Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Visuotinės literatūros raida

Autorius: Laima

1795 m. Žečpospolita buvo likviduota. XIX a. pirm. p. — tai feodalizmo žlugimo paskutinis etapas. Kapitalistiniam gamybos būdui atsirasti ir rutuliuotis sąlygas sudarė išaugę vidaus ir užsienio rinkos poreikiai. Pamažu plėtėsi manufaktūrinė pramonė. Valstiečius smarkiai gniuždė kareivių išlaikymas. Bajorai daugiausia buvo sulenkėję. Tebegyvavo posakis „Esu lietuvių kilmės, lenkų tautybės”, rodantis Lietuvos bajorų pastangas tapatinti tautybę su pilietybe.

Svarbiausi šio laikotarpio veiksniai:

1. 1794 m. sukilimas, kurio tikslas — įgyvendinti konstituciją, priimtą 1791 m. ir atgauti per pirmuosius 2 padalijimus (1772, 1793 m. ) prarastas Žečpospolitos žemes. Vadovavo bajorija. Lenkijoje — T. Kosčiuška, Lietuvoje — J. Jasinskis.
2. Napoleono armijos žygiai per Lietuvą.
3. 1825 m. dekabristai Rusijoje.
4. 1831 m. sukilimas Lietuvoje.

Socialiniai poslinkiai išjudino visus visuomenės sluoksnius, sudarė sąlygas lietuvių pasaulietinei inteligentijai formuotis. To meto Lietuvos šviesuomenėje buvo populiari šviečiamojo amžiaus ideologija. Švietėjai garbino žmogaus protą, laikė jį aukščiausia psichikos galia ir svarbiausia pasaulio pažinimo priemone. Jie norėjo sukurti visuomeninę santvarką, kur žmonės būtų laisvi, lygūs ir laimingi.

XIX a. pr. kurį laiką Lietuvoje išliko apskritai Edukacinės komisijos (1773 m. ) įvesta mokyklų struktūra. Bet buvo ir pakeitimų. Pagal 1808 m. Rusijos švietimo nuostatus buvo šių tipų mokyklos: parapinė, apskrities, gimnazija, universitetas. Universitetas dabar turėjo tvarkyti ir švietimo reikalus.

1579 m. įsteigta Vilniaus akademija nuėjo ilgą raidos kelią. XIX a. pr. čia buvo padarytos esminės reformos. Valdantieji sluoksniai, kovodami prieš antibaudžiavinį valstiečių judėjimą, stiprino valstybės aparatą bei ideologinius kadrus. Tam tikslui jie padarė didelę švietimo reformą. Rusijos imperija buvo suskirstyta į 6 švietimo apygardas. Kiekvienai švietimo apygardai turėjo vadovauti universitetas. 1803 m. Lietuvos vyriausioji mokykla buvo reformuota ir pavadinta Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. VU tapo didžiulio, turėjusio beveik 9 mln. gyventojų, imperijos rajono administraciniu švietimo centru. Universitete veikė 4 fakultetai: Fizikos ir matematikos, Medicinos, Moralinių ir politinių mokslų, Literatūros ir laisvųjų menų. Prie universiteto 1803 m. buvo įkurta Vyriausioji dvasinė seminarija. Tai buvo savotiškas penktasis fakultetas, nes seminaristai klausė universitete dėstomų dalykų ir laikė egzaminus. VU tapo krašto švietimo, kultūros ir visuomeninės minties centru. Apie 1820 m. pasiekęs savo klestėjimo viršūnę, jis buvo viena geriausių Rytų Europos aukštųjų mokyklų.

Universitete vyravo 2 ideologijos kryptys:

1. Bajoriška, šlėktiška, kuri aiškiai atspindėjo lenkų nacionalizmo tendencijas. Jie slopino lietuvių kultūrą, kliudė leisti lietuvišką pasaulietinio turinio spaudą, visaip varžė lietuvių kalbos teises mokykloje.

2. Buvo būdinga demokratinė švietėjiška lenkų nacionalinio išsivadavimo tendencija.

Šios krypties atstovai universitete turėjo nemaža teigiamos įtakos lietuvių literatūros raidai, ideologiniam rašytojų formavimuisi.

Universiteto studentai.
Iš pradžių buvo 290 studentų. 1830 m. prieš pat uždarymą – 1321 studentas. Studijavo lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kitų tautybių. Be aristokratijos, smulkiosios bajorijos, mokėsi ir valstiečių vaikai, nes universitetas griežtai nesilaikė įsakymo – nepriimti valstiečių vaikų.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rašykite komentarą

-->