Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Marius Katiliškis

Autorius: Petras

Vaitkus šeimoje gimė devintuoju – 1915 m. rugsėjo 15d. Gruzdžių miestelyje, Šiaulių apskrityje. Jo tėvai – Ona Filipavičiūtė ir Juozas Vaitkus. Albinas turėjo daug seserų ir brolį. Jaunesnės už jį buvo dvynukės seserys – Genovaitė ir Ona. Vyriausiasis Albino brolis – Benediktas, o vyriausioji sesuo – Sofija. Dar buvo seserys Juzė, Bronislava, Jadvyga ir Monika. Sesers Monikos dvynukas brolis Juozas mirė dar kūdikystėje.

Vaikystėje Albinas buvo mažas ir pajuodęs saulėje, užsigalvojęs. Nepažįstamiesiems jis pasirodydavo užsidaręs ir rūstokas, tačiau iš tikrųjų jis buvo valingas ir švelnus. Vaikai dažnai jį vadindavo neūžauga ir krupmaušiu, o tėvai – Albuku ar Albeliu.

Nuo pat vaikystės Vaitkus mėgo mišką ir medžius, o kur gražesnį radęs, imdavo ir nešdavo namo, kieme sodindavo. Taip pat ankstyvoje vaikystėje Albinas susidūrė su knygomis. Skaityti ir rašyti išmoko jo krikšto motinos Vladislovos Vertelytės dėka. Penkerių metų būdamas ne tik pats skaitė ir rašė, bet ir vyresnius už save vaikus mokino. Albinas skaitydavo viską, kas pakliūdavo, ir vis jausdavo skaitymo alkį. Eidamas į laukus, jis su savim nešdavosi popieriaus lapą ir pieštuką, kad šieną pjaunant ar kitus darbus dirbant galėtų užsirašyti kilusią įdomesnę mintį.

Atsikėlus į Katiliškes, Albinukas pradėjo lankyti už poros kilometrų esančią Žagarės pradžios mokyklą, o vėliau ir progimnaziją. Mokytis jis labai norėjo, o geriausiai sekėsi literatūra, istorija, geografija. Net klebonas, pastebėjęs Albino gabumus, siūlė tėvams pagalbą, kad tik šie leistų vaiką į mokslus.

1936 m. Albinas buvo pašauktas į kariuomenę. Tarnavo Šiauliuose, ryšių batalione radistu, kur labai nemėgo karinės drausmės, ir už nepaklusnumą dažnai buvo baustas. Iš kariuomenės grįžęs į Katiliškes, tėvo ūkyje dirbti nebenorėjo. Nesutardamas su tėvu, kurį laiką tarnavo armijoje, o vėliau Pasvalyje vietinės bibliotekos vedėju. 1942 m. Pasvalyje Vaitkus vedė mokytoją Elzę Avižonytę, gimusią Čikagoje. 1944 m. vasarą, Albinui viešint pas seserį Juzę Tauragės apskrityje, pajudėjo frontas. Grįžęs į Pasvalį, Albinas žmonos jau neberado. Tuo tarpu jo žmona buvo daug kartų tardyta, ir įsitikinusi, kad Albinas žuvęs, ištekėjo už kito.

Vėliau, dirbęs kapituliacijos kuopoje, pėsčiomis pasiekė Vokietiją, kur anglų kariuomenė jį, kartu su kitais vykusiaisiais, paėmė nelaisvėn. Porą mėnesių išbuvęs nelaisvėje, Albinas pabėgo į D. P. (Displaced Persons) stovyklas. Apsidraudžiant nuo galimo priverstinio grąžinimo nelaisvėn, buvo pakeista Vaitkaus pavardė, įrodymui pasirūpinant atitinkamu lietuvišku įstaigos štampu ir valdininkų pavardėmis patvirtintu dokumentu Laikinas asmens liūdimas Nr. 320, išduotas Žagarės valsčiuje 1942 gruodžio 12 d. teigia, kad fotografijoje vaizduojamas žmogus – Albinas Marius Katiliškis, gimęs 1919 m. kovo 1d. (Albino vardadienis).

1946 m. pasirodė novelė „Nelaimė“, kurios autoriumi pasirašė Albinas Marius Katiliškis. Tai buvo visiškai naujas vardas net Lietuvos kultūrinį gyvenimą sekusiems žmonėms. Po metų išėjo almanachas „Tremties metai“ (1947 m. ). Jame buvo išspausdinta to paties autoriaus vėliau pasirodžiusi to rinkinio „Prasilenkimo valanda“ (1948 m.) titulinė novelė.

1946 m. amerikiečių vadovybė visus lietuvius perkėlė į Hanau miestą. Čia Marius buvo apgyvendintas vieno kareivinių pastato trečiame aukšte kartu su penkiais vyrais. Jie stebėjosi, kaip Marius gali kurti neturėdamas ramybės ir privatumo.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->