Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Meteorologiniai tyrinėjimai

Autorius: Marius

TURINYS

1. Žiema

2. Kodėl atmosfera vadinama „ sluoksniuotu pyragu“?

3. Krituliai ir jų susidarymo sąlygos

4. Kritulių pasiskirstymas teritorijoje


Žiema

Kiekvienas iš mūsų geriau ar blogiau pažįsta savąjį kraštą, savąjį kraštą, savąją gimtinę. Tačiau tos žinios labai priklauso nuo to, ką žmogus dirba, nuo jo polinkių. Vienus labiau domina Lietuvos paviršius, dirvožemiai, kitus — tyliai ošiančios krašto girios, dar kitus — tai, kas vyksta mūsų padangių ore. Beje, apie orą ir jo reiškinius, apie savo krašto klimatą žmonės dažnai blogiau nusimano, negu apie vandenis ar augalus. Tų žinių trūkumas neleidžia tinkamai pažinti mūsų tėvynės paviršiaus, vandenų, dirvų ir jų augalų, nes visos geografinės aplinkos dalys vienaip ar kitaip priklauso nuo oro reiškinių, klimato.


Dar XVIII — XIX a. klimatu imta laikyti oro temperatūros, kritulių ir kitų oro fizinės būklės rodiklių nesikeičiančių vidutinių reikšmių visumą.

Kartu su orais, pasitaikančiais visais metų laikais, yra ir tokių, kurie būdingi tik pavasariui, vasarai, rudeniui ar žiemai. Taip atsitinka dėl to, kad atskiru metų laiku klimato veiksniai skirtingai reiškiasi, versdami kisti ir klimato rodiklius. Pagal klimatinių rodiklių visumą išskiriami keturi metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo, žiema. Dažniausiai jų ilgis ir kiekvieno jų pradžios datos nesutampa nei su astronominiais metų laikų rodikliais, nei su kalendoriniu skirstymu po tris mėnesius.

Tradiciškai klimatinių metų pradžia siejama su žiemos pradžia, o ši — su neigiamų temperatūrų ir pastovios sniego dangos atsiradimu. Lietuvai tie žiemos pradžios rodikliai ne visai tinka. Pavyzdžiui, jei žiemos pradžia laikysime pastovios sniego dangos atsiradimą, tai tektų pripažinti, kad mūsų pajūryje maždaug kas treti metai žiemos iš viso nebūna. Ten kiekvieną dešimtmetį bent keturios žiemos būna tokios šiltos, jog iškritęs sniegas nutirpsta, ir pastovi sniego danga taip ir nesusidaro. Kitose Lietuvos dalyse sniegas ilgesniam laikui padengia žemę tik po Naujųjų metų, kartais ir dar vėliau.

Lietuvoje pirmieji žiemos pėdsakai pasirodo tada, kai vidutinės paros temperatūros galutinai nukrinta žemiau augalų vegetavimui būtino lygio (+ 5 lp.). kaip tik tuo metu gyvoji gamta baigia pasirengti žiemos poilsiui, naktimis žemės paviršiuje ima atsirasti tvirtas pašalas, o šaltieji orų frontai jau ima berti, tiesa, greitai ištirpstantį sniegą. Vidutiniškai Lietuvoje tai įvyksta pirmojoje gruodžio mėnesio pusėje.

Apie naujuosius metus Lietuvoje orai taip atšąla, kad iškritęs sniegas paprastai nespėja ištirpti ir visą kraštą padengia ištisine danga. Prasideda antroji žiemos dalis: baltoji žiema arba viduržiemis. Lietuvos žiemai būdingi įvairūs orai. Tą įvairovę sukelia viena paskui kitą įsiveržusios žemyninės ir jūrinės oro masės. Kalbėdami apie žiemą, visų pirma prisimename tamsias, apsiniaukusias dienas, žemus švino spalvos debesis, nedidelius šalčius pakaitomis su šlapiais atodrėkiais ir geliančiu vėju. Smarkiau pašąla ypač tada, kai įsibrauna arktinio oro masės. Dažniausiai tai būna Grenlandijos kilmės oras, kuris atkeliauja į Pabaltijį užklystančių ciklonų užnugaryje. Rečiau tai atsitinka nusistovėjus aukšto slėgio sritims, kurios užvaldo Baltijos jūros erdvę, ciklonams pasitraukus toliau į rytus. Arktinis Grenlandijos oras į Lietuvą patenka per neužšąlantį Šiaurės Atlantą ir nėra per daug šaltas. Lietuvoje jo vidutinė temperatūra viduržiemį svyruoja apie – 12 lp. Tačiau jis atneša gana daug sniego. Rečiau į mūsų kraštą atklysta

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

Rašykite komentarą

-->