Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos mokesčių sistema

Autorius: Justė

Įvadas. Savo darbe iš pradžių parodysiu visą Lietuvos mokesčių sistemos struktūrą, supažindinsiu su pagrindiniais Lietuvos mokesčiais, bei pateiksiu išsamią statistiką. Po to nurodysiu jos trūkumus ir privalumus ir analizuosiu statistinius duomenis. Šią tema pasirinkau, nes manau, kad profesionaliai sukurta mokesčių sistema yra vienas iš svarbiausių demokratinės valstybės vystymosi faktorių, juk Lietuvoje virš 90 procentų valstybės bei savivaldybės biudžetų įplaukų sudaro mokesčių pajamos.

Pagrindinius Lietuvoje galiojančius mokesčius – pridėtinės vertės mokestį, pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį, akcizus, įvairius turto mokesčius – administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro centrinis mokesčio administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos) ir 10 teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą bei mokesčių administravimo procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos muitinė administruoja muitus ir iš dalies pridėtinės vertės mokestį bei akcizus, kiek tai jai yra pavesta pagal atskirus mokesčių įstatymus.

Lietuvos Respublikos muitinė veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymu.

Valstybinė mokesčių inspekcija bei Lietuvos Respublikos muitinė yra institucijos, pavaldžios Lietuvos Respublikos finansų ministerijai.

Kartu su Valstybine mokesčių inspekcija mokesčius už valstybinius gamtos išteklius, naftos ir dujų išteklių mokestį, taip pat mokesčius už aplinkos teršimą administruoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2004 m. rugpjūčio mėn. 20 d. įsakymą Nr. V-188 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos struktūros patvirtinimo“, VMI prie FM struktūrą sudaro Personalo, Finansų, Kovos su korupcija, Tarptautinių ryšių ir Viešųjų ryšių skyriai, Vidaus audito tarnyba bei Bendrųjų reikalų ir Didžiųjų mokesčių mokėtojų departamentai, kurie tiesiogiai pavaldūs VMI prie FM viršininkui, ir Strateginio valdymo, Tarptautinių informacijos mainų, Apeliacijų, Nepriemokų išieškojimo, Akcizų administravimo, Tarpžinybinės duomenų saugyklos, Mokesčių apskaitos metodikos, Deklaracijų tvarkymo skyriai ir Paslaugų mokesčių mokėtojams, Mokesčių teisės, Kontrolės, Informacinių technologijų departamentai, kuriuos kuruoja 3 VMI prie FM viršininko pavaduotojai.

Gyventojų pajamų mokestis
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), priimtas 2002 m. liepos 2 d., yra taikomas nuo 2003 m.

Mokesčio mokėtojai

Pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas.

Gyventojai skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius Lietuvos gyventojus. Gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu jis atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jo asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta yra Lietuvoje, tam tikrą laiką išbūna Lietuvoje.
Mokesčio bazė:

Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.

Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:

1. per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos;

2. ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

– palūkanos;

– pajamos iš paskirstytojo pelno;

– su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;

– sporto veiklos pajamos;

– atlikėjų veiklos pajamos;

– pajamos, gautos už išnuomotą, parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvoje;

– pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;

– honoraras.

Pajamų mokesčio tarifai

Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai.

Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, jūrininkų gautoms pajamoms, sportininkų pajamoms, atlikėjų pajamoms, honorarui; gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos; pajamoms, gautoms iš turto nuomos, pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms; pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti leidžiami atskaitymai; pensijų išmokoms, gautoms bet kuriuo Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatyme numatytu būdu, išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartį, grąžinamoms gyventojo sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį.

Kitoms pajamoms (neišvardintoms Įstatyme) taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas.

Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Mokestinis laikotarpis

Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo arba turėjo būti įregistruota.

Pelno mokestis
Lietuvos Respublikos Seimas priėmė 2001 metų pabaigoje Pelno mokesčio įstatymą (toliau – Įstatymas).
Mokesčio mokėtojai

Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai:

– Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

– užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

Mokesčio bazė

Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos.

Užsienio vieneto mokesčio bazė yra užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos. Šios pajamos apmokestinamos tuo pačiu būdu kaip Lietuvos vieneto.

Užsienio vieneto mokesčio bazė yra ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos, gautos iš Lietuvos Respublikos rezidentų:

– palūkanų pajamos;

– pajamos iš paskirstytojo pelno;

– autorinio atlyginimo, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos;

– pajamos, gautos kaip atlyginimas už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu;

– atlyginimas už franšizę;

– atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

– gautos pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

– kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

Mokesčio tarifai

– Lietuvos vienetų, užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

– Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, apmokestinamos prie pajamų šaltinio taikant 10 procentų mokesčio tarifą.

– Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

– Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus Įstatyme nustatytus atvejus.

Mokestinis laikotarpis

Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsižvelgdamas į mokesčio mokėtojo prašymą ir į jo veiklos ypatybes, vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių.

Pridėtinės vertės mokestis
2004 m. sausio 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-1960, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šis įstatymas galutinai perkėlė Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo PVM tvarką, nuostatas.

PVM objektas

PVM objektas yra šalies teritorijoje už atlygį atliekamas prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai šias prekes tiekia ir paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą.

PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės.

Importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės laikomos importuotomis šalies teritorijoje.

PVM tarifai

Standartinis PVM tarifas yra 18 procentų. Taip pat yra taikomi lengvatiniai 5 ir 9 procentų PVM tarifai.

Lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas:

• keleivių vežimo nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, keleivių vežimo keleiviniais traukiniais paslaugoms, bagažo vežimo paslaugoms;

• knygoms, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams;

• vaistams (įskaitant veterinarinius) ir kai kurioms medicinos prekėms;

• viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms;

• ekologiškai švariems maisto produktams (nuo 2006 m. sausio 1 d.);

• šviežiai atšaldytai mėsai ir valgomiems subproduktams (išskyrus naminių paukščių mėsą ir jų valgomus subproduktus);

• šviežiai atšaldytai, užšaldytai, giliai užšaldytai naminių paukščių mėsai ir jų valgomiems subproduktams;

• žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) – žemės ūkio subjektų paslaugoms žemės ūkiui, teikiamoms savo nariams ;

• gyvoms, šviežioms ir atšaldytoms žuvims.
Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis.

PVM mokėtojai

Registruotis PVM mokėtojais ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą privalo apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas.

Tačiau Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys gali nesiregistruoti PVM mokėtojais bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas neskaičiuoti PVM ir nemokėti jo į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 tūkst. litų.

PVM mokėtojais registruotis privalo apmokestinamieji asmenys, kurie nėra ir neprivalo būti įregistruoti PVM mokėtojais dėl šalies teritorijoje vykdomo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, taip pat juridiniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, šalies teritorijoje įsigyjantys prekes iš kitos valstybės narės. Registruotis PVM mokėtoju neprivaloma, jeigu visų įsigytų iš kitų valstybių narių prekių (išskyrus naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes) vertė (neįskaitant PVM) praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 35 tūkst. litų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma šią ribą viršyti.

Taip pat yra numatyta savanoriško registravimosi PVM mokėtojais galimybė tais atvejais, kai minėtos registravimosi ribos neviršijamos.

Mokestinis laikotarpis

Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, tačiau kai kuriais atvejais gali būti nustatomas ir kalendorinio pusmečio arba kitas laikotarpis. Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ir mokėtina PVM suma sumokama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

Akcizai
Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas Nr. I-429 buvo priimtas 1994 m. balandžio 12 d. ir galiojo nuo 1994 m. balandžio 22 d. iki 2002 m. birželio 30 dienos.

Nuo 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas Nr. IX-569, kuris įgyvendino visas pagrindines Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo akcizais tvarką, nuostatas. Tačiau į įstatymą nebuvo perkeltos nuostatos, kurių taikymas įmanomas tik Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare bei tam tikras nuostatas dėl akcizų tarifų suderinimo.

2004 m. sausio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1987, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d. Šis įstatymas galutinai perkėlė Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių apmokestinimo akcizais tvarką, nuostatas, išskyrus nuostatas, kurių perkėlimui Lietuva yra gavusi pereinamąjį laikotarpį.

Akcizų objektas

Akcizais yra apmokestinamos šios prekės:

• etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

• apdorotas tabakas;

• energetiniai produktai;

• elektros energija;

• akmens anglis, koksas ir lignitas.
Tačiau dėl elektros energijos, akmens anglių, kokso ir lignito apmokestinimo Lietuva gavo pereinamąjį laikotarpį – akmens anglis, koksas ir lignitas bus apmokestinti nuo 2007 m. sausio 1 d., elektros energija – nuo 2010 m. sausio 1 d.

Akcizų tarifai
Šiuo metu Lietuvoje taikomi tokie akcizų tarifai:
I. etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams (už produkto hektolitrą):

1) alui – 7 litai už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos;
2) vynui iš šviežių vynuogių:

– kurių faktinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5 proc. tūrio – 40 litų;

– kitiems – 150 litų;

3) kiti fermentuoti gėrimai:

– kurių faktinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5 proc. tūrio – 40 litų;

– kitiems – 150 litų;

4) tarpiniai produktai:

– kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15 proc. tūrio, – 150 litų;

– kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 15 proc. tūrio, – 230 litų;

5) etilo alkoholiui– 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą.

II. apdorotam tabakui:
1) cigaretėms:

– specifinis elementas – 47,5 lito ir

– vertybinis elementas – 15 proc.;

2) cigarams ir cigarilėms –38 litai už kilogramą produkto;

3) rūkomajam tabakui – 111 litų už kilogramą produkto.
III. energetiniams produktams (už toną produkto):

1) variklių benzinui:

– bešviniam – 1318 litų;

– turinčiam švino – 1934 litų.
2) žibalui – 1002 litų;

3) gazoliams – 1002 litų;

4) šildymui skirtiems gazoliams – 86 litų;

5) skystajam kurui (mazutams), orimulsijai – 52 litų;

6) naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) – 432 litų.

Minimalioms akcizų tarifų normoms cigaretėms, benzinui, gazoliui bei orimulsijai pasiekti Lietuva yra gavusi pereinamąjį laikotarpį:

• cigaretėms – iki 2010 m. sausio 1 d.;

• bešvintam benzinui – iki 2011 m. sausio 1 d.;

• gazoliui, žibalui – iki 2013 m. sausio 1 d.

Mokėtojai

Prievolė apskaičiuoti ir į valstybė biudžetą sumokėti akcizus tenka apmokestinamų prekių sandėlių savininkams, registruotiems arba neregistruotiems prekybininkams, asmenims, pagaminusiems akcizais apmokestinamas prekes, importuotojams, o įstatymo nustatytais atvejais – ir kitiems asmenims.
Nekilnojamojo turto mokestis
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestį moka Lietuvos ir užsienio valstybių juridiniai asmenys už jiems Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus.
Metinis mokesčio tarifas yra 1 procentas nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Savivaldybių taryboms savo biudžeto sąskaita suteikta teisė sumažinti įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Statistika
1 lentelė. Mokesčiai į Lietuvos biudžetus ir fondus1 (informacija apie sumokėtus mokesčius Lietuvoje 2003 ir 2004 metų pirmą pusmetį)

Tūkst. litų

Mokesčiai 2003

I pusm. iš jų: 2004

I pusm. iš jų:

I ketv. II ketv. I ketv. II ketv.

Mokesčiai, iš viso: 4870266,0 2361183,0 2509083,0 5567370,3 2554428,5 3012941,8

Pajamų ir pelno mokesčiai, iš viso: 1931215,0 884254,0 1046961,0 2326816,4 996065,8 1330750,6

Gyventojų pajamų mokestis 1770310,0 808611,0 961699,0 2019932,8 848971,7 1170961,1

Pelno mokestis 160905,0 75643,0 85262,0 306883,6 147094,1 159789,5

Darbo jėgos ir atlyginimo mokesčiai, iš viso: 9303,0 4520,0 4783,0 10269,2 4969,6 5299,6

Įmokos į Garantinį fondą 9303,0 4520,0 4783,0 10269,2 4969,6 5299,6

Turto mokesčiai, iš viso: 113968,0 58358,0 55610,0 108026,8 56121,2 51905,6

Žemės mokestis 1829,0 1104,0 725,0 3102,8 2396,7 706,1

Paveldimo turto mokestis 592,0 309,0 283,0 940,7 446,8 493,9

Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis 111547,0 56945,0 54602,0 103983,3 53277,7 50705,6

Prekių ir paslaugų mokesčiai, iš viso: 2751603,0 1382631,0 1368972,0 3045694,3 1458817,2 1586877,1

Pridėtinės vertės mokestis 1871340,0 969418,0 901922,0 1863353,6 918904,1 944449,5

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą2 – – – 6769,3 3156,8 3612,5

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą2 – – – 208502,2 104767,5 103734,7

Prekių apyvartos mokestis 1262,0 374,0 888,0 1015,8 744,3 271,5

Akcizai 762831,0 358497,0 404334,0 832884,7 361852,2 471032,5

Cukraus mokestis 35667,0 16944,0 18723,0 32632,3 18672,6 13959,7

Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 3316,0 1261,0 2055,0 6494,8 2961,8 3533,0

Transporto priemonių mokesčiai 17684,0 6645,0 11039,0 26019,8 10922,9 15096,9

Mokestis už aplinkos teršimą 20317,0 12247,0 8070,0 30037,8 19637,6 10400,2

Prekyviečių mokestis 3513,0 1813,0 1700,0 628,0 617,7 10,3

Rinkliavos 35673,0 15432,0 20241,0 35135,8 15435,7 19700,1

Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą 2 2220,2 1144,0 1076,2

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 64177,0 31420,0 32757,0 76563,6 38454,7 38108,9

1 Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos duomenys.

2 2003 metais formoje 1-VP šie mokesčiai nebuvo išskirti.
2 lentelė.Nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo operatyviniai duomenys ( 2004 m. sausio-lapkričio mėn.)
tūkst. Lt

Nacionalinis biudžetas

Pajamos Metinis planas Sausio-lapkričio mėn. faktas Metinio biudžeto vykdymas %

Mokesčiai

Pajamų ir pelno mokesčiai 3369065 3604081 107,0

Gyventojų pajamų mokestis 2531658 2609809 103,1

Pelno mokestis 837407 994272 118,7

Turto mokesčiai 246617 228114 92,5

Žemės mokestis 16213 18597 114,7

Paveldimo turto mokestis 1204 1585 131,6

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis 229200 207932 90,7

Prekių ir paslaugų mokesčiai 7148449 6019936 84,2

Pridėtinės vertės mokestis 4628807 3720482 80,4

Atskaitymai nuo pajamų pagal LR miškų įstatymą 13000 12485 96,0

Atskaitymai nuo pajamų pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą 341353 394115 115,5

Prekių apyvartos mokestis 1500 1027 68,5

Akcizai 1854372 1679415 90,6

Cukraus mokestis 28000 32531 116,2

Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 10000 11265 112,7

Transporto priemonių mokesčiai 66000 50664 76,8

Mokestis už aplinkos teršimą 124461 52355 42,1

Rinkliavos 80956 64580 79,8

Prekyviečių mokestis 0 1017

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 159350 133887 84,0
3 lentele. VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų struktūra 2004 m. sausio – lapkričio mėn. faktiniais duomenimis
4 lentelė. Sumokėtų mokesčių struktūra pagal apskritis (procentais)

Mokesčiai 2003

I pusm. iš jų: 2004

I pusm. iš jų:

I ketv. II ketv. I ketv. II ketv.

Gyventojų pajamų mokestis, tūkst. Lt

1770310,0

808611,0

961699,0

2019932,8

848971,7

1170961,1

Alytaus aps. 3,8 3,6 3,9 3,1 3,1 3,2

Kauno aps. 18,8 19,0 18,6 17,7 18,4 17,2

Klaipėdos aps. 11,6 11,4 11,7 9,5 9,3 9,6

Marijampolės aps. 3,0 3,0 3,0 2,6 2,7 2,6

Panevėžio aps. 6,6 6,6 6,6 5,9 6,0 5,9

Šiaulių aps. 6,9 6,8 6,9 6,2 6,1 6,2

Tauragės aps. 1,6 1.6 1.6 1,5 1.5 1,5

Telšių aps. 4,1 3.9 4.2 3,8 3.7 3,9

Utenos aps. 4,5 4,3 4,7 4,2 4.0 4,3

Vilniaus aps. 39,1 39.6 38.7 45,5 45.3 45,6

Pelno mokestis, tūkst. Lt 160905,0 75643,0 85262,0 306883,6 147094,1 159789,5

Alytaus aps. 3,4 4.4 2.5 2,4 1.5 3,1

Kauno aps. 16,8 17.5 16.1 17,1 17.1 17,1

Klaipėdos aps. 14,0 13.4 14.5 9,3 8.6 10,0

Marijampolės aps. 2,6 2.4 2.8 2,5 3.1 1,9

Panevėžio aps. 4,7 4.9 4.6 4,4 4.2 4,6

Šiaulių aps. 4,4 5.0 3.9 4,6 4.6 4,5

Tauragės aps. 1,4 1,6 1.2 1,2 1.1 1,2

Telšių aps. 2,1 2.1 2.1 4,1 4.4 3,8

Utenos aps. 2,3 2.8 1.9 3,3 2.8 3,7

Vilniaus aps. 48,3 45.7 50.4 51,1 52.3 50,0

Pridėtinės vertės mokestis, tūkst. Lt 1871340,0 969418,0 901922,0 1863353,6 918904,1 944449,5

Alytaus aps. 1,7 1,4 2,0 1,8 2,0 1,6

Kauno aps. 21,5 19,9 23,2 21,2 23,2 19,2

Klaipėdos aps. 3,7 3,8 3,6 1,1 1,2 0,9

Marijampolės aps. 1,4 1,5 1,2 1,1 1,2 1,0

Panevėžio aps. 2,7 3,1 2,3 2,0 2,4 1,6

Šiaulių aps. 3,3 3,3 3,3 1,8 2,1 1,5

Tauragės aps. 0,5 0,6 0,4 0,4 0,5 0,3

Telšių aps. 9,7 9,8 9,7 2,1 1,7 2,4

Utenos aps. 5,6 6,1 5,0 4,6 4,5 4,7

Vilniaus aps. 49,9 50,5 49,3 63,9 61,2 66,8

Akcizai, tūkst. Lt 762831,0 358497,0 404334,0 832884,7 361852,2 471032,5

Alytaus aps. 4,0 4.1 3,9 6,5 8,2 5,2

Kauno aps. 19,4 19,8 19,1 26,5 26,2 26,8

Klaipėdos aps. 10,1 13.2 7,3 9,9 8,5 11,0

Marijampolės aps. 3,0 2,7 3,2 2,9 2,2 3,5

Panevėžio aps. 1,3 1,6 1,1 1,4 0,8 1,8

Šiaulių aps. 1,1 1,0 1,1 0,7 0,9 0,6

Tauragės aps. 0,2 0,2 0,2 0,1 0,2 0,0

Telšių aps. 44,5 40,9 47,6 28,9 28,3 29,4

Utenos aps. 5,1 5,2 5,1 4,7 5,8 3,8

Vilniaus aps. 11,3 11,3 11,4 18,4 18,9 17,9

Kaip matome didžiausią nacionalinio biudžeto įplaukų dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis (38,4%), fizinių asmenų pajamų mokestis (36,4%) ir akcizai(15,7%).

Pagal teritorines apskritis liūto dalį sudaro Vilniaus aps. ( apie 45%), Kauno aps. (apie 20%) ir Klaipėdos aps. ( apie 12%).

Pagal veiklos rūšis lyderiai yra didmeninė ir komisinė prekyba (18,5%), paštas ir nuotoliniai ryšiai (12,2%), maisto produktų ir gėrimų gamyba (6,3%), statyba (7,5%), mažmeninė prekyba (5,7%), sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais (5,7%) bei elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas (5,0%).
Sprendžiant iš statistinių duomenų kiekvienais metais mūsų šalies biudžetas didėja. Tai įtakoja keletas pagrindinės aplinkybės:

– didėjančios verslininkų pajamos

– legalizuojant anksčiau buvusias nelegalias verslo rūšis. (pvz. azartinių lošimų industrija)

– ženkliai didesnės žemės ir žemės gelmių išteklių realizavimas

– didėjantis vidutis darbo užmokestis

– didesnis įvairių paslaugų vartojimas (pvz. turizmo paslaugos)

– efektyvesnis mokesčių inspekcijos darbas

– užsienio investicijos.
Didėjantis valstybės biudžetas yra ekonomikos vystymosi rodiklis. Šio aspektu Lietuva padarė didelį žingsnį į priekį.
Bet nežiūrint į didelę Lietuvos ekonomikos pažangą jos mokesčių sistemoje yra keletas svarių trūkumų. Vienas iš jų, kuri pabrėžia net EU ekonomistai, tai per daug didelis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, net 33%. Valdžia nesiryžta sumažinti jo, nes jis sudaro apie 36 % valstybės pajamų. Bet mano manymu sumažimus šį mokestį padidėtų gyventojų pajamos. Pasėkoj to turėtų padidėti paklausą paslaugoms ir prekėms. Verslas taptų dar pelningesnis, to pačiu padidins PVM dalį. Bet aišku tai labai rizikinga.
Manau labai didelė bėda yra korupcija VMI darbuotojų gretose. Bet mano manymu tai tik laiko klausymas, nes ateinant Europos verslo ir biurokratizmo etikai i Lietuvą korupcija mažės. Dabar korupcija yra TSSR palikimas, kur korupcijos mastas buvo didžiulis ir jo neatsikratėm iki šiol. Tą liudija gausus skandalai.
Neefektyvus pelno mokesčio surinkimas. Dabar jo administravimas kainuoja brangiau, nei surenkama į biudžetą ir jį galima lengvai apeiti.
Dauguma verslininkų ir kitų aktyvių mokesčių mokėtojų kaip didžiausią Lietuvos mokesčių sistemos ydą nurodo nuolatinius ir nesibaigiančius mokesčių teisės aktų kaitaliojimus.

Išvados: Lietuvos Respublika per labai trumpą laiką sugebėjo sukurti savo mokesčių sistemą, kuri gali be deficito vykdyti šalies biudžetą ir vystyti ekonomiką. Bet ties to jokiu būdu ne galima sustot. Iki šiol neišspręstos keletas svarbių problemų, kurias išvardinau savo darbe. Mano nuomone, priiminėjant bet kokį svarbų valstybės nustatymą reikia atsižvelgti į nacionalinius interesus, geografinę padėtį ir istorinę praeitį, o ne visada besąlygiškai sutikti su EU direktyvomis, kurios mūsų sąlygomis nėra naudingos.

Šaltiniai:

• http://www.finmin.lt/ – Lietuvos Respublikos finansų ministerija

• http://www.vmi.lt – Valstybinė mokesčių inspekcija

• http://www.std.lt/ – Statistikos departamentas

Rašykite komentarą

-->