Studijoms.lt

Referatai, konspektai

M. K. Čiurlionis

Autorius: Domantas

Prie didžiųjų menininkų reikia priskirti M. K.Čiurlionį, nepalaužiamos valios, didelio pasiryžimo ir skaisčios sielos žmogų kūrėją, kuris, palyginti, per trumpą savo gyvenimą suspėjo tinkamai išsilavinti ir ištobulėti, kad sėkmingai įvykdytų savo menininko misiją. Jo pilnas nenuilstamo darbo gyvenimas nepažįsta vingių į šalį ar atgal. Jis nepaprastu pasiryžimu, nematomos šviesos vedamas pasiekė savo Šventojo Kalno viršūnę, iš kurios su nuostabiu nuoširdumu atskleidė begalinį grožį ir didingą žemės ir Visatos reiškinių prasmę. M. K.Čiurlionis yra vienas žinomiausių iš menininkų, kūrėjų ir tyros sielos žmonių. Argi mes žinome dar nuoširdesnį, dar atviresnį žmogų už šį genijų, išgarsėjusį ne tik Lietuvos mastu?

Mikalojus Čiurlionis gimė 1875 metais Varėnoje. Jo tėvas buvo parapijos vargoninkas Konstantinas Čiurlionis, ir mama Adelė Marija Magdalena Radmanaitė- Čiurlionienė. 1876 m. gyveno Radnyčioje, o 1877 m. –Druskininkuose. 1882 metais pradėjo groti iš klausos ir gaidų. 1885 metais pavasarį baigė Druskininkų liaudies mokyklą. 1890m. persikrausto į Plungę. Muzikas jau nuo 1897 metų pradeda pats kurti. 1894 metais gyvena Varšuvoje ir mokosi šio miesto muzikos institute, ten baigia fortepiono klasę. 1899 metais gauna instituto diplomą ir 1900 metais pasirodo kompozitoriaus kūrinio “Noktiurnas fis- moll” publikacija. Pirmasis didelis Čiurlionio darbas “Miške” publikuojamas tais pačiais 1900 metais. 1902 m. pradėjo jis pradėjo piešti ir studijuoti Leipcigo karališkojoje konservatorijoje. Tais pačiais metais gauna ir jo baigimo pažymėjimą. 1904 m. mokosi Varšuvos piešimo klasėje, o po to ir Varšuvos dailės mokykloje (1906m.). 1907 m. dailininkas yra vienbalsiai išrenkamas į Lietuvių dailės draugijos valdybą, tada dar sutinka savo būsimą žmoną Sofiją Kymantaitę ir jai pasiperša. 1908 metais apsigyvena Vilniuje ir vadovauja “Vilniaus kanklių” draugijai. Pirmajame lietuvių dailės draugijos susirinkime išrenkamas garbės nariu. 1908 metais gyvena Peterburge. 1909 metais susituokia su rašytoja S. Kymanataite. 1910 m. sunkiai suserga ir tada gimsta duktė Danutė. 1911 metais “Raudonojo dvaro” sanatorijoje, Pustelnike, žmonės paskutinį kartą matė gyvą Mikalojų Konstantiną Čiurlionį.

Čiurlionį mylėjo visi, kas jį tik pažinojo: jo mokiniai, tėvai, žmona, netgi tie žmonės, kurie tik pirmąjį kartą regėdavo arba girdėdavo jo kūrinius. Po vieno Konstatino koncerto G. Petkevičiūtė- Bitė pasakė:

-“Po pono Čiurliano vikriais pirštais fortepijonas kokiu ypatingu ilgėjimu dūsauja, gaudžia.”

– “Nors pats Čiurlionis sakėsi visuomet esąs tik kompozitorius, ne pianistas, tačiau, kai keliuose lietuvių koncertuose Vilniuje grojo fortepijonu, – visų širdys salėje virpėte virpėjo, sužavėtos nepaprasta galybe iš po jo pirštų gimstančių balsų.- G.Petkevičienei pritarė L. Gira.

M. K.Čiurlionis buvo ne tik kompozitorius, ne tik poemų autorius, ne tik garsus dailininkas, ne tik didis mokytojas, bet ir rašytojas. Apie visus jo meninius talentus ir bandysiu parašyti.

M. K.Čiurlionis buvo tikras muzikos klasikas, bet nepamiršo ir dailininko teptuko. Jis nutapė šiuos paveikslus: “Rex”’, ”Pasaka” arba “’Karalių pasaka”, “Rojus”, ”Auka”, ”Lietuvos kapinės”, ”Baladė” arba “Juodoji saulė”, “Preliudas”, ”Zodiakas I-Saulė eina vandenio ženklu”, ”Fantazija”, ”Praeitis”, ”Sonata” ir kitus. Jo piešiniai fantastiški: pažvelgę į drobes išvysime tikroviškumą, sodrumą ir dalelę Mikalojaus širdies ir sielos.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->