Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos Respublikos Seimas

Autorius: Ugnė

Įžanga

Išsivysčiusių valstybių istorija ir mūsų šalies patyrimas rodo, kad darnios demokratijos siekiama ilgus dešimtmečius. Lietuvos valstybė, savo praeityje patyrusi daug karų ir neramumų, vėl atsigauna ir suteikia dar vieną galimybę jos žmonėms įgyvendinti svajonę: gyventi demokratinėje ir ekonomiškai stiprioje valstybėje.

Visgi, praeitis nedingsta be pėdsakų ir mes šiuo metu, deja, dar negalime pasigirti subrandinta ir laiko užgrūdinta demokratija. Tai galime pastebėti kasdieniniame šalies gyvenime. Pagrindiniu demokratijos požymiu ir jos išsivystymo rodikliu mes laikytume tai, kokias galimybes tiesiogiai kontroliuoti valdžios institucijas turi valstybės piliečiai bei ar pakankamai pajėgios tokios institucijos, kad šias galimybes užtikrintų. Bendru atveju, manome, kad viskas priklauso nuo šalies žmonių geranoriškumo, pasiaukojimo ir , svarbiausia, sunkaus darbo.


Seimas – valstybinės valdžios atstovaujamoji institucija Lietuvoje


Seimas yra svarbiausia valdžios institucija. Ji turėtų geriausiai atspindėti šalies piliečių nuomonę, kaip ji turi būti tvarkoma ir kokia politika bus vykdoma per visą einamos kadencijos laikotarpį.

Pirmasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis skelbia, jog Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Seimo institucijos egzistavimas rodo, kad Lietuvoje įgyvendinamas netiesioginės demokratijos principas, t.y. šalies piliečiai įgalioja leisti įstatymus per išrinktą žmonių grupę – parlamentą. Šio fenomeno užuomazgos buvo Anglijoje jau XII amžiuje.

LR Konstitucija apibrėžia tris valdžios rūšis: įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teismų valdžią. Tačiau mūsų konstitucija nedeklaruoja valdžių atskyrimo principo taip griežtai, kaip tai padaryta JAV Konstitucijoje.

Vykdomoji valdžia Lietuvoje priklauso Vyriausybei ir Prezidentui, teisminė – teismams ir įstatymų leidžiamoji valdžia – Seimui. Suskirstymas sąlyginis pagal šių valdžios instancijų atliekamas pareigas.

Seimą sudaro 141 narys, kurie renkami keturiems metams visuotiniuose rinkimuose slaptu balsavimu. Seimo narių rinkimo tvarką nustato LR Seimo rinkimų įstatymas.

Seimo formavimas. Pirmalaikiai Seimo rinkimai.

Lietuvoje įstatymų leidžiamoji valdžia centralizuota, tai yra didelis privalumas priimant svarbius įstatymus ir kitokio pobūdžio dokumentus. Nepriklausomybės laikotarpis rodo, kad didesnių socialinių grupių interesus dažniausiai atstovauja valdančioji partija, kuri turi didžiausią vietų skaičių Seime. Taigi, valdančiajai partijai labai lengva vykdyti savo politiką, nors dėl tokios valdymo sistemos neretai nukenčia mažumos, jų politiniai interesai lieka net minimaliai nepatenkinti, nes faktiškai nėra jokių būdų, kuriais būtų galima pažaboti daugumos valdžią. Jungimasis mažų partijų į koalicijas leidžia bent atkreipti valdančiosios partijos dėmesį priimant tam tikrus sprendimus. Žinoma, valdančiosios partijos savimeilė neleidžia ieškoti kompromiso, dėl ko pasėkoje kyla įvairios problemos. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti antros laiko juostos įvedima Lietuvos Respublikoje, kuriam pritarė dabartinė konservatorių partija. Norint patenkinti Europos komiteto reikalavimus ir kiek įmanoma greičiau pakliūti į pretendenčių sąrašą, liko nepastebėti ne tik opozicijos pasiūlymai, bet ir nebuvo pasitarta su eiliniais piliečiais dėl tokio sprendimo.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17

Rašykite komentarą

-->