Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Autorius: Aidas

„Kiekviena siela turi akį, kuri žiūri vidun, nukreipta į nematomąją naktį. Visos meno šakos yra sąlygotos to antrojo regėjimo patirties. Muzika prabyla kalba, kupina simbolių, kurių kiekvienas žodis grįžta iš gelmių šimtais to paties atsakymo aidų“. (O. Bžežina, 1898.)

Simbolizmas kaip meno kryptis, apimanti literatūrą, teatrą, dailę, susiformavo XIX a. pabaigoje Prancūzijoje.

Simbolio sąvoka graikų kilmės. Žodžiu symbolon iš pradžių buvo įprasta vadinti ko nors trūkstamą dalį. Taigi simboliu tapęs ženklas tarsi paslepia atvirą posakio arba vaizdo prasmę.

Įvairios kultūros kūrė savitus simbolius, juos paveldėdavo naujos kartos. Bėgant laikui, kito jų prasmės. Domėjimasis simboliais padeda įžvelgti tai, kas slypi „už daiktų“. Simbolistai teigė, jog kiekviename realiame daikte, reiškinyje glūdinti paslaptis, kurią įžvelgti ir įspėti geba tik menininkas.

Su simbolistine dailės kryptimi susijęs ir Lietuvos dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menas.

M. K. Čiurlionis gimė 1875 m. nedideliame Lietuvos miestelyje, Varėnoje, vargonininko šeimoje. Buvo vyriausias iš devynių brolių ir seserų. Vėliau šeima persikėlė į gydyklomis garsų kurortinį miestelį Druskininkus. Čia prabėgo Konstantino vaikystė ir dalis gražiausių, kūrybingiausių gyvenimo metų.

Jau vaikystėje pamėgtos muzikos M. K. Čiurlionis buvo mokomas namie, o vėliau, paauglystėje, 1889 – 1893 m. – Plungėje, kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokykloje. Ten, supamas Žemaitijos girių, parašė pirmuosius muzikos kūrinėlius. Kunigaikštis įvertino jaunuolio gabumus ir paskyrė stipendiją tolesniam mokslui. M. Oginskio padedamas 1894 – 1899 m. būsimasis kompozitorius muzikos studijas tęsė Varšuvos muzikos institute. Tuo metu sukūrė nemažai fugų, variacijų ciklų, pjesių, sonatų fortepijonui, kantatą chorui ir simfoniniam orkestrui „De Profundis“ bei kitų kūrinių.

Čiurlionis mėgo Vagnerį, Bethoveną, Šopeną. Buvo ne toks kaip visi. Suprato ir vertino grožį. Marija – artimiausio Konstantino Čiurlionio draugo kompozitoriaus Eugenijaus Moravskio sesuo. Ji pirmoji kompozitoriaus meilė. Moteris prisimena juokingą nuotykį: „Buvo vakaras, ėjome su Kastuku per mišką. Buvau apsivilkusi ilgą, baltą suknelę. Kastukas pririnko saują jonvabalių ir papuošė jais mano galvą. Ant mano tamsių plaukų jie spindėjo kaip karūna. Kastukas sužavėtas pasakė: „Atrodai tartum grožio vaidilutė“. Ir kada ėjome taip užsisvajoję, staiga išgirdome riksmą: „Gelbėkit, vaiduoklis!” Pamatėme kaimo moteriškę, kuri šaukdama spruko šalin. Tada Kastukas, linksmo įvykio pralinksmintas, pasakė: „Matai, vaidilute, kaip žmonės reaguoja į grožį“.

Mariją Čiurlionis, mokęs klausytis paukščių ir vėjo muzikos, žavėtis žydinčios obels stebuklu. Kadangi jaunuolis buvo neturtingas, merginos tėvas neleido jai ištekėti už mylimo vaikino. Konstantinas savo draugui guodęsis, kad gyvenimas nebemielas, kad nieko nebegalįs veikti, bet tas sudraudęs vyriškai: „Jeigu ji tavęs neįvertino, tai ir tu pamiršk!“ Tie žodžiai padėję…

Po Varšuvos muzikos instituto Čiurlionis išvyko toliau studijuoti į Leipcigą. Prieš išvykdamas, sukūrė simfoninę poemą „Miške“. 1901 – 1902 m. mokydamasis Leipcigo karališkoje muzikos konservatorijoje, M. K. Čiurlionis labai ilgėjosi Tėvynės ir artimųjų: „…Jei sugebėsiu taip dirbti, kaip ligi šiol, tai per metus baigsiu. O tada pas Jus! Į Druskininkus! Prie Nemuno! O, kaip bus gerai, Staseli!“ – rašė jis 1901m. broliui. Tarp tuo metu parašytų kūrinių yra simfoninė uvertiūra „Kęstutis“, keturių dalių styginis kvartetas, kanonai, fugos. Čia jis pradėjo daugiau piešti.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Rašykite komentarą

-->