Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos maisto pramonė

2003 m Lietuvos ekonomikos augimas buvo vienas iš sparčiausių Europoje. Bendrasis vidaus produktas (BVP) 2003m. Padidėjo 8,9 proc. –jo augimą lėmė pramonės, prekybos ir statybų sektoriai. Džiugina ir tai, kad prie Lietuvos ekonomikos kilimo daugiausia prisidėjo išaugusi vidaus paklausa ir namų ūkių vartojimas 2003-iaisiais buvo užfiksuota 1,2 proc. defialicija. Svarbiausia to priežastis sumažėjusios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos, dėl įvairių akcijų atpigusios ryšių prekės ir paslaugos. 2003-iaisiais mažėjo nedarbas.
Lietuvos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių tarp pasaulio šalių: BVP augimas 2001 m. sudarė 6,5 proc., 2002 m.– 6,7 proc., 2003 m. I pusmetį – 7,7 proc. 2004 – 2005 m. augimo prognozės – 6 – 6,5 proc. kasmet.
Lietuvoje šiuo metu yra pakankamai išsilavinusi ir kvalifikuota darbo jėga, padidėję gebėjimai atitikti rinkos ekonomikos keliamus reikalavimus, susiformavęs verslininkų sluoksnis ir padidėję verslumo gebėjimai. Lietuva turi būtinų sparčios technologinės pažangos prielaidų: taikomųjų mokslų potencialą ir galimybes jungti įvairių sričių žinias. Pastaraisiais metais Lietuva pasiekė nemažą pažangą informacijos ir ryšių technologijų infrastruktūros kūrimo srityse. Yra tranzitui palanki Lietuvos geografinė padėtis, palankios klimato sąlygos stabiliam žemės ūkiui, neblogai išplėtota fizinė infrastruktūra ir stiprus statybos sektorius. Tolygus didžiųjų ir mažesniųjų miestų išsidėstymas sudaro prielaidas tolydžiai ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai.
Narystė ES sudarys Lietuvai sąlygas įgyvendinti ES socialinės rinkos modelį. Tinkamai naudodamasi globalizacijos procesais ir ūkio internacionalizaciją, Lietuva galės plėsti pramonės ir paslaugų gamybinę kooperaciją, perimti naujas technologijas ir patirtį, sėkmingai plėtoti elektroninio verslo galimybes, gauti kokybiškų ir nebrangių finansinių paslaugų. Lietuva įsitvirtins kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje. Globalinis maisto poreikio augimas, ekologiškų maisto produktų paklausa ir biotechnologijos laimėjimai atvers naujų galimybių žemės ūkiui ir maisto pramonei.
Planuojant ir panaudojant ES struktūrinę paramą, kurios mastai sudarys didelę dalį visų šalies investicijų, pagerės nacionalinių išteklių valdymas. Fiskalinės politikos tęstinumas ir fiskalinė drausmė įgalins finansuoti skolinimosi poreikį kuo mažesnėmis išlaidomis bei rizika.
Lietuvos verslo aplinka.
Lietuvoje šiandien yra stabilios verslo plėtojimo ir augimo sąlygos, didžiąja dalimi jau atitinkančios ES reikalavimus. Narystė ES tik dar pagerins verslo galimybes vieningoje ES rinkoje. Užsienio investuotojai per Lietuvą gali plėsti savo verslą tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje sujungiant verslo tiltus tarp Rusijos, kitų NVS šalių ir Vakarų Europos.
Lietuva taiko iš esmės vienodas investavimo ir verslo sąlygas užsienio ir vietos investuotojams (išskyrus laikiną apribojimą užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę). Vienas iš svarbesnių Lietuvos investicinio klimato veiksnių – stiprus bankininkystės sektorius, galintis šiuo metu pasiūlyti investuotojams geras skolinimosi sąlygas. Lietuva laimi investicinius projektus dėl žemos darbo kainos ir sąlygiškai mažų darbo vietų kūrimo sąnaudų.
Palanki verslui vyriausybės politika pasireiškia tuo, kad Lietuvoje visuminė mokesčių našta yra viena mažiausių tarp visų stojančiųjų į ES šalių (JAV žurnalo “Forbes” duomenimis, tarp būsimų ES narių mokesčių našta mažesnė tik Kipre). Pavyzdžiui, įmonių pelno mokesčio tarifas – 15 proc. – yra vienas mažiausių ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje (VRE).
Lietuvoje įmonių patiriami nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus 5 metų laikotarpyje. Tai ypatingai svarbu naujiems investuotojams. Ypač palankios, lengvatinės mokestinės sąlygos investuotojams yra sudarytos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
Nuo 1994 m. Lietuva turi stabilią nacionalinę valiutą ir nuo 1999 m. – mažiausią infliaciją Vidurio ir Rytų Europoje. Tai užtikrina stabilias sąlygas investuotojams ir visam verslui, didina pasitikėjimą mūsų krašto ekonomika.
Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje 2002 m. iš viso pasiekė 13 mlrd. Lt (3,8 mlrd. Eurų), pernai jų įplaukos sudarė apie 2,3 mlrd. Lt (apie 670 mln. Eurų) ir išaugo 24 proc. Taigi, pernai TUI augo daug sparčiau už visą šalies ekonomiką. 2002 m. pagal tiesioginių užsienio investicijų apimtis Lietuva tapo Baltijos šalių lydere, jų pritraukė daugiau nei Latvija ir Estija kartu sudėjus. Lietuva pernai gavo daugiau užsienio investicijų už Latviją ir Estiją ne tik absoliučiai, bet ir vienam gyventojui. Todėl galima teigti, kad TUI tampa svarbiu mūsų ekonomikos augimo katalizatoriumi.
Lietuvos palyginimas su kitomis šalimis – būsimosiomis ES narėmis, konkuruojančiomis dėl investicijų. Kuo išsiskiria Lietuva.
Yra vienas ypač išskirtinis Lietuvos bruožas, kuris dar per mažai žinomas ir propaguojamas užsienyje – tai aukštas mūsų žmonių išsilavinimo lygis. Aukštas gyventojų išsilavinimo lygis apsprendžia palankų verslui darbo jėgos kokybės ir kainos santykį. Darbo jėgos kaina Lietuvoje yra viena mažiausių tarp naujai stojančiųjų į ES šalių – tik kiek didesnė nei Latvijoje. Vidutiniškai viena darbo valanda Lietuvoje darbdaviui kainuoja 2,8 Euro.
Pagal baigusiųjų aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas 30-60 m. amžiaus grupių gyventojų procentą Lietuva beveik du kartus lenkia ES šalių vidurkį, taip pat ir Vidurio Rytų Europos šalis. Pagal aukštųjų mokyklų studentų skaičių – 43 studentai vienam tūkstančiui gyventojų – pasaulyje atsiliekame tik nuo JAV, Ispanijos ir Suomijos.
Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės bei VRE šalys, naudoja labai panašius argumentus bandant pritraukti užsienio investuotojus. Tokiu būdu, mūsų įvardijami tokie veiksniai kaip patogi šalies geografinė padėtis, didelė kvalifikuotos ir santykinai pigios darbo jėgos pasiūla, politinis stabilumas, užsienio kompanijoms priimant sprendimus, kurioje šalyje investuoti, netenka lyginamojo pranašumo. Tokia situacija, analizuojant investicijų srautus šalyse, verčia dėmesį kreipti į valstybių skatinimo politiką.
Žvelgiant į šalių būsimų ES narių mokesčių politiką, galima pastebėti, kad Lietuva išsiskiria iš visų šalių mažiausiu pelno mokesčiu, tačiau Čekija, taikanti didžiausią bendrąjį pelno mokesčio tarifą – 31 proc., yra daugiausiai užsienio investicijų pritraukusi šalis tiek tarp šalių-būsimų ES narių, tiek visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Vadinasi, vien pelno mokesčio dydžio veiksnys lyginamojo pranašumo Lietuvai nesuteikia. Norint suvokti veiksnius, lemiančius užsienio investuotojų sprendimus, būtina žvelgti į bendrą mokesčių naštą ir teikiamų lengvatų įtaką.
Kaip investuotojams mažinamos veiklos išlaidos.
Kita dažnai taikoma fiskalinė priemonė yra tiesioginės išmokos/subsidijos investuotojams, padengiant naujų darbo vietų kūrimo, darbuotojų apmokymo ir perkvalifikavimo, infrastruktūros tobulinimo išlaidas. Tik tokią investicijų skatinimo sistemą taiko Lenkija ir Slovėnija. Tačiau kitos šalys, šalia mokestinių lengvatų, naudoja ir subsidijų (taip vadinamų “grantų”) teikimo modelius, siekdamos nukreipti investicijas į prioritetines ekonomikos sferas, regionus su aukštu nedarbo ar žemu technologiniu lygiu. Toks fiskalinių priemonių taikymas teikia abipusę naudą: investuotojui sumažėja veiklos išlaidos, o šalis gauna įrankį plėtoti atsilikusius regionus ir perspektyvius ūkio sektorius. Lietuvoje taip pat yra taikomos subsidijos darbuotojų profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui regionuose, kuriuose nedarbo lygis viršija šalies vidurkį. Tačiau ši paramos schema iki šiol buvo taikoma tik Lietuvos darbo biržoje registruotiems bedarbiams perkvalifikuoti, o jos bendra suma nesiekė ir 2 mln. Lt per metus.
Mokesčių lengvatų ir subsidijų teikimo investuotojams logika remiasi nauda valstybei: daugiau investicijų – daugiau darbo vietų – visumoje didesnės įmokos į biudžetą.
Kuo panašios būsimų ES narių investicijų skatinimo agentūros.
Nors pasverti agentūrų indėlį tiesioginėse užsienio investicijose yra sudėtinga, bet be tokių agentūrų, kaip Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA), neapsieinama daugelyje pasaulio šalių. LEPA turi daug panašumų su Slovėnijos, Slovakijos, Vengrijos šalyse veikiančiomis agentūromis. Tuo tarpu Latvija vienintelė tarp Baltijos šalių turi agentūrą, kuri įgijusi “one-stop-shop” statusą. Estijos investicijų agentūra, esanti dalis “Estonian Enterprise”, yra reorganizuojama, siekiant geriau pasinaudoti ES struktūriniais fondais. Daugiau dėmesio skirti agentūrų veiklai skatina ir kaimyninės šalies Lenkijos pozicija. Lenkijos ekonomikos ministerija, siekdama paskatinti užsienio investicijas, kurių augimo tempai pastaruoju metu sumažėjo, taip pat ketina reorganizuoti užsienio investicijų agentūrą, konsoliduojant funkcijas, kurias šiuo metu atlieka įvairios valstybės institucijos ir agentūros. Stipriausia VRE regione agentūra yra laikoma Čekijos “CzechInvest” agentūra, turinti “one-stop-shop” statusą.
Agentūrų svarbą pritraukiant investicijas, patvirtina ir D.Britanijos konsultacinės grupės “OCO/consulting” atliekamas pasaulio tiesioginių užsienio investicijų (FDI Intelligence Service) tyrimas, kuriame pastebima, kad 2003 m. sausio-gegužės mėn. viena svarbiausių vyriausybių prioritetinių krypčių buvo investicijos į investicijų plėtros agentūras bei šalies atstovavimą užsienyje. Pasaulio banko sistemos organizacija MIGA 2001 m. atliktame tyrime investicijų agentūros minimos kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių užsienio investicijų atėjimą.
Kokie investicijų pritraukimo prioritetai?
Investuoti Lietuvoje galima: įsteigiant įmonę (nėra jokių apribojimų užsieniečiams); įsigyjant dalį veikiančios įmonės akcijų (nėra jokių apribojimų užsieniečiams); įsigyjant kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (yra laikinas apribojimas užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę); skolinant lėšas ir pan.
Investicijas stengiamasi pritraukti pirmiausia į regionus, kuriuose yra didelis struktūrinis nedarbas. Investuoti į ???žmogiškąjį kapitalą“. Skirti ypatingą dėmesį plyno lauko investicijoms (skatinti šias investicijas nenaudojamuose valstybei ir privatiems asmenims priklausančiuose žemės plotuose). Skatinti investicijas ir jas nukreipti į Laisvas ekonomines zonas (LEZ), mokslo ir technologijų parkus, žinių ekonomikos klasterius bei į gamybą, besiremiančią aukštosiomis technologijomis (biotechnologijos, lazeriai, informacinės technologijos ir t.t.).
Siekiant skatinti vidaus ir užsienio investicijas į ekonomiką, yra priimti Investicijų įstatymo, su juo susijusio Bedarbių rėmimo įstatymo, ir Koncesijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai.
Investicijų įstatyme numatyta, kad dėl ne mažesnių kaip 20 mln. litų visoje Lietuvos teritorijoje, o rajonuose, kur nedarbo lygis didesnis už šalies vidurkį, dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.
Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatyme suformuluoti kriterijai sėkmingam koncesijų projektų realizavimui, investuotojams ir finansuotojams užtikrinamas teisinis aiškumas ir stabilumas, įtvirtinta investuotojo ir valstybės ar savivaldos institucijos teisė sutartimi reglamentuoti visą santykių kompleksą, susijusį su privačia investicija į infrastruktūros objektą – šalių įsipareigojimus vykdant projektą, finansinius atsiskaitymus, prievolių užtikrinimą, santykius su kreditoriais.
Kokios šalies ūkio šakos bus perspektyviausios ES?
Vykstantis ES plėtros procesas yra susijęs su stiprėjančia konkurencija. Pramonės plėtros politikos tikslas yra pasiekti, kad kuo daugiau pramonės įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu.
Lietuvos pramonės struktūroje vyrauja šie sektoriai: maisto produktų ir gėrimų, tekstilės ir drabužių, medienos apdirbimo ir medienos gaminių (įskaitant baldus), rafinuotų naftos produktų bei chemijos medžiagų ir produktų pramonė. Šių sektorių dalis, kartu paėmus, viršija 70 proc. Lygiagrečiai su tradiciniais Lietuvos pramonės sektoriais (maisto pramonė, medienos dirbinių, baldų gamyba ir kt.), sparčiais tempais plėtojasi ir aukštų bei vidutiniškai aukštų technologijų pramonei priskirtini sektoriai: radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros, elektros mašinų ir aparatūros gamyba. Kokios šalies ūkio šakos bus perspektyviausios ES, lems atskirų pramonės sektorių konkurencinis pajėgumas, sugebėjimas pateikti tarptautinei rinkai aukštos kokybės prekes ir paslaugas.
Reikia išnaudoti ir finansinių institucijų paramą. Šiuo metu pramonės įmonėms plėtoti savo veiklą yra gana palankios sąlygos. Gamybos plėtrai bei technologijų modernizavimui įmonės sėkmingai gali naudotis bankų kreditais, kurie teikiami palankiomis sąlygomis. Taip pat įmonės gali pasinaudoti uždarosios akcinės bendrovės ???Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir UAB Draudimo įmonė ???Lietuvos eksporto ir importo draudimas“(LEID) teikiamomis garantijomis. Siekiant sudaryti palankesnes smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo sąlygas, smulkaus ir vidutinio verslo subjektams INVEGA teikia garantijas jų gaunamoms paskoloms bei padengia pusę palūkanų. Didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybę eksportuoti padeda prekių bei paslaugų eksporto rizikos draudimas, kurį vykdo LEID. Valstybė skiria pagalbą eksportuotojų ne rinkos rizikos draudimo išlaidų daliniam padengimui.
Siekdama paskatinti lietuviškų prekių ir paslaugų eksportą, tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvos ūkį bei turizmą, valstybė dalinai remia ūkio subjektų dalyvavimą parodose, mugėse, verslo informacinių ir Lietuvos įvaizdį kuriančių leidinių leidybą, misijų organizavimą ir kitas priemones. Steigiamas komercijos atašė tinklas.
Jau dabar pagrindinė Lietuvoje pagamintos eksportuojamos produkcijos dalis realizuojama Vakarų rinkose. Lietuvoje pagamintų prekių eksporto apimtys į ES valstybes 2002 m. padidėjo, palyginus su 2001 m. 11,8 proc. ir sudarė 57,3 proc. visos eksportuotos produkcijos (2001 m. atitinkamai 55,4 proc.). Latvijos ir Estijos rinkoms tenka apie 13-15 proc. visos Lietuvos gamintojų eksportuotos produkcijos. Lietuvos gamintojų produkcijos eksportas į NVS šalis sudaro tik apie 10 proc. viso jų eksporto. Lietuvos eksportas į ES didėja ir sudaro daugiau kaip pusę viso šalies eksporto.
Pagal Europos prekybos rūmų (EUROCHAMBERS) organizuotą šalių kandidačių įmonių apklausą, Lietuvos kompanijos yra didžiausios optimistės pasinaudoti atsiveriančiomis verslo galimybėmis vieningoje ES rinkoje: 71 proc. visų apklaustųjų įmonių buvo nusiteikusios optimistiškai, 3 proc. – labai optimistiškai ir tik 11 proc. – pesimistiškai.
Lietuvos ekonomikos interesus užsienyje atstovauja trys institucijos – URM su ambasadų tinklu, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) ir Ūkio ministerija per komercijos atašė. Ar nemanote, kad šias pastangas reikėtų labiau suvienyti?
Visų minimų institucijų veiklos pobūdis yra specifinis, kiekviena iš jų turi savo nišą ir kontaktus, atstovauja Lietuvai atitinkamose tarptautinėse institucijose bei verslo struktūrose. Norint pasiekti geresnį galutinį rezultatą sprendžiant šių institucijų kompetencijai priskirtus klausimus reikalingas platesnis keitimasis turima informacija.
Ūkio ministerijos duomenimis, užsienio šalys (Čekija, Slovakija, Lenkija, Bulgarija, Vengrija, Malta, Rusija) – turi įvairiai vadinamas specialių komercijos atašė institucijas (tarnybas), kurios tiesiogiai pavaldžios ir finansuojamos ekonomikos ministerijų.
Ūkio ministerijai (ŪM) yra paskirta funkcija – verslo politikos formavimas ir įgyvendinimas. Šios nuostatos yra įtvirtintos dabartiniu metu galiojančiuose komercijos atašė nuostatuose. Susiejus komercijos atašė funkcijas ir pavaldumą su Užsienio reikalų ministerijos (URM) diplomatų funkcijomis, ŪM liks formaliai atsakinga už verslo politikos įgyvendinimą per komercijos atašė pareigybę. Naujai siūlomas administracinis ir darbinis pavaldumas URM iš esmės keičia verslo politikos įgyvendinimo ir ???politinės“ atsakomybės aspektus. Komercijos atašė, dėl savo naujai siūlomo pavaldumo, ūkio ministrui bus pavaldūs tik formaliai ir negalės pilnai atsakyti už Ūkio ministerijos verslo politikos įgyvendinimo eigą.
LEPA darbuotojai jau daug metų glaudžiai bendradarbiauja tiek su ŪM komercijos atašė, tiek ir su LR ambasadų tinklo darbuotojais užsienyje. LEPA paruoštas šalies prezentacijas, informaciją apie ekonominius rodiklius, leidinius anglų ir kitomis kalbomis kasdieniniame savo darbe naudoja ir diplomatai, ir atašė.
Šiuo metu Lietuvoje nėra vieningos, tarptautinio verslo pasiūlymus apjungiančios sistemos. Siekiant padidinti šalies žinomumą tarptautinės verslo visuomenės sluoksniuose, LEPA siūlo sukurti vieningą tarptautinio verslo paklausimų ir pasiūlymų centrą, į kurį būtų siunčiami ambasadų ir komercijos atašė gaunami verslo pasiūlymai. LEPA siūlo savo patirtį ir darbuotojų kvalifikaciją. 2003 m. kovo mėn. sudaryta tarpžinybinė Informacijos apie valstybę koordinavimo komisija prie Lietuvos Vyriausybės turėtų kuo greičiau parengti valstybės informacijos politikos strategiją ir numatyti finansavimą.

Rašykite komentarą

-->