Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos ir Vilniaus kinas

Autorius: Vanda

Kinas Lietuvoje
Į Lietuvą kinas atkeliavo 1897 m. kai Vilniuje įvyko pirmasis viešas kino seansas. Pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m. Taigi kinas buvo rodomas nuo XX amžiaus pabaigos, kuriamas – nuo XX amžiaus pradžios.

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys kino teatrai bei kino salės:

Vilnius: “Skalvija”, “Ozo kino salė”, “Forum Cinemas Akropolis”, “Coca Cola Plaza Vingis”.

Kaunas: “Planeta”, “Senasis trestas”, “Romuva”, “Cinamon”, M. Žilinsko galerija.

Panevėžys: “Garsas”.

Klaipėda: “Žemaitija”, “Jūratė ir Kastytis”.

Šiauliai: “Saulė”, “Laikas”.

Marijampolė: “Spindulys”.

Alytus: “Dainava”.

Varėna: Varėnos kultūros centro kino salė.

Palanga: “Naglis”.

Ukmergė: Ukmergės kultūros centras.

Nida: “Agila”.

Daugiausia rodomi užsienio komerciniai filmai, tačiau vis populiarėja nekomercinis kinas. Daug žiūrovų sulaukia festivaliai “Kino pavasaris”, “Tinklai”. Lietuvišką kiną pastaraisiais metais populiarino festivalis “Trispalvis kinas”. 2005 metais rengiamas pirmasis komercinio lietuviško kino festivalis – konkursas “AXX”.
Kino kūrimas

Pirmąsias kronikas 1909 m. Lietuvoje ėmė filmuoti Antanas Račiūnas. Tais pačiais metais Kauno fotografas Vladislovas Starevičius sukūrė filmą “Prie Nemuno”. Starevičius žinomas kaip tūrinės animacijos pradininkas, tačiau “savu” jį laiko ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, prancūzai.

Kino kroniką vėliau ėmė kurti: Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Antanas Uibas, Alfonsas Žibas, Kazys Lukšys ir kt.

1926 m. randasi pirmosios kino mokyklos, įsikuria “Lietfilmo” ir “Akies” kino studijos. Sukurtas pirmasis pilnametražis lietuviškas filmas “Onytė ir Jonelis” (1931 m.), įvairūs trumpametražiai (“Rūpestingas tėvas”, “Gydytojas per prievartą”, “Kareivis – Lietuvos gynėjas”). Pirmasis garsinis filmas buvo Henriko Kačinsko režisuotas “Storulio sapnas” (1938 m.). Dauguma šių juostų neišliko.

Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai praradus nepriklausomybę, visą kino gamybą bei platinimą ėmė kontroliuoti sovietų valdžia, o kino teatrus užplūdo sovietų propaganda. Kaune įkurta Lietuvos respublikinė kino kronikos studija,, 1949 m. perkelta į Vilnių, o 1956 m. pavadinta Lietuvos kino studija. 1947 m. “Mosfilm” sukūrė lietuvišku vadintą filmą “Marytė” – jį režisavo ir jame vaidino rusai, o pačiame filme pasakota apie Mariją Melnikaitę. 1953 m. panašiai sukurtas filmas “Aušra prie Nemuno”.

Pirmasis savarankiškas vaidybinis filmas “Žydrasis horizontas” (rež. Vytautas Mikalauskas)sukurtas 1957 m.
Pirmoji nacionalinės režisūros karta pradėjo veikti “atšilimo” metais. Maskvos Kinematografijos institute mokslus baigęs Vytautas Žalakevičius Lietuvoje sugebėjo suburti bendraminčius. Sovietmečiu buvo kuriama daug ideologinių filmų, tačiau lietuvių kūrėjai sugebėdavo apeiti cenzūrą ir menine kalba prabilti į žiūrovą. Todėl ypač dažnai kurti filmai apie vaikus ir jų pasaulį: šitaip buvo lengviau išvengti cenzūros priekabių. Svarbi tema buvo ir pokario kaimas. Šiuose filmuose bandyta parodyti kovos tarp komunistų šalininkų bei priešininkų nevienpusiškumą. Paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais kurtos užsienio autorių kūrinių ekranizacijos.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->