Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos valstybės atkūrimas I-ojo pasaulinio karo metu

Autorius: Skaistė

Lietuva didžiojo karo pradžioje. Didžiųjų Europos valstybių rungtynių padarinys – didysis karas iš pat pradžios lietuvių gyvenamąjį kraštą pavertė kovų lauku. 1914 m. rugpjūčio mėnesį Vokietija pirmiausia visomis pajėgomis puolė vakaruose Belgiją ir Prancūziją. Rytų fronte Vokiečių jėgų menkumas leido Rusijos kariuomenei įsiveržti i Mažąją Lietuvą ligi Karaliaučiaus, Įsrutės, Gumbinės, Stulpėnų. Tačiau veikiai vokiečiai išstūmė rusų kariuomenę ir įsiveržė į dabartinės Lietuvos teritoriją, ypač į Suvalkų kraštą. Mūšiai ir kitos baisenybės sutrikdė visą ūkio ir visuomenės gyvenimą, daug kur neleido nuvalyti laukų o didelės kariuomenės sunaikino derlių ir mantą. Daugelis ūkininkų ir inteligentų su šeimomis buvo ištremti arba pasitraukė į rytus. Niekas tada nesitikėjo, kad karas užtruktų ilgiau, kaip kelis mėnesius.

Lietuvių organizacijos Vilniuje. Prasidėjus karui, Lietuvoje atsirado sužeistų civilių žmonių, pabėgėlių, kuriems reikėjo pagalbos. Dar 1914 m. rugpjūčio 11 d. buvo įsteigtas lietuvių laikinasis komitetas nukentėjusiems nuo karo šelpti. Kadangi nukentėjusių žmonių gausėjo kilo būtinas reikalas steigti tam tikslui draugiją.

Lietuvių inteligentijos politinės veiklos suaktyvėjimas. Karo pradžioje reikėjo atkreipti pasaulio valstybių dėmesį i sunkią Lietuvos padėtį. Kovoje dėl nepriklausomybės lietuvių inteligentijai reikėjo užsienio šalių paramos. Pirmoji proga viešai prabilti pasitaikė 1916 m. gegužės mėnesį, kai Rusijos pavergtos tautos kreipėsi į JAV prezidentą T. V. Vilsoną. Dokumente buvo reikalaujama suvienodinti Lietuvos valdymo aparatą, leisti laisvai tvarkyti savo švietimo reikalus suteikti teisę veikti lietuviškoms draugijoms, organizacijoms, nevaržyti lietuviškos spaudos, nedrausti susirašinėjimo lietuvių kalba, netrukdyti gyventojų susisiekimo. Tačiau Vokietijos vyriausybė į šį memorandumą nereagavo.

Suaktyvėjusi inteligentijos politinė veikla nepadarė Vokietijos vyriausybei lietuvių geidžiamo įspūdžio. Ir negalėjo padaryti, nes Lietuvoje tuo metu nebuvo specialaus organo, kuris oficialiai galėtų reikšti lietuvių tautos valią.

Tuo metu Vokietijos valdantieji sluoksniai ėmė svarstyti kaip pertvarkyti okupuotų kraštų valdymą. 1916 m. lapkričio ir Vokietijos ir Austrijos – Vengrijos monarchai aktu paskelbė, kad Lenkijos valstybė atskiriama nuo Rusijos. Ta proga susikūrusi Lenkijos valstybės taryba pareiškė pretenzijas į lietuvių žemes. Lenkijos politiniai lyderiai siekė atkurti jungtinę Lenkijos – Lietuvos valstybę, egzistavusią XVI – XVIII a. Šią idėją rėmė ir karingai nusiteikę Lietuvos lenkai.

Lietuviu inteligentija negalėjo ramiai stebėti šiuos lenkų veiksmus. 1917 m. vasario 17 d. įvairių politinių srovių lietuvių veikėjai savo laiške Vokietijos kancleriui tautos vardu protestavo prieš lenkų viešai pareikštus troškimus ir tendencijas plėsti savo valdžią Lietuvoje.

Pasirengimas Vilniaus konferencijai. 1917 m. Vasario revoliucija Rusijoje tapo nauju išoriniu postūmiu Lietuvos valstybingumui atkurti. Vokietija bijodama, kad Rusija Lietuvai autonomijos, turėjo slėpti savo ankstesnius tikslus ir ieškojo būdų, kaip užmegzti ryšiu su lietuvių inteligentija. Tokius politinius Vokietijos žingsnius lėmė jos nesėkmes frontuose. Be to, vokiečiai negalėjo nematyti, kad ėmė tvirčiau konsoliduotis jėgos, siekiančios atkurti Lietuvos valstybę.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->