Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Maisto produktų etikečių kalba

Autorius: Laurynas

Maisto produktų etikečių kalba yra labai specifinė. Prekių etiketėse daug mažiau kalbos klaidų, jei gamintojai ar prekybininkai dėl prekių pavadinimų tariasi su kalbos specialistais. Tačiau kalbos tvarkytojas tik tikrina, konsultuoja, o ne taiso etikečių ar valgiaraščių kalbą. Prekių etiketės – gana specifinė kalbos vartojimo sritis, todėl prekybininkams išmanyti visas prekių pavadinimų rašymo subtilybes ne taip jau paprasta.Tad daugelis kalbos tvarkytojų gelbsti prekybininkus ir atlieka daug didesnį bei sudėtingesnį darbą nei privalėtų.

Etiketėse pateikiant informaciją turėtų būti laikomasi bendros sistemos: tam tikroje vietoje ir tam tikru šriftu rašyti prekės pavadinimą, gamintojo pavadinimą, kiekį, svorį, tūrį, procentus, kainą ir kt., pvz.:

AB „Šiaulių duona“ 0,88 kg SODŽIAUS DUONA 1,88 Lt PIENAS 1 l 3,2 % 1,08 Lt AB „VARĖNOS PIENAS“

Specializuotų skyrių, kuriuose parduodamos tos pačios rūšies prekės (duona, dešra, saldainiai ir pan.), arba visose etiketėse turėtų būti rašomas apibendrinamasis žodis, arba niekur jo nerašoma. (Pavyzdžiui, vienoje dešrų vitrinos etiketėje nurodoma: Pieniškos dešrelės, o kitoje – tik Kiaulienos.) Tokiu atveju vienas simbolinis pavadinimas be pažymimojo žodžio nerašomas su kabutėmis:

SODŽIUS arba Sodžius, bet ne „SODŽIUS“ arba „Sodžius“.

Tačiau didžiausias kalbos tvarkytojų rūpestis – ne prekių ženklinimo tvarka, o prekių etikečių kalba.

Daugiausia klystama dėl žodžių tvarkos, pvz.:

Vafliai šokoladiniai (=Šokoladiniai vafliai)

Duona šeimyninė (=Šeimyninė duona),

Varškė liesa (=Liesa varškė),

Bandelės įvairios (=Įvairios bandelės),

Ryžiai plikyti (=Plikyti ryžiai),

Pomidorai marinuoti (=Marinuoti pomidorai),

Keksas marmurinis (=Marmurinis keksas),

Saldainiai ananasiniai (=Ananasiniai saldainiai),

Degtinė Putino (=Putino degtinė),

Degtinė „Ledo“ (=„Ledo“ degtinė).

Į kitą eilutę perkelti tiesioginės reikšmės žodžiai rašomi didžiąja raide, nors didžioji raidė tokiuose žodžių junginiuose laikoma klaida, pvz.:

Pienas Dvaro (=Dvaro pienas) Duona Pusrytinė (=Pusrytinė duona)

Degtinė Bajorų (=Bajorų degtinė) Miltai Kvietiniai (=Kvietiniai miltai)

Morsas Bruknių (=Bruknių morsas) Jogurtas Mūsų (= Mūsų jogurtas)

Degtinė Skaidrioji (=Skaidrioji degtinė) Degtinė Amžiaus (=Amžiaus degtinė)

Alus Kunigaikščių (=Kunigaikščių alus) Min. Vanduo (=Min. vanduo)

Klystama rašant kabutes. Tikriniai gyvenamųjų vietų vardai, bendriniai vietų vardai ir etninių grupių pavadinimai, prekės ar patiekalo charakteristiką reiškiantis daiktavardžio kilmininkas, būdvardžiai ir dalyviai dažniausiai rašomi su kabutėmis, nors jų nereikėtų, pvz.:

„Palangos“(=Palangos) duona,

„Sodžiaus“(=Sodžiaus) duona,

Bandelė „Arbatinė“ (=Arbatinė bandelė),

„Kaimiška“ (=Kaimiška) dešra,

„Galiūnų“ (=Galiūnų) dešra,

„Pieniškos“ (=Pieniškos) dešrelės,

„Magaryčių“ (=Magaryčių) dešra,

Pienas „Utenos“ (=Utenos pienas),

„Zanavykų“ (=Zanavykų) sūris,

„Netikras zuikis“ (=Netikras zuikis),

Gira „Gardžioji“ (=Gardžioji gira),

Trauktinė „Malūnininkų“ (=Malūnininkų trauktinė),

Degtinė „Lietuviška“ (=Lietuviška degtinė).

Pasitaiko atvejų, kai simboliniai vardai rašomi be kabučių. Tačiau simbolinio vardo perkėlimas į kitą eilutę ir rašymas didžiąja raide neatstoja kabučių ar kito šrifto, pvz.:

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->