Studijoms.lt

Referatai, konspektai

LR Valstybės Kontrolės organizacinė struktūra

Autorius: Giedrė

Turinys

Įvadas 3

Organizacinio valdymo struktūrų rūšys 4

1. Funkcinė organizacinė valdymo struktūra. 4

2. Linijinė organizacijos struktūra. 5

3. Linijinė – funkcinė valdymo struktūra. 6

4. Projektinė valdymo struktūra. 7

5. Matricinė valdymo struktūra. 7

Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės valdymo struktūra 9

Išvados 11

Literatūros sąrašas 12

Įvadas

Organizacinė struktūra – tai organizacijos veiklų padalijimo, sugrupavimo bei santykių tarp vadovų ir darbuotojų, tarp atskirų vadovų bei tarp darbuotojų koordinavimo būdas.

Organizacinė valdymo struktūra nėra sukuriama kartą visam gyvenimui – ji kinta, keičiantis valdymo darbų sudėčiai bei turiniui, atsirandant naujiems šio pobūdžio darbams.

Valdymo sandara turi labai didelę įtaką įmonės veiklai: ji gali skatinti įmonės plėtrą ir ją stabdyti. Įmonės sandara turi būti tokia, kad leistų įgyvendinti veiklos strategiją. Paprastai kintant strategijai, tenka keisti ir organizacinę valdymo sandarą. Patirtis liudija, kad kas 5-7 metai subręsta sąlygos, verčiančios peržiūrėti valdymo sandarą. Prastinant ją, panaikinant nereikalingus skyrius ar grandis, galima patobulinti valdymą, padaryti jį veiksmingesnį.

Svarbiausias organizavimo darbas – įmonės personalo suskaidymas į organizacinius vienetus (elementus) ir tų elementų hierarchiškas išdėstymas. Svarbiausia tokio skaidymo priežastis – darbo pasidalijimas. Jis sąlygoja didesnį darbo našumą, nes darbai supaprastėja, lengviau ir greičiau atliekami. Darbo pasidalijimą rodo organizacijos struktūra. Pagal klasikinę organizavimo teoriją įmonės struktūra kuriama iš viršaus žemyn. Tai panašu į planavimo procesą.

Savo darbe aš pamėginsiu išsiaiškinti, kokia valdymo struktūra yra LR Valstybės kontrolėje, tačiau pirmiausia pradėsiu nuo teorinės dalies, įvardindamas OVS rūšis, bei jas aprašydamas. Tai turėtų man palengvinti analizuojant Valstybės kontrolės OVS.

Taigi, mano darbo tikslas: ištirti Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės organizacinę struktūrą.

Uždaviniai:

1. Apžvelgti OVS rūšis, bei jas aprašyti.

2. Ištirti LR Valstybės kontrolės OVS.
Organizacinio valdymo struktūrų rūšys

Organizacinė struktūra reikia organizacijos veiklų padalijimo, sugrupavimo bei santykių tarp vadovų ir darbuotojų, tarp atskirų vadovų bei tarp darbuotojų koordinavimo būdą. Organizacijos struktūrines grandis galima formaliai sudaryti trimis būdais: pagal funkcijas, pagal produktą/rinką, arba pagal matricinę formą (Stoner James A.F., 2006, p.323). Tačiau kiti autoriai pateikia platesnį spektrą valdymo struktūrų rūšių. Pavyzdžiui knygoje „Viešojo sektoriaus institucijų administravimas“ išskiriami tokie tipai: funkcinis, linijinis, linijinis-funkcinis, projekcinis ir matricinis (Puškorius S., 2002, p.15).

1. Funkcinė organizacinė valdymo struktūra.

Funkcinė organizacijos struktūra yra tokia struktūra, kurioje pagrindinis vadovas vadovauja funkciniams vadovams, atliekantiems pareigas pagal savo kompetenciją, o vykdytojai gauna nurodymus ir atsiskaito visiems funkciniams vadovams (Puškorius S., 2002, p.15). Funkcinis valdymas pasižymi didesne kompetencija, todėl gali būti veiksmingesnis, tačiau kyla sunkumų derinant funkcinių vadovų sprendimus. Vykdytojai ne visada sugeba pasirinkti teisingus prioritetus, todėl valdymo rezultatai gali būti ir blogesni (Puškorius S., 2002, p.17).

Stoner teigia, kad funkcinė organizacija tikriausiai yra logiškiausia ir pagrindinė valdymo grandžių sudarymo forma. Daugiausiai ją taiko mažesnės firmos, siūlančios nedidelį produktų asortimentą, nes jis leidžia efektyviai panaudoti specializuotus išteklius. Kitas funkcinės struktūros pranašumas yra tas, kad ji leidžia lengviau „prižiūrėti“, nes kiekvienas vadovas turi būti tik siauros srities specialistas. Be to, fukcinė stuktūra leidžia lengviau sutelkti specialius sugebėjimus ir panaudoti juos ten, kur jie labiausiai reikalingi(Stoner James A.F., 2006, p.324) .
1 pav. Funkcinė valdymo struktūra (Puškorius S., 2002, p.18)

2. Linijinė organizacijos struktūra.

Linijinė organizacijos struktūra yra tokia struktūra, kurioje kiekvienam padaliniui vadovauja vienas vadovas, atliekantis visas valdymo funkcijas. Padalinys arba atskiras individas pavaldus tik vienam vaovui. Vadinasi, vadovo nurodymai vykdytojui ir vykdytojo ataskaitos vadovui perduodamos viena linija (Puškorius S., 2002, p.15).

Kelia susidomėjimą toks faktas: kodėl Stoner knygoje ”Vadyba” nepaminėjo šios pačios pirminės, primitiviausios struktūrizavimo grandies? Galvoju, kad jos nepraktiškumas šiandieninėmis intensyvaus ekonominio vystymosi sąlygomis būtų stabdžiu įmonės plėtroje.

Privalumai ir trūkumai

1. Pavaldiniai visuomet gauna vienareikšmius nurodymus;

1. Vadovas turi būti kompetetingas visais veiklos klausimais, o sudėtingose didėliose organizacijose tai praktiškai neįmanoma;

2. Pavaldinių veiklos suderinimas; 2. Individualaus vadovo sugebėjimas valdyti kiekybiškai išaugusį gamybinį vienetą;

3.

Asmeninė (apibrėžta) vadovo atsakomybė už jam pavaldaus padalinio darbą. 3. Individualaus vadovo nesugebėjimas aprėpti visų sparčiai daugėjančių specialių klausimų;

4. Mažai reikšmingų klausimų perkėlimas į aukštesnį valdymo lygį;

5. Žemesnio lygio vadovai praranda savarankiškumą bei iniciatyvą;

6. Nėra griežto vadovų ir pavaldinių darbo reglamento.
2 pav. Linijinė organizacijos struktūra (Puškorius S., 2002, p.16)

3. Linijinė – funkcinė valdymo struktūra.

Pastaraisiais metais naudojama linijinės bei funkcinės valdymo struktūrų kombinacija, kuri yra priimtimiausia išeitis realizuoti jų pranašumus. Toks tipas beveik neturi jiems būdingų trūkumų.

Linijinė-funkcinė struktūra – tai tokia struktūra, kurioje priimant sprendimus taikoma funkcinio valdymo, o įgyvendinant tuos sprendimus-linijinė valdymo struktūra. Ten, kur egzistuoja tokia valdymo struktūra, pagrindinis vadovas sprendimus priima pasitaręs su funkciniais vadovais, o nurodymus perduoda ir ataskaitas priima taikydamas linijinę valdymo struktūrą. Taip panaudojami abiejų struktūrų pranašumai ir faktiškai išvengiama joms būdingų trūkumų (Puškorius S., 2002, p.17).

Norėčiau pažymėti apie J. Stonerio traktuojamą panašų valdymo modelį. Jis pavadino jį, kaip produkto/rinkos organizacija arba divizine. Nors yra skirtumai pavadinimuose, esmė išlieka ta pati: Kiekvienas linijinis vadovas yra atsakingas už pagrindinę produktų kategoriją, o funkcinės srities viceprezidentas teikia paslaugas linijiniams vadovams (Stoner James A.F., 2006, p.324).

3 pav. Linijinė-funkcinė valdymo struktūra (Puškorius S., 2002, p.19)
4. Projektinė valdymo struktūra.

Projektinė struktūra numato laikiną struktūrą, kurioje projekto vadovas faktiškai atlieka funkcinio vadovo pareigas, tačiau jis turi daug didesnius įgaliojimus ir teises disponuoti tomis posistemės, kurios tiesiogiai jam nėra pavaldžios. Taip yra todėl, kad projekto vadovas yra pavaldus visos organizacijos vadovui (Puškorius S., 2002, p.17).
4 pav. Projektinė valdymo struktūra (Puškorius S., 2002, p.20)
5. Matricinė valdymo struktūra.

Organizacijoje, taikančioje matricinę valdymo struktūrą, vykdytojai neturi aiškiai apibrėžto funkcinio pavaldumo, dalyvauja vykdant kelis projektus, programas, kurių vadovai yra geri savo srities specialistai (Puškorius S., 2002, p.17).

Pagal J.A.F. Stoner matricinė struktūra kartais dar vadinama „daugiakomandine struktūra“ – tai hibridas, kuriuo siekiama suderinti abiejų struktūrų tipų pranašumus ir išvengti jų trūkūmų. Organizacijoje su matricine struktūra tuo pačiu metu veikia du struktūros tipai. Faktiškai darbuotojai turi du viršininkus, t.y., jie dirba dviejose komandų grandinėse. Viena komandų grandinė yra funkcinė arba divizinė, antrasis- horizontalus persidengimas, žmones iš įvairių divizijų ar funkcinių grandžių jungiant į projekto ar verslo komandą, kuriai vadovauja komandai skirtos užduoties specialistas.

Matricinė struktūra dažnai būna efektyvus būdas, kai reikia jungti įvairius specialius žmonių sugebėjimus sprendžiant sudėtingą problemą. Koordinavimo klausimų, apsunkinančių daugelį funkcinių struktūrų, sumažėja, nes matricinėje struktūroje daug projektui svarbių specialistų dirba grupėje kartu. Tai teikia ir tokį pranašumą, kad dirbdami kartu viasai skirtingų atsakomybės sričių darbuotojai geriau supranta vieni kitus (Stoner James A.F., 2006, p.327).

Kaip trūkūmą galima paminėti, kad ne kiekvienas lengvai prisitaiko prie matricinės sistemos. Kad darbas būtų efektingas, grupės nariai turi turėti gerus tarpusavio bendravimo įgūdžius, būti lankstūs ir pasirengę bendradarbiauti. Kartais žmones blogai veikia, kai personalas yra perskirstomas baigus vieną projektą ir pereinant prie kito (Stoner James A.F., 2006, p.328).

5 pav. Matricinė valdymo struktūra (V – vykdytojai) (Puškorius S., 2002, p.21)

Taigi, pateikęs organizacijų valdymo struktūrų tipus, pamėginsiu išanalizuoti, kokio tipo yra LR Prezidentūros organizacinė struktūra, bei kas konkrečiai ją sudaro.

Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės valdymo struktūra

Kaip skelbia Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės įstatymas, Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji valstybinio audito institucija, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje (1995 m. gegužės 30 d. Nr. I-907 Vilnius).

Pagrindiniai Valstybės kontrolės uždaviniai yra: 1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas; 2) skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui.

Siekiant kuo efektyviau įgyvendinti nubrėžtus uždavinius, reikia kuo optimaliau pasirinkti valdymo struktūrą.

Valstybės kontrolės tinklalapyje www.vkontrole.lt, pateiktas Valstybės kontrolės organizacinės struktūros pavyzdys (1 pav.):
Pagal ta patį Valstybės kontrolės įstatymą, Valstybės kontrolės vadovas yra valstybės kontrolierius. Valstybės kontrolę sudaro departamentai, skyriai ir kitos tarnybos, būtinos valstybinio audito funkcijoms atlikti.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Į šias pareigas Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu penkerių metų kadencijai ją paskyrė Lietuvos Respublikos Seimas. Rasa Budbergytė darbą Valstybės kontrolėje pradėjo 2005 m. vasario 4 d.( www.vkontrole.lt).

Greta Valstybės kontrolieriaus yra Valstybės kontrolės taryba, kuri yra patariamoji valstybės kontrolieriaus institucija, svarstanti svarbiausius Valstybės kontrolės veiklos ir tarnybos Valstybės kontrolėje klausimus. Tarybos narių skaičių, jos sudėtį, kompetenciją ir darbo tvarką nustato valstybės kontrolierius.

Pagal pateiktą pavyzdį, sunku nusakyti kokiam konkrečiai organizacinio valdymo struktūros tipui galėtų priskirti Valstybės kontrolę. Ši struktūra labai panaši į linijinę organizacijos struktūrą, nes valstybės kontrolieriui yra pavaldūs jo pavaduotojai, o pastariesiems likę skyriai ir departamentai. Tačiau yra vienas nesutapimas, pats Valstybės kontrolierius be savo pavaduotojų, turi pavaldžių departamentų ir tarnybų šūsnį, kurie nėra atskaitingi pavaduotojams.

Tokia struktūrta, mano manymu, yra ganėtinai efektyvi, nes iškilus problemai audito padaliniuose, šias problemas pirmiausia mėgina spręsti padėjėjai, ir tik po to, nepavykstant jos išspręsti, to turi imtis ir pats Valstybės kontrolierius. O iškilus problemoms kituose padaliniuose, pats kontrolierius jau yra problemos sprendėjas, todėl taip nėra apkraunami nei padėjėjai, nei kontrolierius.

Trūkumas galėtų būti tame, kad neįvykusi komunikacija tarp pavaduotojo ir Valstybės kontrolieriaus krizės atveju, gali dar labiau apsunkinti padėtį. Dar vienas trūkumas, kad Valstybės kontrolieriaus kompetencija turi būti labai didelė iškilusiais klausymais, nes pirmojo stulpelio padaliniai, kurie pavaizduoti brėžinyje, atskaitingi tiesiogiai kontrolieriai ir nėra tarpinio vadovo.

Mano nuomone, šioje struktūroje reikėtų dar vieno padėjėjo, kuris būtų atsakingas už likusius padalinius, taip sumažėtų Valstybės kontrolieriaus krūvis, o struktūra tada galėtų būtų aiškiai funkcinė. Tada kiekvienas funkcinis vadovas būtų atsakingas už savo padalinius, ir be to, darbą atliktų daug kompetetingesni ir savo darbą geriau išmanantys vadovai, kuriems reikėtų gerai išmanyti tik tam tikrą sritį.
Išvados

1. Įvairūs autoriai pateikia skirtingus OVS tipus, tačiau aš iskiriau visuose darbuose pasikartojančius, ir bendrus. Taigi išskiriamos tokios OVS rūšys: funkcinė, linijinė, linijinė funkcinė, projektinė ir matricinė. Anot autorių, linijinė OVS yra bene prasčiausia, ji turi daugiau trūkumų negu privalumų. Šios struktūros nepamini Stoner, todėl manau kad ši OVS yra jau atgyvenusi, ir šių dienų organizacijose nebenaudojama. Palankiausia ir logiškiausia OVS mažose įmonėse anot Stoner, yra funkcinė, o didelėse organizacijose geriausia taikyti matricinę OVS, nes ji yra puikiai pritaikyta spręsti iškilusias problemas ir turi mažai trūkumų.

2. Apžvelgus LR Valstybės kontrolės OVS, bei pateikus schemą, ją galėčiau priskirti linijinei OVS, tačiau ji ne visiškai atitinka būtent knygose pateikiamą linijinę struktūrą, nes Valstybės kontrolierius turi du padėjėjus, kurie yra jam atskaitingi, bet ir turi padalinių, kurie yra tiesiogiai jam atskaitingi. Mano nuomone, LR Valstybės kontrolei labiau tiktų arba funkcinė arba matricinė OVS. Tačiau funkcinė labiau tinka mažesnėms organizacijoms, o LRVk nėra maža, o jei būtų pasirinkta matricinė OVS, ne visi grupės nariai sugebės prisitaikyti prie jos, tačiau problemų sprendimas būtų daug efektyvesnis. Tad, manyčiau, reikėtų orientuotis į matricinę OVS, tobulinti darbuotojus, kad jie pritaptų ir taip bus priartėta prie modernios, šiuolaikiškos sistemos, o ir sprendimai būtų priimami daug efektyvesni.

Literatūros sąrašas

1. LR valstybės kontrolės įstatymas. 1995 m. gegužės 30 d. Nr. I-907 Vilnius

2. Puškorius S. 2002, Viešojo sektoriaus institucijų administravimas. Monografija. Vilnius. 2002.

3. Stoner James A.F.2006, Vadyba. Poligrafija ir informatika. Kaunas.

4. www.vkontrole.lt

Rašykite komentarą

-->