Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos žemės išteklių vertinimas

Autorius: Laima

Lietuvoje ilgą laiką žemės rinkos, priešingai nei kito nekilnojamojo turto rinkos, tarsi ir nebuvo arba ji buvo visiškai neaktyvi. Žemės sandorius stabdė dirbtiniai barjerai – įstatymų apribojimai keisti žemės paskirtį bei politikų noras apriboti galimybes spekuliuoti žemės ūkio paskirties sklypais. Nors apribojimų dar yra pakankamai daug, rinkos ekonomikos santykiai išjudino ir žemės rinką [1].

2003-ieji buvo išskirtiniai metai žemės rinkai. Paprastai žemės ūkio paskirties žemės rinkoje būdavo pastebimi sezoniniai svyravimai, kai pavasarį ir rudenį žemės parduodama žymiai daugiau nei kitu metų laiku. Dėl paaiškėjusios narystės ES datos 2002 metų pabaigoje rinka sureagavo netipiniu žiemos sandorių aktyvumu, išlikusiu iki 2003 metų pradžios. Po to vietoje įprasto pavasarinio bumo sekė rinkos nuosmukis dėl pakeistos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarkos, nes ne visi rinkos dalyviai ją sugebėjo iš karto įsisavinti. Tačiau jau rugpjūtį perleidžiamos žemės plotas pralenkė pernykščių metų rodiklius, o prasidėjęs rudens pakilimas tapo didžiausias per praėjusius 10 metų. Tokiam kilimui įtakos galėjo turėti ir 2003 metais įsigaliojusi įstatymų nuostata tam tikromis sąlygomis leisti žemės ūkio bendrovėms ir kitiems juridiniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės [2].

Žemės ūkio paskirties žemės kainą geriausiai parodo rinkos (žemės pardavimo ir pirkimo duomenys). Naudojantis apibendrintais rinkos kainos duomenimis, sudaromi miestų ir kaimų vietovių žemės verčių (kainų) žemėlapiai.[3]. Šiuose žemėlapiuose Lietuva padalinta į 413 žemės vertės zonų. Žemės vertės žemėlapiuose nurodyta kaina turėtų padėti žmonėms orientuotis, kiek gali būti vertas jo žemės sklypas [12].

Tačiau žemės rinkos kainos nustatomos ne tik pagal jos pardavimo ir pirkimo sandorius, bet ir papildomai atlikus išsamų ekonominį žemės vertinimą, kuris kartojamas vidutiniškai kas penkeri metai.

Ekonominis žemės vertinimas atspindi : dirvožeminį ir ekonominį žemės derlumą, žemės ūkio produkcijos supirkimo punktų išdėstymą, produkcijos kainas ir jos gamybos išlaidas, kitus ekonominius rodiklius. Didelę įtaką ekonomiškai vertinant žemę turi valstybinis monopolinis žemės ūkio reguliavimas, žemės nuosavybės ir monopolinis žemės ūkio reguliavimas, žemės nuosavybės ir monopolinio kapitalo sąlyčio procesai, bankų kapitalo aktyvėjanti įtaka agrariniam sektoriui [3].
Žemės rinka

Per 2003 metus buvo parduota ir dovanota apie 59 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės. Iš viso kitiems savininkams perleista apie 2,4 proc. privačios žemės ūkio paskirties žemės. Apie 25 proc. šio ploto (atskirose savivaldybėse – net iki 50 proc.) sudarė dovanojama žemė. Tai gerokai daugiau nei 2002 metais, kai dovanojama žemė sudarė apie 20 proc. Panašu, kad kai kuriais atvejais, siekdami išvengti privalomo skelbimo apie parduodamą žemę laikraščiuose, pirkėjas ir pardavėjas sąmoningai pasirinko žemės dovanojimą. Taip pat tikėtina, kad daugelis ūkininkų, tikėdamiesi ES paramos, teisiškai įsiformino anksčiau giminaičiams priklausiusią žemę.

Palyginus su ankstesniaisiais metais, vis labiau išryškėjo sandorių diferenciacija pagal kainų grupes, priklausomai nuo žemės kokybės ir sklypo buvimo vietos.

Praėjusiais metais sustiprėjo našios ir gerai įdirbtos žemės brangimo tendencija. Tačiau nemažai buvo parduodama ir prastesnės žemės, todėl kai kuriose vietose vidutinės rinkos kainos netgi šiek tiek sumažėjo. Žemės ūkio paskirties žemės kainos vidurkis šalyje buvo apie 1200 Lt/ha. Daugiau nei trečdalyje savivaldybių – Vilniaus apskrityje, taip pat Vidurio Lietuvoje, kur intensyviai plėtojamas žemės ūkis, ir pajūryje – vidutinė kaina viršijo šį vidurkį ir siekė 1200–2600 Lt/ha, beveik ketvirtadalyje savivaldybių, mažiau tinkamų žemės ūkiui, vidutinė žemės kaina neviršijo 800 Lt/ha.

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->