Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos – Lenkijos padalijimai

Autorius: Laimonas

Mirus Augustui III , nutrūko Lietuvos – Lenkijos unija su Saksais . Per naujo karaliaus rinkimus Čartoriskiai bandė padaryti pakeitimų krašto santvarkoje . Jiems pasisekė suvaržyti „liberum veto“ , šiek tiek sustiprinti karaliaus valdžią , sumažinti bajorų savivalę . Vis dėl to visų sumanymų nepavyko įgyvendinti , nes pasipriešino Rusija ir Prūsija . Šie du kaimynai pageidavo ir rūpinosi , kad Lietuvoje ir Lenkijoje būtų netvarka . Rusijos carienė Jakaterina II, net privertė Lietuvos – Lenkijos seimą išrinkti Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu jai ištikimą lenką Stanislovą Augustą Poniatovskį ,Čartoriskių giminės žmogų . Įkėlus į sostą rusams artimą Poniatovskį , jų įtaka dar padidėjo . Jėzuitams įsigalėjus , valdžioje stačiatikių teisės buvo mažinamos . Tuo pasinaudoję rusai visiškai perėmė valdžią Lietuvoje – Lenkijoje į savo rankas . Rusams taip įsigalėjus , atsirado pagaliau tarp bajorų žmonių , pasiryžusių ginklu ginti savo tėvynės nepriklausomybę . Kauno , Ukmergės , Upytės pavietuose pirmuosius konfederatų būrius organizavo Simonas Kosakovskis. Ginkluoti konfederatų būriai Lietuvoje ir Gudijoje paplito 1768 – 1772 m . Rusų kariuomenė naikino priešų dvarus , apraizgė kraštą šnipų tinklu . Partizaniškai kariaudami , nesutelkę didesnių pajėgų , konfederatai buvo sutriuškinti . Baro konfederacijos metu žuvo apie 60 tūkst. kovotojų , bet pergalė nebuvo pasiekta . Sukilime dalyvavo beveik vieni bajorai ir didikai . Tik Lietuvoje , karališkajame Šiaulių dvare ir kitur , prisidėjo prie sukilimo ir valstiečiai , tikėdamiesi nusikratyti baudžiavos . Bet ir jie buvo žiauriai numalšinti tikslo nepasiekę . 1769 m. Austrija ir Prūsija susitarė pripažįstančios LDK Rusijos įtakos zona . Bijodama Rusijos vienašalių veiksmų , Prūsija skubėjo įgyvendinti Respublikos užgrobimo idėją .

Pirmasis Lietuvos – Lenkijos padalijimas

Jau seniai sustiprėję Lietuvos ir Lenkijos valstybės kaimynai šeimininkavo jos teritorijoje ir vis stebėjo vienas kitą , kad spėtų laiku įsijungti į lengvo grobio dalybas . Kai valstybė po Baro konfederacijos kovų visai nusilpo , o Rusija dar labiau sustiprėjo įveikusi Turkiją , Prūsija pradėjo bijoti , kad viena Rusija gali pasigrobti visą Lenkijos ir Lietuvos valstybę . Bet po Turkijos pralaimėjimo labiausiai dalybas skubino Austrija . Frydrichas II paskubino sudaryti su Rusija ir Austrija sutartį , siūlydamas pasidalyti visiems trims Lietuvos – Lenkijos žemes . Austrijai rūpėjo Silezijos teritorijos , o Prūsijai ji siūlė Žemaitiją ir Kuršą . Rusija pati norėjo kuo didesnio grobio , todėl Prūsijai atidavė tik Pamarį – 36 tūkst. km2. , t.y. 5% teritorijos su 580 tūkst. gyventojų , Austrijai atiteko Galicija – 81 900 km2. , t.y. 11,8% teritorijos su 2 mln. 130 tūkst. gyventojų .

Rusija , pagal 1772 m. rugpjūčio 5 d. Peterburge pasirašytą vadinamojo padalinimo aktą pasiėmė dalį Gudijos : Polocko , Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijas , rytinę slavišką Minsko dalį – Latgalą – jau baltų etnoso teritoriją . Taigi Rusijai atiteko 92 tūkst. km2. ( 12,7% ) teritorijos ir 1 mln. 300 tūkst. gyventojų . Taip buvo užgrobta 29,5% Respublikos ir trijose gretimose valstybėse , po okupantų letena atsidūrė 4 mln. 10 tūkst. gyventojų .

Tenka pripažinti , kad valstybės piliečių , ginančių savo Tėvynės nepriklausomybę 1772 m. , ir iškiliausių valstybės vyrų buvo nedaug . Daugelis jų tarnavo grobiantiesiems monarchams , darė karjerą veikdami seimuose ir seimeliuose arba konfederacijose kaip apmokami galingųjų kaimynų agentai . Tų kurie išdrįso rizikuoti savo gyvybe ir karjera , buvo visai nedaug . Tik trys tokie atsirado 1773 m. seime . Protestą pareiškė pasiuntinys Samuelis Korsakas, senatorius Soltykas , o Naugarduko pasiuntinys Tadas Reitanas padarė dar daugiau . Matydamas , kad beviltiška įtikinti Senato narius atmesti pirmosios Lietuvos – Lenkijos aneksijos aktus , susiplėšė rūbus ir krito ant grindų šaukdamas : „ Kas myli Dievą , kas ištikimas Tėvynei , tegul šiandien nesitraukia , nes matote , kad naikinamos jos brangiausios teisės “. Kai pagaliau A.Poninskis Maskvos kariuomenės padedamas vertė seimą išsiskirstyti , T. Reitanas 38 valandas budėjo prie seimo durų .

Puslapiai: 1 2 3 4

Rašykite komentarą

-->