Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Milicjos Tomic asmenybė ir biografija.

Autorius: Robertas

Milica Tomic gimė 1960 m. Belgrade, Jugoslavija. 1984-1990 metais studijavo Dailės Akademijoje, Belgrade. Turi magistro laipsnį. Įvairiose parodos dalyvauja nuo 1980 m. Pasirodo viena arba su kitais menininkais. Savo darbus eksponavo: Belgrade, Rijeka, Vrsac, Titograde, Brusselį, Antwerpene, Luxemburge, Edinburghe, Thessaloniki, Graz, Dessau, New Yorke, Sao Paulo, Berline. Šiuo metu daugiausiai dirba Belgrade. Kaip viena iš autorių yra gavusi du apdovanojimus (Monte Carlo, Clairmont Ferrand) už filma: „kas nutiko mano draugams“ 1995/6 m. Taip pat apdovanota už darbą „XY – neišspręstas“.

Milica Tomic gyvena ir dirba Jugoslavija. Pirmiausiai dirba video ir foto meno srityse. Tomic darbuose susikoncentruoja atsakomybės problema, politinis smurtas, tautiškumas ir asmenybės identiškumas, su savotišku dėmesiu tarp asmenybės patirties ir būdų šiai patirčiai išreiškimu, (sumodeliuoti paveikslai). Jos video instaliacija „I am Milica Tomic“ („Aš esu Milica Tomic“), yra asmeninė meditacija ant istorinės, politinės ir religinės užuominos pastato identifikacijos, išreikšto per kalbą.

Ji naudoja skaitmeninės technologijas norėdama sukelti keista ir atitolusia sensaciją ir tokių priemonių pagalba išreikšti savo idėją.

Tomic stovi priešais mus su baltu apatinuku, ji yra švytinčiai graži su dangiška pašvaiste aplink save. Tada ji pradeda kalbėti: „Aš esu Milica Tomic. Aš esu vokietė.“. Tai ji pakartoja 65 kartus, kiekvieną kartą keisdama kalbą ir tautą. Aš esu Vengrė, aš esu Amerikietė, ir taip toliau. Su kiekvienu sakiniu ant jos kūno atsiveria po naują žaizdą, ir kai ji baigia sakyti visus 65 kartus jos kūnas būna nusėtas giliomis kraujuojančiomis žaizdomis. Po 65 išvardijimu viskas vėl prasideda iš naujo, jos kūnas vėl yra nepaliestas. Žaizdos pasirodo spontaniškai, ir tu iškart supranti, kad tai tik skaitmeninės technologijos, kurios parodo tau pasaulį. Technologija yra kūnas ir kraujas ir atvirkščiai. Nieko čia nėra natūralaus, nei kūno, nei gilių žaizdų, nei kalbos. Visa tai tik abstrakti situacija, tai mechaniškas ir monotoniškas virtualios realybės atkartojimas, pvz. Metaforiškas užrašas.

Turint nacionalinį identifikavimą ir moteriška liežuvį labai svarbu yra identifikavimo ir formavimo faktoriai mūsų laikais nacionalinėse valstybėse, tai dar nėra atgyvena, tai sudaro namų jausmą ir egzistavimą šiandieniniam pasaulį. Šių identiškumų ilgesys yra užrašytas ant mūsų kūnų, jis sąlygoja potencialius norus, kuriuos galima išreikšti per nesugadintus kūnus. Tačiau, kad ir kokia būtų realybė, iliuzija taip pat yra tautos kūnų iškraipymas, subjektas artikuliuoja save kaip kontingentą, yra pažeidžiamas ir sužalojamas jo kūnas.

Sama („ Viena“), 2001 m

Video instaliacija susidedanti iš dviejų didelių ekranų, atsuktų vienas kitam nugara. Pirmojo ekrano video tesiasi 36 minutes, o antrojo 9 minutes. Video filmas yra įgarsintas ir spalvotas.

Pirmame video rodoma, kaip tris vyrai kortomis žaidžia preferansą. Ši grupė žmonių dažnai žaidžia preferansą kartu, bet ši karta dar prieš pradedant žaidimą susitarė, kad žais iš pinigų. Šis kortų žaidimas yra labai populiarus Milica Tomic šalyje ir jį žaidžia visos socialinės žmonių grupės. Tai populiariausias žaidimas tarp vyrų grupių, dažnai žaidžiamas kavinėse, atokesniuose kambariuose. Šis žaidimas nėra vien tik pramoga, kartu jis reprezentuoja visuomenės savybes ir vertę: stiprumas, inteligencija, proto aštrumas, greitas mąstymas ir narsumas. Visi svarbus politikos, biznio klausimai yra svarstomi šio žaidimo metu. Šis žaidimas atspindi dominuojančios jėgos struktūros būdus ir yra reprodukuojamas mikro socialiniam gyvenime. Taip pat tai dalis turbo – folkloro kultūros.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->