Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Maisto produktų etikečių kalba

Autorius: Laurynas

Maisto produktų etikečių kalba yra labai specifinė. Prekių etiketėse daug mažiau kalbos klaidų, jei gamintojai ar prekybininkai dėl prekių pavadinimų tariasi su kalbos specialistais. Tačiau kalbos tvarkytojas tik tikrina, konsultuoja, o ne taiso etikečių ar valgiaraščių kalbą. Prekių etiketės – gana specifinė kalbos vartojimo sritis, todėl prekybininkams išmanyti visas prekių pavadinimų rašymo subtilybes ne taip jau paprasta.Tad daugelis kalbos tvarkytojų gelbsti prekybininkus ir atlieka daug didesnį bei sudėtingesnį darbą nei privalėtų.

Etiketėse pateikiant informaciją turėtų būti laikomasi bendros sistemos: tam tikroje vietoje ir tam tikru šriftu rašyti prekės pavadinimą, gamintojo pavadinimą, kiekį, svorį, tūrį, procentus, kainą ir kt., pvz.:

AB „Šiaulių duona“ 0,88 kg SODŽIAUS DUONA 1,88 Lt PIENAS 1 l 3,2 % 1,08 Lt AB „VARĖNOS PIENAS“

Specializuotų skyrių, kuriuose parduodamos tos pačios rūšies prekės (duona, dešra, saldainiai ir pan.), arba visose etiketėse turėtų būti rašomas apibendrinamasis žodis, arba niekur jo nerašoma. (Pavyzdžiui, vienoje dešrų vitrinos etiketėje nurodoma: Pieniškos dešrelės, o kitoje – tik Kiaulienos.) Tokiu atveju vienas simbolinis pavadinimas be pažymimojo žodžio nerašomas su kabutėmis:

SODŽIUS arba Sodžius, bet ne „SODŽIUS“ arba „Sodžius“.

Tačiau didžiausias kalbos tvarkytojų rūpestis – ne prekių ženklinimo tvarka, o prekių etikečių kalba.

Daugiausia klystama dėl žodžių tvarkos, pvz.:

Vafliai šokoladiniai (=Šokoladiniai vafliai)

Duona šeimyninė (=Šeimyninė duona),

Varškė liesa (=Liesa varškė),

Bandelės įvairios (=Įvairios bandelės),

Ryžiai plikyti (=Plikyti ryžiai),

Pomidorai marinuoti (=Marinuoti pomidorai),

Keksas marmurinis (=Marmurinis keksas),

Saldainiai ananasiniai (=Ananasiniai saldainiai),

Degtinė Putino (=Putino degtinė),

Degtinė „Ledo“ (=„Ledo“ degtinė).

Į kitą eilutę perkelti tiesioginės reikšmės žodžiai rašomi didžiąja raide, nors didžioji raidė tokiuose žodžių junginiuose laikoma klaida, pvz.:

Pienas Dvaro (=Dvaro pienas) Duona Pusrytinė (=Pusrytinė duona)

Degtinė Bajorų (=Bajorų degtinė) Miltai Kvietiniai (=Kvietiniai miltai)

Morsas Bruknių (=Bruknių morsas) Jogurtas Mūsų (= Mūsų jogurtas)

Degtinė Skaidrioji (=Skaidrioji degtinė) Degtinė Amžiaus (=Amžiaus degtinė)

Alus Kunigaikščių (=Kunigaikščių alus) Min. Vanduo (=Min. vanduo)

Klystama rašant kabutes. Tikriniai gyvenamųjų vietų vardai, bendriniai vietų vardai ir etninių grupių pavadinimai, prekės ar patiekalo charakteristiką reiškiantis daiktavardžio kilmininkas, būdvardžiai ir dalyviai dažniausiai rašomi su kabutėmis, nors jų nereikėtų, pvz.:

„Palangos“(=Palangos) duona,

„Sodžiaus“(=Sodžiaus) duona,

Bandelė „Arbatinė“ (=Arbatinė bandelė),

„Kaimiška“ (=Kaimiška) dešra,

„Galiūnų“ (=Galiūnų) dešra,

„Pieniškos“ (=Pieniškos) dešrelės,

„Magaryčių“ (=Magaryčių) dešra,

Pienas „Utenos“ (=Utenos pienas),

„Zanavykų“ (=Zanavykų) sūris,

„Netikras zuikis“ (=Netikras zuikis),

Gira „Gardžioji“ (=Gardžioji gira),

Trauktinė „Malūnininkų“ (=Malūnininkų trauktinė),

Degtinė „Lietuviška“ (=Lietuviška degtinė).

Pasitaiko atvejų, kai simboliniai vardai rašomi be kabučių. Tačiau simbolinio vardo perkėlimas į kitą eilutę ir rašymas didžiąja raide neatstoja kabučių ar kito šrifto, pvz.:

Ventos duona (=„Ventos“; VENTOS duona),

Jogurtas Smilgelė (= Jogurtas „Smilgelė“; SMILGELĖ),

Margarinas O! (=Margarinas „O!“; O!),

Saus. Disco (=Saus. „Disco“; DISCO),

Arbata Lipton (=Arbata „Lipton“; LIPTON),

Alus Ledkalnio (=„Ledkalnio“; LEDKALNIO alus).

Daroma ir elementarių rašybos klaidų. Dėl jų prekybininkams turėtų būti labiausiai gėda, pvz.:

Pyragas „Žerutis“ (=Pyragas „Žėrutis“),

Močiūtės pyragas (=Močiutės pyragas),

Džiuvėsiai (=Džiūvėsiai),

Ylgauodegės menkės file (=Ilgauodegių menkių filė),

Glazuruoti sausainiai (= ne Glazūruoti, bet Glaistyti sausainiai),

Alivuogės (= ne Alyvuogės, bet Alyvos),

Žele (=Želė),

Kiniški kopustai (=Kiniški kopūstai),

Kalafijoras (= ne Kalafiorai, bet Žiediniai kopūstai),

Ryžių piure (=Ryžių piurė),

Pyragas GRILJAŽINIS (=Griliažinis pyragas),

Bio rūgpienis (=Biorūgpienis),

Riebalų mišinis (=Riebalų mišinys),

Kečiupas (=Kečupas),

Čeburėkai (=Čeburekai).

Etiketėse esantys svetimų kalbų žodžiai turėtų būti keičiami lietuviškais, pvz.:

Grill (=Kepamosios) dešrelės,

Mini (=Mažasis) keksas,

Kalafiorai (=Žiediniai kopūstai).

Kartais prekėms pavadinti parenkami netikslūs pavadinimai, pvz.:

Glazūruoti (=Glaistyti) sausainiai,

Džiūvėsių miltai (=Malti džiūvėsiai),

Vaflių laužas (=Sutrupėję vafliai),

Kramtomoji karamelė (=Minkštieji irisai).

Nurodant žuvų pavadinimus, dažniausiai vartojama vienaskaita, nors prekių etiketėse turėtų būti daugiskaita, o patiekalų pavadinimuose – vienaskaita, pvz.:

Sūdyta silkė (=Sūdytos silkės),

Š. rūk. skumbrė (=Š. rūk. skumbrės).

Vaisių bei daržovių pavadinimai etiketėse taip pat turėtų būti vartojami daugiskaita , pvz.:

Paprika (=Paprikos),

Papaja (=Papajos).

Kai kuriose etiketėse vartojamos netaisyklingos žodžių formos, pvz.:

Šalto rūkymo (=Šaltai rūkyta) skumbrė,

Ypatingo sūdymo silkių filė (=Ypatingai sūdyta [sūdytų] silkių filė),

Pusiau rūkyta (=Parūkyta) dešra,

Kivi (=Kiviai).

Paruošimo būdui nusakyti turi būti vartojamas būdvardžio vardininkas, o ne prieveiksmis, pvz.:

Silkės kaimiškai (=Kaimiškos silkės),

Salotos graikiškai (=Griakiškos salotos).

Patiekalui, kuris apipiltas padažu, pavadinti turėtų būti vartojamas įnagininkas su prielinksniu , pvz.:

Silkė paprikos padaže (=Silkė su paprikų padažu),

Silkės filė aliejuje (Silkės filė su aliejumi).

Prekės pavadinimo dalys neturėtų būti jungiamos brūkšneliu, pvz.:

Apelsinų-obuolių (=Apelsinų ir obuolių) sultys,

Morkų-pupelių (=Morkų ir pupelių) salotos.

Išskirtinė arba rūšinė daikto ypatybė turėtų būti žymima įvardžiuotiniais būdvardžiais ar dalyviais, tačiau vietoj įvardžiuotinių dažniausiai vartojamos paprastosios formos, pvz.:

Geriamas (=Geriamasis) jogurtas,

Žali (=Žalieji) žirneliai,

Baltas (=Baltasis) alus,

Žalios vynuogės (=Žaliosios vynuogės),

Tepus (=Tepusis) riebalų mišinys,

Saldžios (=Saldžiosios) lazdelės.

Kai pavadinime yra du pažyminiai, greta pažymimojo žodžio turi būti įprastinis, labiau su juo sutapęs pažyminys, pvz.:

Tauragės parūkyta dešra (=Parūkyta Tauragės dešra),

Rokiškio ferm. sūris (=Ferm. Rokiškio sūris).

Silkių filė su alyvuogėmis ir aliejumi be odos (=Silkių filė be odos su alyvomis ir aliejumi),

Žali žirneliai Mamos (=Žalieji mamos žirneliai),

Multivitaminų negazuotas gėr.(=Negazuotas multivitaminų gėrimas).

Daug žodžių trumpinimo klaidų. Po mato simbolių rašomas taškas, nors jo nereikia, pvz.:

kg. (=kg),

g., gr. (=g),

Lt. (=Lt),

L. (=l).

Kitų lietuviškų žodžių sutrumpinimų gale taškai būtini. Be to, žodžius reikia trumpinti taip, kad būtų aiški jų prasmė. Sutrumpintiems žodžiams atskirti negali būti vartojamas pasviręs brūkšnelis. Negalima trumpinti simbolinių prekių ar įmonių pavadinimų, pvz.:

a/r (=A. rūš.; a. rūš.),

P/r (=Parūk.; parūk.),

K/r; K/R; k/r; K/r (=K. rūk.; k. rūk..),

Š/r; Š/R; š/r; Š/r (=Š. rūk.; š. rūk.),

B/G (=Be galvų; be galvų),

vnt (=vnt.),

Š/d (=AB „Šiaulių duona“).

Kai kada ne tik trumpinama neleistinais būdais, bet ir visai sukeičiama pavadinimo žodžių tvarka, pvz.:

r/d Pilėnų,

v/d Panerio paprast.

Papildomą informaciją galima nurodyti skliausteliuose, mažesniu šriftu, rašant po kablelio arba kitoje eilutėje. Galimi tokie rašymo etiketėje variantai:

Rūk. „Pilėnų“ dešra „Pilėnų“ dešra, rūk. „Pilėnų“ dešra (rūk.) „Pilėnų“ dešra rūk. „Pilėnų“ dešra, rūk.

Virta paprast. panerio dešra Paprast. panerio dešra, virta Paprast. Panerio dešra (virta) Paprast. Panerio Dešra virta Paprastoji Panerio dešra, virta

Kai kuriose etiketėse netinkamai rašomas gamintojo pavadinimas: nurodomas tik šalies gamintojos pavadinimas (pvz., Lietuva) arba tik simbolinis gaminusios įmonės pavadinimas (pvz., „Žemaitijos pienas“) , kartais net sutrumpintas (pvz., „Žemaitijos“), nerašoma įmonės rūšies nuorodos (AB, UAB, IĮ ir kt.). Taip rašant ne visada aišku, kur prekės, o kur gamintojo vardas, todėl prekės pavadinimą etiketėse reikėtų išskirti kitu šriftu:

Tepusis riebalų mišinys su karotinu AB „Utenos pienas“ ne Tepusis riebalų mišinys „Utenos“ karotinas

„Ventos“ duona AB „Šiaulių duona“ ne Ventos duona Šiaulių d.

Ypač dažnai klystama rašant svaigiųjų gėrimų pavadinimus. Galbūt tam įtakos turi netaisyklingai išdėstyta informacija ant gėrimų taros esančiose etiketėse.

Netaisyklingai Taisyklingai

STUMBRO DŽINAS „STUMBRO“ DŽINAS

DŽINAS AB „STUMBRAS“

ALUS TAURO PILZNERIS „TAURO“ ALUS PILZNERIS

ALUS PILZNERIS AB „TAURAS“

DEGTINĖ STUMBRO SPANGUOLIŲ SPANGUOLIŲ DEGTINĖ AB „STUMBRAS“

„STUMBRO“ SPANGUOLIŲ DEGTINĖ

ALUS 0,5 l 8 % ŠVYT. STIPRIAUSIAS STIPRIAUSIAS 0,5 l; 8 % „ŠVYTURIO“ ALUS

STIPRIAUSIAS ALUS 0,5 l 8 % AB „ŠVYTURYS“

ALUS 5,5% 0,5lGUBERN. EKSTRA ALUS EKSTRA 0,5 l 5,5 % AB „GUBERNIJA“

„GUBERNIJOS“ ALUS EKSTRA 0,5 l 5,5 %

Lietuvių kalboje pinigų sumos rašomos kaip dešimtainės trupmenos. Jei centų arba litų nėra, po kablelio rašomas brūkšnys, o prieš kablelį – brūkšnys arba nulis, pvz.:

12,50 Lt; 12, – Lt; – ,50 Lt; 0,50Lt.

Tikrinimo patirtis rodo, kad prekybininkai prastai moka lietuvių kalbos taisykles, nesidomi aktualiomis kalbos naujovėmis, nėra girdėję apie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus, nors visi žino, kad užkalbos klaidas galima bausti.

Klaidų prekių etiketėse priežastis yra ir kai kurių taisyklių netobulumas.

Kažin ar prekybininkai, net ir susipažinę su simbolinių vardų rašymo taisyklėmis, sugebėtų praktiškai jas taikyti, juolab kad ir kalbininkai kartais turi gerai pagalvoti, kur vietovardis, o kur hidronimas, kalno ar koks kitoks vardas.

Nepalengvina rašybos ir leidimas simbolinius pavadinimus rašyti vardininko arba kilmininko linksniu, pvz., „VILNIAUS“ KEPSNYS ir KEPSNYS „VILNIUS“. Šiuo atveju vietovardį VILNIUS reikia rašyti kabutėse, o tą patį vietovardį žodžių junginyje VILNIAUS DUONA rašome be kabučių.

Kartais ir kalbininkai sutrinka, kur vartoti vienaskaitą, o kur daugiskaitą: ŽUVŲ ar ŽUVIES PIRŠTELIAI, ŽUVŲ ar ŽUVIES PRIESKONIAI?

Dažnai kyla keblumų dėl nelietuviškų prekių pavadinimų: ar vartotini KROKAI,MARKIZAI, KRAISANTAI? Ne visada aišku, kur importuotos prekės pavadinime yra simbolinis vardas, o kur tiesioginės reikšmės žodžiai, kuriuos reikėtų išversti, pvz.: ESTRELLA DILLCHIPS (TRAŠKUČIAI „ESTRELLA“ SU KRAPAIS); KEČUPASFELIX CHILI SAUSE (KEČUPAS „FELIX“ SU AITRIŲJŲ PAPRIKŲ PADAŽU).

Kalbos tvarkytojų triūsas nenueina perniek. Įspėti prekybininkai gana greitai ir nesiginčydami taiso etikečių kalbos klaidas. Susidaro įspūdis, kad jie laukia kalbos tvarkytojų pagalbos, naudojasi jų patarimais, tik nelinkę pirmieji rodyti iniciatyvos.

Prekybininkams trūksta informacijos ir apie prekių pavadinimų rašymo ypatumus, ir apie tokios informacijos šaltinius. Daugelis nėra girdėję apie A. Šiupienienės „Atmintinę rašančiam prekių etiketes, valgiaraščius“, J. Pričinausko „Rusų – lietuvių kalbų prekių žodyną“. Todėl labiausiai pagelbėti galėtų internetu pasiekiama informacija apie prekių pavadinimus. Tokia prekių pavadinimų sankaupa būtų prieinama visiems ir visada.

Ne kiekvienos įmonės ar įstaigos viešoji kalba taip akivaizdžiai matoma ir daro tokią įtaką kaip parduotuvių. Tačiau prekės pavadinimas etiketėje prigyja tik tada, kai ir prekybininkai, ir pirkėjai tam pritaria. Todėl norėtųsi tikėti, kad etikečių kalba sulauks reikiamo prekybininkų dėmesio ir kad prekybininkai suvoks, jog jų pastangos ir geranoriškumas gali tiesiogiai veikti visuomenės kalbos kultūrą.

Naudota literatūra:
Blažinskaitė D. Žargonybių motyvacija reklamoje, Kalbos kultūra nr 75.

Vaicekauskienė. L. Anglų kalbos poveikis mažosioms kalboms, Kalbos kultūra nr. 72.

Girčienė J. (parengė), Siūlomi naujųjų svetimybių atitikmenys, Kalbos kultūra nr. 71.

http://ualgiman.tinklapis.lt/kalbos_kultura.htm

http://vki.lrs.lt/prekybininkui.html

Rašykite komentarą

-->