Studijoms.lt

Referatai, konspektai

M.K.Čiurlionis

Autorius: Aurelija

Lietuvių tautos istorijoje, kultūriniame jos palikime ypač svarbią vietą užima muzikas ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Tai buvo pirmas lietuvių kompozitorius, padėjęs pagrindus lietuvių profesionaliajai muzikai. Su jo vardu susiję profesionaliniai lietuvių fortepijoninės, kamerinės ir simfoninės muzikos kūriniai, liaudies dainos vaikams, pirmieji bandymai teoriškai apibendrinti lietuvių liaudies dainas, nustatyti muzikos nacionalinio stiliaus pagrindus.

Čiurlionio kūrybinis palikimas yra ne tik gausus savo kiekybe, bet ir didžiai vertingas meniniu atžvilgiu. Jis yra palikęs apie 270 įvairių žanrų muzikos kūrinių, tačiau svarbiausią vietą užima instrumentinė jo muzika – kūriniai fortepijonui, simfoninės poemos, styginis kvartetas.

Būdingas Čiurlionio muzikos bruožas yra jos liaudiškumas, susijęs su gimtojo krašto meile ir gamtos poezija. Muzikos nuoširdumą nulemia vyraujanti lyrinė jo kūrinių nuotaika. Čiurlionio muzikai taip pat būdingas ir filosofinis susimąstymas, optimistinė nuotaika, šviesi pažiūra į gyvenimą.

Čiurlionis visoje savo kūryboje ypač didelę reikšmę teikė idėjiniam jos turiniui. Tai galima pastebėti ne tik stambiausiuose jo kūriniuose, bet net ir trumpučiuose preliuduose, kuriuose pajuntame ryškų tam tikrų jausmų bei pergyvenimų blykstelėjimą. Rašydamas naują muzikos veikalą, Čiurlionis visada pirmiausia apgalvodavo idėjinį jo turinį.

Čiurlionis teisingai sprendžia ir kūrinio formos klausimą. Kompozitorius į pirmą vietą iškelia praeities klasikines tradicijas, kurių geras įsisavinimas padeda naujiems kūrybiniams ieškojimams. Čiurlionis labiausiai mėgo rašyti smulkiosios formos kūrinius. Dažnai trijų dalių formoje pastebimas ne kontrastinis temų priešpastatymas, bet jų gretinimas, antroji tema neretai išplaukia iš pirmosios.

Daug dėmesio Čiurlionis kreipė, rinkdamas savo kūriniams temas. Jis sako, jog “tema turi būti paprasta ir stipri. Toliau nesigailėk fantazijos, polifonijos.”

Užtat ir Čiurlionio kūrinių muzikinė tematinė medžiaga pasižymi savo kondensuotumu; jo temos trumpos, lakoniškos, tačiau turiningos, emocionalios.

Čiurlionis pirmasis nurodė tikras gaires kitiems lietuvių kompozitoriams, formuojant nacionalinį lietuvių muzikos stilių. Jis pats pirmasis pradėjo naudoti liaudies dainų intonacijas savo originaliuosiuose kūriniuose. Liaudies dainų intonacijos, bet ne citatos, ir kūrinių nuotaika kaip tik ir teikia jo muzikai liaudišką pobūdį.

Nesitenkindamas įprastinėmis meninės išraiškos priemonėmis, kompozitorius ieškojo būdų praturtinti muzikinę kalbą .

Todėl jo kūriniuose neretai sutinkame savitai vedamą melodinę liniją, padidintus intervalus, alteruotus septakordus, chromatinius motyvus, naujas harmonines spalvas, įdomų moduliacinį planą, natūralaus ir harmoninio minoro gretinimą, basso ostinato ir kitas priemones.

Be išradingos ir spalvingos harmonijos, Čiurlionis puikiai naudoja polifoninę techniką – fugas, imitacijas, kanonus ir kitas formas. Tematinės medžiagos vystymui jis taip pat pritaiko variacijų principą.

Teikdamas didelę reikšmę instrumentacijai ir nesijausdamas gerai pasiruošęs šioje srityje, Čiurlionis ne kartą užsimena apie savo užmojį mokytis jos iš rusų kompozitorių, kartu žavėdamasis H. Berliozo, R. Štrauso instrumentacijos meistriškumu.

Čiurlionis yra parašęs daugiau kaip 150 fortepijoninių kūrinių, daugiausia preliudų. Greta jų minėtinos fugos, kanonai, sonatos, mazurkos, polonezai, noktiurnai, variacijos liaudies dainų temomis ir kt.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->