M. Martinaitis “Kukutis važiuoja pilnu troleibusu”
Autorius: Valdas
Jau pats baladės pavadinimas Kukutis važiuoja pilnu troleibusu intriguoja. Taigi Kukutis (liaudies šnekamojoje kalboje kukutis – baugus, atsargus paukštis) atsiduria mieste. Ką lems i situacija – suspaustas i visų pusių? Kukutis stebi aplinkinius ( tuo pačiu stebi pasaulį), apmąsto savo gyvenimą ir pajunta žmonių susvetimėjimą. Pasaulis begaliniu greičiu lekia pro šalį, tad Niekas nepasižiūri,/kiek tau metų, / kokia tavo akių spalva… O galiausiai – koks paradoksas (kakas netikėta, neatitinka įprastų normų): i viso: / ar tu gyvas, / ar šiaip sau važiuoji? Būtent Kukučio mintijimas (galvojimas, svarstymas) padeda išsiaiškinti gyvenimo paradoksus, absurdo priežastis. Dvasios pasaulis sujauktas: niekas nepastebės,/ jei kurią dieną visai nevažiuosi. Ką gi – minties raiška primityvi, bet tai nereikia, kad pati mintis primityvi. šios paradoksalios situacijos esmė – ne šmaikštavimas, o gilesnis žvilgsnis į žmogų. Juk liaudiškas mąstymo pradas glūdi ir mumyse. Estetinį įspūdį baladėje sustiprina sintaksiniai pakartojimai ( niekas nepasižiūri, niekas nepastebės, niekas neatlėks). Taigi, kas nutiko Kukučiui važiuojant suspaustame troleibuse, yra logika.