Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Literatūros raidos apžvalga

Autorius: Saulius

Literatūros raidos apžvalga

Literatūros ryšiai su praėjusių amžių literatūra. XIX a. pirmosios pusės literatūra neatsiejamai susijusi su senąja literatūra. Ir tada buvo suvokta, kad literatūros negalima kurti tuščioje vietoje, suprantama tradicijų reikšmė. Tą nusiteikimą gerai išreiškė S.Stanevičius, kuris M.Daukšos „Postilės” egzemplioriuje įrašė tokį dvieilį:

Kurs mane rašė jau seniai supuvo,
Ale jo vardas lig šiol nepražuvo.

Iš praeities palikimo buvo stengiamasi atsirinkti vertingiausius dalykus. Kritiškas požiūris matyti minėtoje S.Stanevičiaus gramatikos „Trumpas pamokymas kalbos lietuviškos arba žemaitiškos” pratarmėje „Skaitysiantiems”. Savo meto literatams S.Stanevičius čia nurodė M.Daukšos „Postilę”, K.Sirvydo „Punktus sakymų”, S.B.Chilinskio biblijos vertimą, 1653 m. reformatų „Knygą nobažnystės”, K.Donelaičio „Metus”. Palankiai jis vertino Mažosios Lietuvos lietuvių raštus ir kritiškai atsiliepė apie XVIII a. Lietuvoje pasirodžiusius religinius leidinius.

Pirmiausia buvo pasinaudota žodynais. Jau K.Bogušas darbe „Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę” rėmėsi Pil.Ruigio „Lietuvių kalbos tyrinėjimu”, jo žodynu, taip pat K.Sirvydo žodynu ir kitais senaisiais raštais. K.Sirvydo žodynu rėmėsi tuo metu ir daugelis kitų rašytojų. A.Klementas rašė, jog žodynas „padarė mums pradžią, iš kur gal atminti nor retai kurį žodį”, ir prisipažino, kad be šio žodyno pats nieko nebūtų galėjęs parašyti. Be K.Sirvydo žodyno negalėjo išsiversti ir D.Poška.

Ypač buvo vertinama ir branginama M.Daukšos „Postilė”. Kaj.Nezabitauskis ją vadino „dideliai reta ir reikalinga knyga”. Veikalą gyrė ir L.Rogalskis. S.Daukantas ragino knygą perspausdinti. S.Stanevičius išleido dvi knygeles šio veikalo ištraukų. S.Daukantas, be kitų šaltinių, gausiai rėmėsi senąja Lietuvos istoriografija — Lietuvos metrika, Mykolo Lietuvio, M.Strijkovskio, A.Kojelavičiaus-Vijūko ir kitų autorių veikalais. Senąja lietuvių literatūra nuo pat savo literatūrinės veiklos pradžios intensyviai domėjosi ir L.A.Jucevičius.

Buvo atkreiptas dėmesys ir į senosios raštijos literatūrinius elementus — stilių, eilėdarą.

Senuosius raštus buvo stengiamasi panaudoti ir patriotiniams tikslams. S.Stanevičius, perspausdindamas M.Daukšos „Postilės” ištraukas, prie abiejų leidinėlių pridėjo prakalbą „Maloniajam skaitytojui”. Be abejo, šia publikacija, raginančia mylėti gimtąją kalbą ir rūpintis savosios literatūros kūrimu, jis norėjo patraukti į kultūrinį darbą ir kitus.

Liaudies kūrybos reikšmė tolesnei lietuvių literatūros raidai. Liaudies kūrybos poveikis XIX a. pirmosios pusės literatūrai buvo didelis ir reikšmingas. Mat ilgą laiką tautosaka buvo vienintelis pavyzdys norintiesiems išreikšti savo jausmus poetiniu žodžiu. Daugelis šio laikotarpio poezijos kūrinių išaugo iš tautosakos arba kaip nors kitaip buvo su ja giminiški. Literatūros artumą su liaudies kūryba lėmė tai, kad daugelis rašytojų buvo kilę iš kaimo. Tautosaka jiems buvo įaugusi į kraują nuo vaikystės. Šį estetinį idealą jie buvo atsinešę į mokyklą ir į universitetą. Rašytojo asmenybėje liaudies kūrybos tradicija jungėsi su jo įgytu išsilavinimu, kultūra, rašytinės poezijos įtaka. Liaudies daina, išlikusi kaip kūrybos modelis, įgavo naują turinį ir naujas formas. Dažnas XIX a. pradžios lietuvių poezijos eilėraštis neprilygsta liaudies dainai meniniu tobulumu. Bet užtat individualioji poezija pateikė naujų temų, idėjų, atvėrė langą į literatūros pasaulį.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11

Rašykite komentarą

-->