Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Mitinės pasaulėžiūros ir ritualo ypatumai

Autorius: Lina

Pasaulėžiūrą sąlygoja kultūra, kurioje gyvena žmogus. Ji yra neatskiriama kultūros dalis. Šiuo atveju, kultūrą reikėtų suprasti plačiąja prasme – kaip tam tikros grupės žmonių gyvenimo būdą (jos pasaulėžiūrą, elgseną), tai, kas sieja tam tikrus žmones draugėn ir kas skiria juos nuo kitų. Kultūra – tai visa “antrinė” gamta, sukonstruota žmonių, tai, ko natūraliai gamtiškai nėra.

Kultūrą (ypač archajiniais laikais), visų pirma, sąlygoja supanti gamtinė ir socialinė aplinka. Gyvenimo sąlygos neišvengiamai veikia žmonių gyvenseną. Materialinės kultūros ypatumai nulemia dvasinę kultūrą. Vystantis technikai, kultūros priklausomybė nuo supančios gamtinės aplinkos mažėja. Todėl šiais laikais kultūriniai skirtumai smarkiai niveliuojasi .

Kultūrai taip pat daro įtaką ankstesnių kultūrų liekanos, ją veikia tuo pačiu laiku, bet skirtingoje erdvėje (visų pirma, kaimynystėje) esančios kultūros. Todėl kai kuriais atvejais, įvairūs kultūros, pasaulėžiūros dalykai taip pat gali atitinkamai veikti aplinką.

Be to, įvairiose kultūrose galima atrasti universalių bendražmogiškų dalykų, kurie, priklausomai nuo aplinkos, gali būti skirtingų formų. Universalius bendrakultūrinius dalykus galima aiškinti tiek natūraliais įgimtais bendražmogiškais žmonių poreikiais (biologiniais ir visuomeniniais), tiek elementariais mąstymo ir veiklos archetipais .

Kiekviena kultūra taip pat yra simboliška. Ji sukuria tam tikras daiktų ar reiškinių reikšmes, kurios yra suprantamos tik tos konkrečios kultūros ribose. Tai, kas vienoje kultūroje vertinga, gražu, moralu, normalu, kitoje kultūroje gali būti traktuojama kaip nereikšminga, bjauru, amoralu ar nenormalu.

Visos atskiros kultūros dalys tarpusavyje glaudžiai susijusios, sudaro tam tikrai kultūrai būdingą struktūrą. Keičiantis vienam ar kitam kultūros komponentui ar jo prasmei, daugiau ar mažiau keičiasi ir kiti kultūros komponentai; pvz., Automobilio, televizoriaus, kompiuterio išradimas paveikė žmonių bendravimą, informacijos perdavimą, tarsi sutraukė erdvę.

Nuo pat seniausių laikų žmogui buvo būdinga taip vadinama mitinė pasaulėžiūra, sąlygota natūralaus žmogaus sąlyčio su gamta, natūralaus bendražmogiškumo poreikio susikurti aplinkiniame pasaulyje tam tikrą tarką. Visa vėlesnių laikų pasaulėžiūra yra paveikta seniausios – mitinės pasaulėžiūros. Jos reliktų galima rasti ir šių laikų kultūroje.

Ta pasaulėžiūra veikė ir visą agrarinės visuomenės žmonių mąstyseną. Tačiau žmonės, kurie vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, gyveno jau kitaip negu ankstyvųjų laikų medžiotojai. Tačiau dėl žemės ūkio darbų ritmingo kartojimosi, dėl pradinei žemdirbystei būdingo bendruomeninio ūkio (ir todėl žmogui keliamo reikalavimo laikytis bendruomenės tradicijų) agrarinės visuomenės kultūra pasižymėjo dideliu konservatyvumu. Ji kito labai lėtai. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad ir to pačio laikmečio, tačiau skirtingų visuomenės sluoksnių atstovų sąmonėje pasaulio vaizdas, pasaulėžiūra buvo skirtingi.

Kitokia pasaulėžiūra būdinga miestiečiams bei naujųjų laikų žmonėms (paveiktiems buržuazinių visuomenės taisyklių).

Miestietis tikrovę suvokia kitaip negu kaimo žmogus, nes jis mažiau priklausomas nuo gamtos ritmų.žmogaus ryšys su visuomene tapo taip pat nebe toks glaudus. Didesnę reikšmę pradėjo įgauti atskiras individas.

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->