Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos kariuomenės veikla

Autorius: Rūta

Karinės jūrų pajėgų atkūrimas Lietuvoje

1990m. balandžio 25d. buvo įkurtas Krašto apsaugos departamentas prie Lietuvos Vyriausybės, pradėjo kurtis ir pati kariuomenė. Valstybės sienos apsauga jūroje ir karinio jūrų laivyno kūrimasis taip pat neliko užmirštas. Prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m. birželio 6d. buvo suformuota Ekspertų taryba, kuriai vadovavo tuometinis Krašto apsaugos departamento prie LRV generalinis direktorius Audrius Butkevičius. Tarybai buvo iškelti tokie uždaviniai: karo laivyno ir pasienio specialistų paieška, pakrančių apsaugos pajėgų pagrindinių struktūrų, etatų, laivų diviziono, projektų sudarymas, karo laivyno vėliavos ir jūrininkų uniformos eskizų paruošimas, karo objektų perėmimas iš TSRS kariuomenės. Praėjo geras pusmetis, kol dokumentacija, struktūra ir technika buvo parengti. 1992m. vasario 7d. suorganizuota pasienio kontrolės tarnyba mažųjų laivų prieplaukoje ir Klaipėdos uosto akvatorijoje. Tądien į pirmąjį budėjimą uoste stojo patrulinis kateris ,,Vytis-1”.

1992m. birželio 16d. atsirado ir pirmasis laivas – gelbėjimo laivas ,,Vėtra”.

1992m. liepos 4d. KAM 1992m. birželio 29d. įsakymu Nr. 465, atskirajam laivų divizionui įteiktos Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliavos. Tai Lietuvos karinio laivyno atkūrimo data.

1992m. rugsėjo 29d. KAM įsakymu nurodyta Jungtiniam štabui išvesti iš Pakrančių apsaugos rinktinės sudėties atskirąjį laivų divizioną ir jo bazėje sukurti Karinių jūrų pajėgų flotilę. Nuo tada Lietuvos karinis laivynas tapo savarankiška Lietuvos gynybine ląstele.

Nuo 1999m. balandžio 28d. krašto apsaugos ministro įsakymu Karinėms jūrų pajėgoms vadovauja jūrų kapitonas Kęstutis Macijauskas.
Karinių jūrų pajėgų funkcijos:
• teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba;

• pakrančių ir laivybos apsauga;

• šalies vandenų prieigų, Klaipėdos uosto apsauga ir gynyba;

• laivų konvojavimas;

• evakuacijos ir gelbėjimo darbai;

• minų aptikimas ir neutralizavimas;

• paieškos ir gelbėjimo bei kitų specialiųjų užduočių vykdymas.

Karo medicinos tarnyba

1991m. vasario 22d. buvo atkurta Karo medicinos tarnyba. Karo medicinos tarnyba yra besiformuojanti Lietuvos kariuomenės dalis. Tik 1999m. ji buvo integruota į kariuomenę, todėl šiuo metu pagrindinis jos tikslas yra sukurti sistemą, kurios atskiri vienetai ir personalas galėtų užtikrinti kariams medicininę pagalbą karinių operacijų metu taikos palaikymo misijose ir civiliams stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Karo medicinos tarnyba taip pat rūpinasi karo medikų rengimu ir mokymu, karių sveikatos priežiūra.
Karo medicinos tarnyba personalui pirmiausia rengia paramedikus. Tai neturintys medicininio išsilavinimo žmonės – kariai, mokantys suteikti pirmąją pagalbą ekstremaliose situacijose, išmanantys apie sužeistųjų transportavimą ir rūšiavimą, evakuaciją ir pan. Šiuo metu rengiami tik I lygio paramedikai. Planuojama rengti ir II lygio, bet dar nepatvirtinta medicinos bataliono struktūra, todėl neaišku, kur turėtų dirbti II lygio paramedikai.

Taip pat yra rengiami karo medicinos gydytojų kursai, kuriuos baigia civiliai, turintys specialų medicininį išsilavinimą. Šie kursai trunka beveik tris mėnesius. Gydytojai taip pat rengiami darbui ekstremaliomis situacijomis – jie mokomi planuoti, organizuoti ir suteikti medicininę pagalbą karinių operacijų metu, stichinių nelaimių, katastrofų atvejais.

Karo medicinos gydytojo padėjėjo kursus lanko medicinos seserys. Dabar jos vadinamos bendros praktikos slaugytojomis. Visų kursų tikslas yra parengti medikus darbui ekstremaliomis sąlygomis.
Šiemet yra ketinama pradėti rengti pirmosios pagalbos bei šaulių gelbėtojų instruktorius, kurie paskui galėtų rengti kursus kitiems. Iki šiol pirmosios pagalbos kursus kariams veda Karo medicinos tarnybos gydytojai, tačiau jie tam nėra specialiai paruošti. O kariuomenėje kiekvienas karys turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

Karo medicinos gydytoju gali tapti kiekvienas gydytojas. Karo medicinos gydytojo kursas taip pat yra dėstomas Kauno medicinos universiteto studentams. Tai vadinamoji vadų rengimo programa. Studentai išklauso bazinį kario kursą, karo medicinos gydytojo kursą ir baigę universitetą gali tapti arba atsargos rezervo karo gydytojas, arba eiti į profesinę karo tarnybą.

Jei kokios nors specializacijos gydytojų trūksta, paprastai yra skelbiamas konkursas. Atrinkti medikai išklauso bazinį kario ir karo medicinos gydytojo kursus. Po šių kursų jiems suteikiamas karininko laipsnis ir jie jau gali tarnauti profesinėje karo tarnyboje kaip karo medicinos gydytojai.

Labiausiai šiuo metu trūksta psichiatrų. Jie dažniausiai dirba karinėje medicinos ekspertizės komisijoje ir regioninėse karinės medicinos komisijose, kurios tikrina bendrą šauktinių sveikatos būklę. Taip pat trūksta bendros praktikos gydytojų. Šias problemas stengiamasi spręsti kartu su Kauno medicinos universitetu.

Karo medicinos tarnyba yra atsakinga ir už karių sveikatos priežiūra. Jie rūpinasi atliekančių privalomą karo tarnybą karių sveikata. Profesionalios tarnybos kariai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Jų, kaip ir visų piliečių, sveikata rūpinasi civilinės medicinos įstaigos. Šauktinių gydymą apmoka KAM. Karo medicinos tarnyba užtikrina pirmo lygio sveikatos priežiūrą. KM tarnyba turi tik dvi antro lygio sveikatos priežiūros įstaigas: karo medicinos centrą Kaune ir karių reabilitacijos centrą Druskininkuose. Visas kitas, aukštesnio lygio paslaugas, mūsų kariams suteikia civilinės medicinos įstaigos.

Karo medicinos tarnyba plėtoja mokslinį darbą. Mokslinis šios tarnybos darbas yra nukreiptas į karių sveikatos priežiūros gerinimą. Kauno karo medicinos centro gydytojai bendradarbiauja su civilinėmis mokymo ir gydymo įstaigomis, rengia bendrus seminarus, paskaitas, dirba bendrus mokslinius-tiriamuosius darbus, rengia ir įgyvendina projektus. Neseniai Vytauto Didžiojo universiteto prof. hab. dr. Algirdas Goštautas pristatė savo darbą, kuris skirtas šauktinių karių psichologinio tyrimo ir testavimo metodams. Psichologinės karių problemos sudaro didelę dalį visų susirgimų kariuomenėje. Net 70 procentų visų atleidžiamų iš karinės tarnybos jaunuolių yra atleidžiami dėl psichikos sutrikimų, psichologinių problemų. Todėl KM tarnyba siekia sugriežtinti šauktinių atranką, pritaikydami naujus testavimo metodus. Kartu su Kūno kultūros universitetu parengta ir šiemet bus pradėta taikyti karių fizinio pasirengimo nustatymo ir fizinio rengimo metodiką. Jaunuoliai dažnai yra silpni fiziškai ir dideli krūviai tik patekus į kariuomenę turi neigiamos įtakos ne tik bendrai fizinei, bet ir psichinei jaunuolio sveikatai. Dabar yra siekiama sukurti metodiką, kuri leistų tiksliai įvertinti šauktinio fizinę būklę. Pagal gautus duomenis būtų galima sukurti fizinio rengimo sistemą, pagal kurią šauktiniai palaipsniui pasiektų kariui reikalingą fizinį pasirengimą. Vienas danų gydytojas tiksliai pastebėjo, jog raumenų, kaulų, kremzlių ir kitų audinių augimas nuo vadų įsakymų ir norų, deja, negreitėja. Stengiamasi, kad moksliniai tyrimai būtų naudingi Lietuvos kariuomenei.

Lietuvos Karo medicinos tarnyba rengia mokymus ne tik kartu ar atskirai su Lietuvos kariuomenės junginiais, bet ir dalyvauja tarptautinėse pratybose nuo 1997m. Pagrindiniai šios tarnybos užsienio partneriai yra Danijos karo medicinos tarnyba. Jie padeda lietuviams kurti karo medicinos personalo rengimo sistemą, t.y. karo medicinos mokymo centrą. Danai taip remia ir finansiškai. Kita valstybė su kuria yra glaudžiai bendradarbiaujama, – Švedija. Ji vadovauja ,,Baltmed” projektui, apimančiam visas tris Pabaltijo valstybes. Projekto tikslas – aprūpinti KM tarnybos medicininės pagalbos vienetus lauko medicinos įranga. Švedai mažina savo kariuomenę, todėl gali dalį net nenaudotos įrangos perduoti lietuviams. Su čekais dažniausiai yra bendradarbiaujama vykdant bendras taikos palaikymo misijas. 2002m.

Keturi lietuvių medikai dirbo čekų karo ligoninėje Afganistane. Čekija turi Karo medicinos akademiją, kurioje tobulinosi ir Lietuvos karo medicinos gydytojai.

Taip pat bendradarbiaujama su Vokietijos, JAV ir kitų valstybių karo medikais.

Karinių oro pajėgų kariai – profesionalai

Kuriantis Lietuvos kariuomenei po nepriklausomybės atkūrimo, 1992 m. sausio 2d. įsteigta Aviacijos tarnyba, 1993 m. kovo 1d. reorganizuota į Karines oro pajėgas (KOP). Pirmuosius planinius skrydžius KOP lėktuvai atliko 1992 m. birželio 18 d. Ši diena yra oficiali Karinių oro pajėgų diena. Nuo 1992-jų iki 2000m. pavasario Karinėms oro pajėgoms vadovavo plk. Z.Vegelevičius. Dabartinis KOP vadas yra plk. Edvardas Mažeikis.

Tarpukario Lietuvos karo aviaciją sudarė aštuonios kovinės bei mokomoji eskadrilės, lakūnus, mechanikus, žvalgus ir oro šaulius ruošusi mokykla, trys stacionarios aviacijos bazės Kaune, Zokniuose ir Pajuostyje, kuriose dislokuotos naikintuvų, bombonešių, žvalgybos ir mokomoji eskadrilės, vasaros aerodromai. Lietuvos karo aviacija turėjo 117 įvairios paskirties lėktuvų.

Dabar Lietuvos karines oro pajėgas sudaro dvi aviacijos bazės, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas, sukurtos aviacinė paieškos ir gelbėjimo darbų bei Baltijos šalių oro erdvės stebėjimo sistemos. Karinių oro pajėgų štabas yra Kaune.

Pagrindinės Karinių oro pajėgų funkcijos yra: yra stebėti Lietuvos Respublikos oro erdvę, saugoti ją, budėti paieškos ir gelbėjimo postuose, teikti pagalbą pristatant donoro organus transplantacijos operacijoms, teikti pagalbą policijai ir civilinei valdžiai, dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse pratybose bei kituose tarptautinio karinio bendradarbiavimo renginiuose.

Karo muziejaus sodelyje, pakėlus Vyčio kryžiaus vėliavą, pirmą kartą nuskambėjo Karinių oro pajėgų himnas, sukurtas klaipėdiečio kompozitoriaus Rimanto Giedraičio. Karo istorijos klubas prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus iššovė tris salves – už Lietuvos karines oro pajėgas, už nežinomą kareivį ir už pirmąjį Karinių oro pajėgų vadą, Vyčio kryžiaus kavalierių plk. Zenoną Vegelevičių.

Dabartinių KOP vado plk. ltn. E. Mažeikio žodžiai apie Karinių oro pajėgų dešimtmetį, dabarties situaciją ir perspektyvas:

,,Prieš 10 metų pradėjome nuo nulio. Turėjome gal porą stalų, kelias kėdes ir kelias galvas su idėjomis, kaip atkurti Karines oro pajėgas. Per tuos 10 metų nuveikta labai daug. Šiuo metu turime 27 orlaivius (lėktuvus ir sraigtasparnius), 2 aerodromus, 6 radarų postus, kuriose yra 15 radarų, Oro erdvės kontrolės centrą, budime prie Ignalinos atominės elektrinės. Jau daugiau nei metus drauge su NATO šalių lėktuvais dalyvaujame taikos palaikymo operacijose Balkanuose. Sukurti du paieškos gelbėjimo sistemos postai, vykdomas lėtai ir žemai skraidančių taikinių identifikavimas, bet svarbiausia – išmokome labai daug procedūrų, kalbų, daug karių išsiuntėme tobulintis į NATO valstybių mokymo įstaigas. Karininkai grįžta išmokę vakarietiškai mąstyti ir dirbti. Tai yra jėga.

Bendroje krašto apsaugos sistemoje KOP atrodo neblogai. Šiandien visi mūsų kariai yra profesionalai, neturime nė vieno šauktinio. Tuo mes skiriamės nuo sausumos ir karinių jūrų pajėgų. Intelekto koeficientas yra tikrai aukštas, nes visi karininkai turi aukštąjį išsilavinimą.

Krašto apsaugos ministras gerai atsiliepia apie KOP. Labai gerą nuomonę apie Lietuvą formuoja mūsų misija Neapolyje. Iš Italijos per mėnesį skraidome po 100 valandų, suteikiame visą logistinį išlaikymą, o mūsų lėktuvas yra labiau pastebimas nei karių būrys viename ar kitame batalione. Tas darbas, kurį atliekame dalyvaudami įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, labai padeda Lietuvai siekiant narystės NATO. Tai rodo kad esame partneriai, o ne pagalbos prašytojai.”

Jaunų karių ugdymas Lietuvos kariuomenėje

Jaunam kareiviui turi būti įskiepytas tvarkos, klusnumo įprotis, nes tai skatina ryžtis be abejonių paklusti bei aukoti savo gyvybę, jei to pareikalautų tarnybinė pareiga. Kad to pasiektų, jis privalo stropiai mokytis pagal savo specialybę, sugebėti saugoti jam patikėtą turtą ir karines bei tarnybines paslaptis, būti iniciatyvus ir sumanus, vykdydamas vadų įsakymus, atlikdamas užduotis. Taip pat ne tarnybos metu privalo visur ir visada būti žvalus, negirtuokliauti, padoriai elgtis viešoje vietoje, būti paslaugus ir mandagus. karys turi atsiminti, kad iš jo elgesio sprendžiama ne tik apie jį patį ar tą dalinį, kuriame tarnauja, bet ir apie visą Lietuvos kariuomenę.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė negali labai pasiirti karių drausme. Tam yra daug priežasčių, bet pagrindinė jų – silpnas patriotinis auklėjimas. Daugely Lietuvos mokyklų patriotinio auklėjimo iš viso nėra, o tėvai tam abejingi. Galėtume kaltinti 50 metų trukusią sovietų okupaciją, tačiau dalis kaltės tenka ir tiems reiškiniams, kurie paplitę dabartinėje Lietuvoje: nusikalstamumas, bedarbystė, bloga ekonominė padėtis, kai kurių valstybės tarnautojų abejingumas ir nemandagumas į juos besikreipiantiems žmonėms, įvairios neteisybės. Teisus buvo prieš 50 metų Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, rašydamas: ,,Tauta, paskendusi kraujuose, ašarose, juodoje neviltyje, tik samagone tartum atrado savo paguodą ir laikiną nusiraminimą. […] Kai kas sako, jog bolševikinės okupacijos metai ir kovos užgrūdins tautą. Plienas, girdi, liks. Galbūt liks tokių kaip plienas, kurie lydėsi ir grūdinosi šioje kruvinoje kovoje. Bet tokių bus nedaug. […] Lieka bailiai, pataikūnai, girtuokliai, bevaliai bolševikinio aparato klapčiukai, kombinatoriai, veidmainiai… šie lieka visi.” Kokia visuomenė, tokia ir kariuomenė. Dauguma nenori tarnauti kariuomenėje – simuliuoja ligą arba paprasčiausiai išsiperka. O tie, kurie ateina į kariuomenę – vaikai iš nepilnų ar nedarnių šeimų, negalintys vienaip ar kitaip išsisukti. Tarnybą atlieką nedaug inteligentų, valdininkų, verslininkų šeimų. Patekusieji į kariuomenę žino, kad kai kurie jų bendraamžiai išvengė karinės prievolės, ir, savotiškai protestuodami, pažeidinėja drausmę: girtuokliauja, savavališkai pasišalina iš kareivinių ir t.t. Kai kuriuose daliniuose ir padaliniuose vis dar yra vadinamųjų ,,nestatutinių santykių”, kada ilgiau ištarnavę kareiviai priverčia jaunesniu kolegas daryti kokius nors darbus, pasisavina jų mėnesio algą, kartais net smurtauja. Žiniasklaida formuoja nuomonę, kad ,,nestatutiniai santykiai” – vadų nesugebėjimo dirbti rezultatas. Tai klaidingas požiūris, pažiūrėkime, kas vyksta Lietuvos mokyklose : vyresnieji mokiniai reketuoja jaunesniuosius, klesti narkomanija, seksas ir mokytojų dėl to niekas nekaltina. Būna, kad kai kurie, net aukštesnio rango vadai kareiviams nerodo gero pavyzdžio. Be to, neigiamą nuostatą formuoja laikraščiai, kurie pila purvą ant kariuomenės: ,,ten kiauri batai ir suplyšusi uniforma, neskanus maistas” ir pan. Daugelis jaunų žmonių paskaitę tokiu straipsnius susikuria blogą vaizdą. Su tokia nuomone atėjęs žmogus gerai tarnauti negali. Jis – potencialus drausmės laužytojas. Vadams tenka daug dirbti kol tokį karį perauklėja.

Kita opi problema – kai kurie jaunuoliai, atėję į kariuomenę, yra mažaraščiai. Visi baigę bent devynias klases, tačiau kai kurie vos sugeba skaityti, o rašydami dešimtyje žodžių padaro aštuonias klaidas! Ar gali toks karys gerai išmokti statusus, įsisavinti instrukcijas?

Būna, kad kai kuriuos jaunus žmones reikia pratinti laikytis elementarių higienos reikalavimų: valytis dantis, prieš miegą plautis kojas, karpytis nagus.

Kariuomenėje turi vyrauti kolektyviškumo ir draugiškumo dvasia: kariai įpranta vienas kitą paremti sunkiu momentu, dalytis paskutine cigarete ar maisto kąsniu. Be to, atsiskleidžia kai kurie individualūs žmogaus talentai, kurie civilio gyvenime nebuvo pastebėti. Kareiviai – linksmi, domisi šiuolaikine muzika ir filmais, daugelis mėgsta sportą ir patys sportuoja (yra net garsių sportininkų). Niekas nediskriminuoja ir neskriaudžia kitataučių. Tie, kurie silpnokai moka lietuviškai, per tarnybos metus gerai išmoksta kalbą (net rašyti be didesnių klaidų).

Svarbiausias darbas su jaunaisiais kareiviais būna pirmąsias dvi tris dienas. Vadams reikia dirbti labai pasiaukojančiai, nes pirmosios dienos kariui – pirmieji įspūdžiai kariuomenėje, kurie išlieka per visą karinę tarnybą, o dažnai ir visą gyvenimą. Pratinant jauną žmogų laikytis karinės drausmės ir tvarkos, vadams reikia nepaprasto atidumo ir kantrybės. Į mokomąją kuopą atvestus naujokus reikia sustatyti pagal ūgį ir tuo principu paskirstyti į skyrius. Po to skyrininkai parodo, kaip pasikloti lovas, susidėti aprangą, kaip tvarkytis savo spintelėse. Parodoma, kur kareivinėse yra tualetas, prausykla, kitos patalpos, aprodoma dalinio teritorija.

Iš sandėlio gaunant uniformą dalyvauja kuopininkas ir būrininkai. Apranga ir avalynė būtinai turi tikti žmogui. Jei uniforma per didelė ar per maža, ją reikia keisti. Valgykloje naujokai supažindinami kaip paimti maistą ir kokia valgymo tvarka.

Po to būrio vadas su kiekvienu kariu susipažįsta, pakviesdamas nuoširdžiam ir išsamiam pokalbiui – tai sumažina pirmąją naujoko baimę ir kelia pasitikėjimą būrio vadu. Visais kareiviais reikia rūpintis vienodai. Nedrąsius, silpnesnius ir mažiau gabius visur reikia padrąsinti, drausti jų kolegoms juoktis ir šaipytis. Skyrininkams ir būrininkams turi būti draudžiama vartoti keiksmažodžius, įvairius įžeidžiančius žodžius.

Didelį dėmesį reikia skirti karių laisvalaikiui. Jo metu tai pat turi būti atliekamas kryptingas darbas stiprinant drausmę ir ugdant patriotizmą. Be sportinių užsiėmimų salėje ar stadione, būtina atkreipti dėmesį ir į dvasinį karių pasaulį. Rekomenduotina, kad karys skaitytų istorines, kariško turinio, apie partizanų kovas, nepriklausomybės mūšius ar viduramžių lietuvių karus knygas. Filmai taip pat geriausiai tiktų koviniai. Įdomesnius ir gilesnio turinio filmus reikėtų bendrai visiems aptarti ir išanalizuoti. Sekmadieniais ir švenčių dienomis reikėtų organizuoti ekskursijas į miesto, kuriame įsikūręs dalinys, muziejus, parodas, kitas žymesnes vietas, susijusiais su iškiliais žmonėmis, partizanų ar nepriklausomybės kovomis. Naudinga nuvesti karius į pamaldas bažnyčioje, ypač kokios nors didelės religinės šventės metu. Organizuojant karių laisvalaikį, vadų galimybės yra neribotos.

Daug dėmesio reikia kreipti į karių uniformos dėvėjimą, jų mandagumą ir elgesį, ypač viešoje vietoje.

Vadui pasišventusiai atliekant savo darbą, tinkamai užsiimant su kariais, beveik nebūna drausmės pažeidimų, ir kovinio parengimo rezultatai yra geri. Taip turėtų būti auklėjami sąmoningi, savarankiški ir drausmingi Lietuvos kariai. Sunkiomis aplinkybėmis jie nepasimes ir visada sugebės rasti išeitį. Tokie žmonės bus tikri savo valstybės piliečiai ir Tėvynės ginėjai.

Naudota literatūra:

2001m. – 2003m. žurnalo

,,TRIMITAS” numeriai

,,Karinių jūros pajėgų atkūrimas Lietuvoje” – parengta pagal karinių jūrų pajėgų medžiagą.

,,Karinių oro pajėgų kariai – profesionalai” – Aurimo Kuckailio straipsnis.

,,Karo medicinos tarnyba” – Daivos Sutkutės straipsnis.

,,Jaunų karių ugdymas Lietuvos kariuomenėje” – vyr. ltn. Stasio Guščiaus strai

Rašykite komentarą

-->