Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos kariuomenė

Autorius: Skaistė

Lietuva jau gali pasigirti beveik visus NATO standartus atitinkančia kariuomene. Daugelį amžių pėstininkai buvo viena iš svarbiausiųjų, pagrindinė kariuomenės rūšis, jiems buvo ir yra skiriami pagrindiniai uždaviniai mūšių laukuose. Kol pėstininkai laiko teritorija ir po didžiausio artilerijos apšaudymo, aviacijos bombardavimo ar šarvuočiams per jį pervažiavus, tol tas plotas laikomas priešo neužimtas.

Ne išimtis ir Lietuva, o jos kariuomenėje tikrai svarbų vaidmenį vaidina mechanizuotieji, motorizuotieji pėstininkų batalionai, kurių kai kurių atsiradimo šaknys siekia dar tarpukario laikus, todėl šiai įdomiau temai – dabartinių mechanizuotojų, motorizuotojų batalionų su tarpukario daliniais palyginimui apžvelgiant jų struktūrą, dislokaciją, tikslus, uždavinius bei ginkluotę ir skyriau šį savo darbą. Tuo labiau, kad informacijos apie tarpukario dalinius surasti pasiseks ne kiekvienam, nes daugiau suklasifikuotos ir apibendrintos medžiagos apie juos ar bibliotekoje, ar spaudoje, ar internete lengvai nerasite.

TARPUKARIO KARIUOMENĖS GINKLŲ RŪŠYS IR DISLOKACIJA

Lietuvos kariuomenė formavosi Nepriklausomybės karo mūšių laukuose. Pagrindinės ginklų rūšys bei tarnybos buvo: pėstininkų, artilerijos, kavalerijos, aviacijos, inžinerijos, jūrininkų, intendantūros, ginklavimo, topografijos, teismo, sanitarijos ir veterinarijos. Panašūs padaliniai buvo ir krašto apsaugos sistemoje.

Pėstininkai. Jiems teko pagrindinė našta Nepriklausomybės karo metais ir jie sudarė pagrindinę kariuomenės dalį. Paprastai mažiausias vienetas pėstininkų organizacijoje buvo kautynių skyrius, iki 14 vyrų, sudarytas iš dviejų grandžių – kulkosvaidžio ir šaulių. Trys skyriai sudarydavo būrį, o trys būriai — šaulių kuopą, trys šaulių kuopos ir viena sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa (4 sunkieji kulkosvaidžiai, vienas automatinių pabūklų būrys) ir ryšių būrys sudarė batalioną — taktinį kariuomenės vienetą. Trys batalionai su ryšių kuopa, minosvaidžių, raitųjų žvalgų, inžinerijos būriais ir atitinkama kita tarnyba sudarė pėstininkų pulką.

1919m. spalio 30d – pirmojo karinio vieneto, pulko įsteigimo diena. Pulkas gavo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardą, o visai netrukus pradėti steigti ir įsteigti ir kiti pėstininkų pulkai: Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Algirdo, kunigaikščio Vytauto Didžiojo, Lietuvos karaliaus Mindaugo, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio,

Pilėnų kunigaikščio Margirio, Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio, Kauno kunigaikščio Vaidoto ir Lietuvos kunigaikščio Vytenio.

Taigi nors dar ir jauna Lietuvos valstybė, bet tarpukariu, kaip matome iš pėstininkų pulkų skaičiaus, jau turėjo gana gausią kariuomenę, o vykstant kovoms dėl nepriklausomybės dar ne tiek buvo suformuota pėstininkų pulkų ar batalionų, kurie kovoms pasibaigus buvo išformuoti ir liko nebeatgaivinti. Apie juos yra išlikę labai mažai žinių.

Kariuomenės dislokacija. Dar Nepriklausomybės karo metais visa Lietuva buvo padalyta į karo apygardas. Sudarius divizijas, jų vadai buvo paskirti ir apygardų viršininkais. Iš viso buvo sudarytos 3 apygardos. 1922 m. kuriam laikui dar buvo suformuota ir IV (pasienio) divizija, kurios sudėtyje buvo 1-asis pasienio pulkas ir 10-asis, 11-ašis ir 12-asis pėstininkų pulkai. Bet tais pačiais metais vėl buvo grįžta prie trijų apygardų – divizijų organizacinės struktūros. Divizijų vadams priklausė ir karo komendantūros apskričių miestuose.
Tarpukario ir dabartinės kariuomenės pėstininkų dalinių palyginimas
1919m. birželio 5d. buvo patvirtinti “3-jų batalionų pėst. Pulko etatai”. Pulką sudarė:
Pulko vadas
Pulko štabas, kurį sudarė:
Rikiuotės dalis
Ūkio dalis
Sanitarijos dalis
Štabo gurguolė
Batalionų štabai (trys)
Su štabų gurguolėmis
Rikiuotės kuopos (devynios, po 3 batalione)
Grenadierių komandos (trys, po 1 batalione)
Kulkosvaidžių kuopos (trys, po 1 batalione)
Ryšių komanda
Komendantūros komanda
Mokomoji komanda Raitųjų žvalgų komanda
Nerikiuotės kuopa
Muzikantų komanda
Gurguolė II rūšies

Taigi tarpukariu pėstininkai buvo suskirstyti į pulkus, o dabartinėje kariuomenėje turime pvz.: Motorizuotojų pėstininkų brigadą, kurią sudaro keturi batalionai:

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas
Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotasis pėstininkų batalionas
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio motorizuotasis pėstininkų batalionas
Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas

Žinoma galime rasti nemažai skirtumų šių padalinių struktūroje – jau seniai kariuomenėje nebėra granadierių komandos ar štabo gurguolės, tačiau atsirado naujos karinės technikos ir naujų ginklų. O padalinių palyginimą pirmiausia būtų galima pradėti nuo tarpukario ir dabartinės kariuomenės pėstininkų mažiausių vienetų.

Kadangi skyriuose buvo nemažai skirtumų, tai jų rasime ir pažvelgę į būrius: tarpukarinis turi net 10 karių daugiau, tačiau ir vėl mažiau žmonių turi priskirtas pareigas – žinoma, tuomet dar nebuvo rad.ryšio operatoriaus ar paramediko.

Palyginę smulkesnius padalinius toliau kituose puslapiuose iš schemų galime pamatyti ką turėjo bendro ir kuo skyrėsi tarpukario pėstininkų pulkas ir mechanizuotasis motorizuotasis dabartiniai batalionai:

Pėstininkų veiklos palyginimas
Dar kartą apžvelgę dabartinius Lietuvos motorizuotojų mechanizuotojų pėstininkų batalionus ir tarpukario dalinius pamatysime, kad be anksčiau išvardintų skirtumų dar galime atskirti ir dalinių charakteristikas: pvz. dabartinis Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pėstininkų batalionas ruošia padalinius dalyvauti Taikos palaikymo operacijose bei tarptautiniuose mokymuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, ko tikrai dar nebūdavo tarpukario daliniuose. Tačiau būtina paminėti ne vien skirtumus, bet ir ką minėti padaliniai turi bendro, t.y. išliko tas pats bendras tikslas karo metu ginklu ginti Lietuvos Valstybę, nuo priešų apsaugant mūsų šalies teritorinį vientisumą, ruošti karius ir aktyvųjį rezervą kovos veiksmams.

IŠVADOS

Pažvelgus į istorijos bedugnę bei įvertinus tarpukario Lietuvos Respublikos karinį potencialą, belieka tik pasidžiaugti, kad ir dabartinė valstybė jau beveik koja kojon žengia su kitomis NATO šalimis ir galės dar labiau sutvirtinti savo bei sąjungininkų saugumą.

Kariuomenės organizacija sąlygoja visa eilė veiksnių: atliekami uždaviniai, gyvosios jėgos ir medžiagų ištekliai, turima ginkluotė, priešas. Nuo tarpukario laikų pasikeitė visi šie veiksniai, todėl lygindami dabartinius motorizuotojų pėstininkų dalinius su tarpukariniais skirtumų rasime tikrai nemažai, bet svarbiausia, kad išliko tas pats tikslas – ginti Lietuvos Valstybę.

Literatūros sąrašas
· Statkus Vytenis – Lietuvos ginkluotos pajėgos 1918-1940m.

· Liekis Algimantas – Lietuvių karyba ir ginkluotė.

· Interneto svetainė http://www.kam.lt

Rašykite komentarą

-->