Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos maisto pramonė

2003 m Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas iš sparčiausių Europoje. Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2003m. Padidėjo 8,9 proc. –jo augimą lėmė pramonės, prekybos ir statybų sektoriai. Džiugina ir tai, kad prie Lietuvos ekonomikos kilimo daugiausia prisidėjo išaugusi vidaus paklausa ir namų ūkių vartojimas 2003-iaisiais buvo užfiksuota 1,2 proc. defialicija. Svarbiausia to priežastis sumažėjusios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos, dėl įvairių akcijų atpigusios ryšių prekės ir paslaugos. 2003-iaisiais mažėjo nedarbas.

Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių tarp pasaulio šalių: BVP augimas 2001 m. sudarė 6,5 proc., 2002 m.– 6,7 proc., 2003 m. I pusmetį – 7,7 proc. 2004 – 2005 m. augimo prognozės – 6 – 6,5 proc. kasmet.
Lietuvoje šiuo metu yra pakankamai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga, padidėję gebėjimai atitikti rinkos ekonomikos keliamus reikalavimus, susiformavęs verslininkų sluoksnis ir padidėję verslumo gebėjimai. Lietuva turi būtinų sparčios technologinės pažangos prielaidų: taikomųjų mokslų potencialą ir galimybes jungti įvairių sričių žinias. Pastaraisiais metais Lietuva pasiekė nemažą pažangą informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūros kūrimo srityse. Yra tranzitui palanki Lietuvos geografinė padėtis, palankios klimato sąlygos stabiliam žemės ūkiui, neblogai išplėtota fizinė infrastruktūra ir stiprus statybos sektorius. Tolygus didžiųjų ir mažesniųjų miestų išsidėstymas sudaro prielaidas tolydžiai ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai.
Narystė ES sudarys Lietuvai sąlygas įgyvendinti ES socialinės rinkos modelį. Tinkamai naudodamasi globalizacijos procesais ir ūkio internacionalizaciją, Lietuva galės plėsti pramonės ir paslaugų gamybinę kooperaciją, perimti naujas technologijas ir patirtį, sėkmingai plėtoti elektroninio verslo galimybes, gauti kokybiškų ir nebrangių finansinių paslaugų. Lietuva įsitvirtins kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje. Globalinis maisto poreikio augimas, ekologiškų maisto produktų paklausa ir biotechnologijos laimėjimai atvers naujų galimybių žemės ūkiui ir maisto pramonei.
Planuojant ir panaudojant ES struktūrinę paramą, kurios mastai sudarys didelę dalį visų šalies investicijų, pagerės nacionalinių išteklių valdymas. Fiskalinės politikos tęstinumas ir fiskalinė drausmė įgalins finansuoti skolinimosi poreikį kuo mažesnėmis išlaidomis bei rizika.
Lietuvos verslo aplinka.
Lietuvoje šiandien yra stabilios verslo plėtojimo ir augimo sąlygos, didžiąja dalimi jau atitinkančios ES reikalavimus. Narystė ES tik dar pagerins verslo galimybes vieningoje ES rinkoje. Užsienio investuotojai per Lietuvą gali plėsti savo verslą tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje sujungiant verslo tiltus tarp Rusijos, kitų NVS šalių ir Vakarų Europos.
Lietuva taiko iš esmės vienodas investavimo ir verslo sąlygas užsienio ir vietos investuotojams (išskyrus laikiną apribojimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę). Vienas iš svarbesnių Lietuvos investicinio klimato veiksnių – stiprus bankininkystės sektorius, galintis šiuo metu pasiūlyti investuotojams geras skolinimosi sąlygas. Lietuva laimi investicinius projektus dėl žemos darbo kainos ir sąlygiškai mažų darbo vietų kūrimo sąnaudų.
Palanki verslui vyriausybės politika pasireiškia tuo, kad Lietuvoje visuminė mokesčių našta yra viena mažiausių tarp visų stojančiųjų į ES šalių (JAV žurnalo “Forbes” duomenimis, tarp būsimų ES narių mokesčių našta mažesnė tik Kipre). Pavyzdžiui, įmonių pelno mokesčio tarifas – 15 proc. – yra vienas mažiausių ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje (VRE).

Puslapiai: 1 2 3 4 5

Rašykite komentarą

-->