvenime!

Salve Regina ( Rex ) – šlovė karalienei ( karaliui ).

Mea culpa – aš kaltas, mano kaltė.

Ecce Homo – tai žmogus.

Fiat lux – tebūnie šviesa.

Omnia vincit amor – meilė viską nugali ( VIRGILIJUS).

Veni, vidi, vici – atėjau, pamačiau, nugalėjau ( CEZARIS ).

Alea jacta est – burtai mesti ( CEZARIS ).

Carpe diem – mėgaukis akimirka ( HORACIJUS ).

Exegi monumentum – tik kūrinys padaro kūrėją nemirtingu ( HORACIJUS ).

Bis repetita placent – kas patinka, nenusibosta ( HORACIJUS ).

Rašykite komentarą

-->