Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos ir Vilniaus kinas

Autorius: Vanda

Kinas Lietuvoje
Į Lietuvą kinas atkeliavo 1897 m. kai Vilniuje įvyko pirmasis viešas kino seansas. Pirmieji kino teatrai atsirado 1905 m. Taigi kinas buvo rodomas nuo XX amžiaus pabaigos, kuriamas – nuo XX amžiaus pradžios.

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys kino teatrai bei kino salės:

Vilnius: “Skalvija”, “Ozo kino salė”, “Forum Cinemas Akropolis”, “Coca Cola Plaza Vingis”.

Kaunas: “Planeta”, “Senasis trestas”, “Romuva”, “Cinamon”, M. Žilinsko galerija.

Panevėžys: “Garsas”.

Klaipėda: “Žemaitija”, “Jūratė ir Kastytis”.

Šiauliai: “Saulė”, “Laikas”.

Marijampolė: “Spindulys”.

Alytus: “Dainava”.

Varėna: Varėnos kultūros centro kino salė.

Palanga: “Naglis”.

Ukmergė: Ukmergės kultūros centras.

Nida: “Agila”.

Daugiausia rodomi užsienio komerciniai filmai, tačiau vis populiarėja nekomercinis kinas. Daug žiūrovų sulaukia festivaliai “Kino pavasaris”, “Tinklai”. Lietuvišką kiną pastaraisiais metais populiarino festivalis “Trispalvis kinas”. 2005 metais rengiamas pirmasis komercinio lietuviško kino festivalis – konkursas “AXX”.
Kino kūrimas

Pirmąsias kronikas 1909 m. Lietuvoje ėmė filmuoti Antanas Račiūnas. Tais pačiais metais Kauno fotografas Vladislovas Starevičius sukūrė filmą “Prie Nemuno”. Starevičius žinomas kaip tūrinės animacijos pradininkas, tačiau “savu” jį laiko ne tik lietuviai, bet ir rusai, lenkai, prancūzai.

Kino kroniką vėliau ėmė kurti: Stepas Uzdonas, Stasys Vainalavičius, Antanas Uibas, Alfonsas Žibas, Kazys Lukšys ir kt.

1926 m. randasi pirmosios kino mokyklos, įsikuria “Lietfilmo” ir “Akies” kino studijos. Sukurtas pirmasis pilnametražis lietuviškas filmas “Onytė ir Jonelis” (1931 m.), įvairūs trumpametražiai (“Rūpestingas tėvas”, “Gydytojas per prievartą”, “Kareivis – Lietuvos gynėjas”). Pirmasis garsinis filmas buvo Henriko Kačinsko režisuotas “Storulio sapnas” (1938 m.). Dauguma šių juostų neišliko.

Po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvai praradus nepriklausomybę, visą kino gamybą bei platinimą ėmė kontroliuoti sovietų valdžia, o kino teatrus užplūdo sovietų propaganda. Kaune įkurta Lietuvos respublikinė kino kronikos studija,, 1949 m. perkelta į Vilnių, o 1956 m. pavadinta Lietuvos kino studija. 1947 m. “Mosfilm” sukūrė lietuvišku vadintą filmą “Marytė” – jį režisavo ir jame vaidino rusai, o pačiame filme pasakota apie Mariją Melnikaitę. 1953 m. panašiai sukurtas filmas “Aušra prie Nemuno”.

Pirmasis savarankiškas vaidybinis filmas “Žydrasis horizontas” (rež. Vytautas Mikalauskas)sukurtas 1957 m.
Pirmoji nacionalinės režisūros karta pradėjo veikti “atšilimo” metais. Maskvos Kinematografijos institute mokslus baigęs Vytautas Žalakevičius Lietuvoje sugebėjo suburti bendraminčius. Sovietmečiu buvo kuriama daug ideologinių filmų, tačiau lietuvių kūrėjai sugebėdavo apeiti cenzūrą ir menine kalba prabilti į žiūrovą. Todėl ypač dažnai kurti filmai apie vaikus ir jų pasaulį: šitaip buvo lengviau išvengti cenzūros priekabių. Svarbi tema buvo ir pokario kaimas. Šiuose filmuose bandyta parodyti kovos tarp komunistų šalininkų bei priešininkų nevienpusiškumą. Paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais kurtos užsienio autorių kūrinių ekranizacijos.

Lietuvių filmai garsėjo įvairiuose kino festivaliuose. Vytauto Žalakevičiaus “Niekas nenorėjo mirti” (1965) apdovanotas II sąjunginiame kino festivalyje, “Tas saldus žodis – laisvė!” (1972) – VIII tarptautiniame Maskvos kino festivalyje, Arūno Žebriūno novelė “Paskutinis šūvis” iš novelių filmo “Gyvieji didvyriai” (1960) – Karlovy Varuose, “Paskutinė atostogų diena” – Lokarne, apdovanojimų gavo Raimondas Vabalas, Algimantas Puipa, Robertas Verba ir kiti.

Išeivijoje išgarsėjo lietuvis Jonas Mekas, vienas garsiausių eksperimentinio avangardinio kino kūrėjų.

1987 m. Sarunas Bartas įkūrė pirmąją nepriklausomą kino studiją “Kinema”.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, iškilo finansavimo problema. Kai kurie kino kūrėjai, įpratę būti finansuojami iš Maskvos, sunkiai prisitaikė prie naujų sąlygų – valstybė smarkiai sumažino filmų finansavimą. Išpopuliarėjo komerciniai užsienio filmai, lietuviški filmai vis rečiau rodyti kino teatruose. Tačiau atsirado įvairių smulkesnių kino studijų, nauja gabių kino kūrėjų karta. Tarptautiniuose festivaliuose sekėsi Šarūno Barto, Audriaus Stonio (Feliksas už filmą “Neregių žemė” (1991)), Arūno Matelio, Janinos Lapinskaitės, Valdo Navasaičio filmams. Dirba jauni režisieriai Oksana Buraja, Ruslan Korostenskij, Giedrė Beinoriūtė, Ignas Miškinis ir kiti.
Kino teatrai Vilniuje
COCA-COLA Plaza Vingis Vilnius +370 5 2652525 Savanorių pr. 7

Forum Cinemas Akropolis Vilnius +370 5 2484848 Ozo g. 25

Kino centras “Skalvija” Vilnius +370 5 2610505 Goštauto g. 2/15

OZO, kino salė Vilnius +370 5 2770987 Ozo g. 4
COCA-COLA PLAZA – čia kino namai
Kur rasti?

Savanorių pr. 7, Vilnius
Kino centras dirba kasdien

– darbo dienomis 11.00 – 22.00 val.

– Savaitgaliais ir švenčių dienomis 11.00 – 22.00 val.
Tikslų seansų laiką galite sužinoti paskambinę telefonu Vilniuje 1567 (1,9 Lt/min)

Tai pats didžiausias ir moderniausias Lietuvoje kino centras Europoje, Baltijos šalių regione nusileidžiantis tik Rygos kino teatrui, žiūrovams duris atvėręs 2003 metais sausio 23 dieną. Šiuo metu kino centre yra 11 kino salių (2294 vietos), balkonas, Kino baras, picerija, video nuoma ir parduotuvė, saldainių parduotuvė, šalia – erdvi ir kameromis stebima parkavimo aikštelė. Aukščiausios kokybės garso įranga (DTS, Dolby digital), patentuota kino ekranų medžiaga, ypač patogios ir apgalvotai išdėstytos kėdės, jauki aplinka – visa tai neabejotinai suteikia papildomo komforto kino žiūrovui

Kino centras išties gali didžiuotis vienu iš didžiausių šalyje kino ekranu, kurio plotas – 184,8 m2 (21 m x 8,8 m). Sėkmę lemia ir ypatingas technologinis sprendimas – dėl naudojamos kino ekranų medžiagos vaizdo kokybė net iki 20 % geresnė palyginti su kitais kino teatrais, kuriuose už ekrano įrengiama garso aparatūra. Mūsų kino centruose garso kolonėlių yra daugiau ir jų technologinis išdėstymas visai nekenkia garso kokybei. Priešingai – DTS technologijos padeda atkurti garsą skaitmeniniu būdu iš kompaktinio disko. Dolby Digital technologija, garsą atkurianti tiesiai iš kino kopijos, naudojama kaip atsarginė ir papildoma tuomet, kai filmas neturi DTS disko. Dar viena neatsiejama patogumo dalis – pagal specialų užsakymą Prancūzijoje pagamintos kėdės, kurių kiekviena kainavo net 250 eurų. Praplatinti praėjimai tarp eilių leis patogiai ištiesti kojas net aukščiausiam šalies krepšininkui, o amfiteatro pakylos kampas apskaičiuotas ir mažiausiajam žiūrovui – kino ekranas puikiai matomas iš bet kurios kėdės bet kurioje eilėje.

Karštą vasaros dieną ar šaltą žiemos vakarą oro temperatūra kino centre ir salėse visada vienoda – 22 laipsniai šilumos. Veikia oro kondicionieriai. Visa tai iš karto įvertina komfortą mėgstantys kino žiūrovai. Tie, kam teko žiūrėti kino filmus svetur, taip pat pripažįsta, kad tokias kino sales turi tikrai nedaugelis Vakarų Europos miestų.

Į kino centro „Coca-Cola Plaza“ statybą bei įrangą „Forum Cinemas“ grupė investavo daugiau nei 40 milijonų litų, statybos darbai truko apie 10 mėnesių.

Norintiems išskirtinumo, kino centro penktajame aukšte yra 66 vietų balkonas, kuriame galima žiūrėti Didžiojoje salėje rodomus filmus. Balkone žiūrovų patogumui skirta dar daugiau dėmesio – platesni atstumai tarp eilių, įrengti patogūs staliukai, visai šalia – jaukus, visiems lankytojams atviras kino baras Parex Forum. Malonu ir tai, kad bilietas balkone nekainuos brangiau nei įprastinėje vietoje.

Ypač daug dėmesio yra skiriama kino filmų repertuarui. Įvairių žiūrovų skoniui patenkinti kasdien be populiarios komedijos siūlome pasižiūrėti ir veiksmo filmą, trilerį, filmą visai šeimai ar animacinį filmuką mažiausiems. Vienuolika kino salių garantuoja žiūrovui, kad jis kone kas valandą galės pasirinkti jo nuotaiką ir poreikius atitinkantį filmą bei atsipalaiduoti. Pristatome ne tik pačius naujausius kino filmus iš Holivudo – visada laukiame ir netradicinio, nekomercinio Europos ar kitų regionų kino filmų mėgėjų. Specialiai jiems įrengtoje ARTcinema kino salėje rodomi kruopščiai atrinkti kino filmai – tiems, kas mėgaujasi kinu, ieško įdomybių ar skandalų. Tokie filmai repertuaruose pažymėti ARTcinema ženkleliu. Aktyvų kino žiūrovų gyvenimą žada ir kino festivaliai, netradicinio kino projektai. Tokie renginiai – dažna šventė kino centre.

Bilietų kainos:

Pirmadieniais – Penktadieniais Bilieto kaina:

Iki 13 val. 8 Lt

Nuo 13 iki 16 val. 10 Lt

Nuo 16 val. 12.20 Lt

VAIKAMS (iki 10 metų) darbo dienomis – 6 Lt

SENJORAMS, NEĮGALIESIEMS (pateikus pažymėjimą) – 6 Lt

Šeštadieniais, Sekmadieniais ir švenčių dienomis Bilieto kaina:

Iki 13 val. 12.20 Lt

Nuo 13 val. 15 Lt

VAIKAMS (iki 10 metų) – 8 Lt
FORUM CINEMAS AKROPOLIS

Kur mus rasti?

Ozo g. 25, Vilnius

Kino centras dirba kasdien 10.00 – 22.00 val.

Tikslų seansų laiką galite sužinoti paskambinę telefonu Vilniuje 1567

“Forum Cinemas Akropolis” – tai kino centras, įsikūręs Vilniaus pramogų sostinėje Akropolyje. Kino centre yra 8 kino salės (1585
vietos), kino baras. Kino centras duris atvėrė 2002 metais kartu su prekybos ir pramogų kompleksu AKROPOLIS. 2003 metais “Forum Cinemas”, pasirašęs ilgalaikę sutartį su UAB “Vilniaus Akropolis”, tapo kino centro operatoriumi. Šiandien “Forum Cinemas Akropolis” – vienas moderniausių kino centrų Lietuvoje. Tai, be abejonės, pats populiariausias kino centras, per metus pritraukiantis daugiau nei 450 000 kino žiūrovų.

Atsižvelgus į lankytojų įvairovę, kino centre “Forum Cinemas Akropolis” daug dėmesio yra skiriama kinui kaip pramogai, sutraukiančiai visą šeimą. Todėl čia kasdien siūloma ir animacinių filmukų, ir komedijų, ir veiksmo filmų, o kino salėje “Kinas Plius” rodomi filmai sudomins ir mažesnėmis bilietų kainomis – stengiamės pateisinti įvairiausių žiūrovų lūkesčius bei poreikius.
Pagrindiniai tikslai:

Supažindinti žiūrovus su įvairių šalių, ypač Europos kinų, kūrėjais. Rengti filmų retrospektyvas, seminarus, konferencijas. Į šiuos renginius kviesti kiną kuriančius ir apie jį rašančius žmones.

Didelį dėmesį skirti Lietuvos kinui. Pristatyti dokumentinius, vaidybinius, video, debiutinius filmus, kroniką. Rengti proginius lietuvių kino kūrėjų vakarus, retrospektyvas, filmų premjeras. Organizuoti susitikimus su kino kūrėjais, aktoriais, dokumentinių filmų herojais.

Rengti tarptautinius renginius: festivalius, forumus, kino savaites, kuriuose žiūrovai būtų supažindinami su skirtingų šaliu naujausiais filmais, kino tendencijomis.

Rengti ciklus: “Ypatingoji kolekcija” (geriausi kino platintojų pristatomi filmai), “Nespalvoto kino magija” (nespalvoto kino klasika iš Lietuvos kino kolekcijos), “Egzotiškasis Tolimųjų Rytų kinas” (Tailando, Japonijos, Pietų Korėjos filmai).

Periodiškai rodyti filmus vaikams. Rengti specialias programas, kuriose būtų parodyti ir vaidybiniai, ir animaciniai filmai, skirti vaikams.
Salėje – 141 sėdima vieta.
Bilietų kainos:

suaugusiems – 8 Lt,

studentams, moksleiviams – 5 Lt,

klubo nariams – 4 Lt.

“Lietuva”
Kino teatras „Lietuva“ pastatytas 1965 metais. Jame buvo demonstruojami patys naujausi ir populiariausi kino filmai. 1965 – 1985 metais salės lankomumas siekė 85 %. Metų bėgyje kino teatre apsilankydavo daugiau nei 1,84 mln. žiūrovų, pajamos už parduotus bilietus sudarydavo daugiau negu 1 mln. rublių.

1997 metais kino teatras buvo visiškai naujai rekonstruotas, o salėse įdiegta naujausia pasaulio kino standartus atitinkanti vaizdo ir garso technika.

Nuo 1994 metų “Lietuvos” kino teatras yra Europos sąjungos asociacijos “Europa Cinemas” sistemoje. Šios organizacijos dėka gana dažnai galime pristatyti pačią įdomiausią ir naujausią Europos šalių kino produkciją, jos kūrėjus.

Tik Kino teatre „Lietuva” buvo galima sutikti specialiai atvykusius: rusų kino grandą Nikitą Michalkovą, vieną skandalingiausių pasaulinio kino meistrų Peterį Greenaway’ų, Kanų festivalio numylėtinį – britų legendą Mike’ą Leigh, vieną garsiausių visų laikų Vokietijos kino autorių Wernerį Hercogą, prancūzų režisierių Leos Carax’ą, o taip pat pasaulyje gerai žinomus režisierius Krzysztof‘ą Zanussi, Agnieszka‘ą Holland, Jerzy Kawalerowicz‘ių, Valery‘jų Todorovski, Sergei‘ Solovjov‘ą, Ala‘ą Surikova‘ą, Kira‘ą Muratova‘ą.
Kino teatras „Lietuva“ bendrauja su daugeliu Europos fondų taip pat ir su Lietuvoje įsikūrusiomis užsienio šalių ambasadomis. Mažai kuris kitas kino teatras gali didžiuotis užsienio šalių ambasadų remiamais tarptautiniais festivaliais “Kino pavasaris”, žiūrovų šturmuojamomis prancūzų trumpo metražo kino naktimis, anšlaginėmis “Reklamos naktimis”, egzotiškąja “Afrikos kino” naktimi, Ispanijos, Japonijos, Izraelio, Korėjos arba Rusijos kino festivaliais, elitinės publikos pamėgtais Kino klubo renginiais, daugiau negu 20 susitikimų su pasaulinio kino madų diktatoriais iš Prancūzijos, D. Britanijos, Vokietijos, JAV…

Šiuo metu kino teatro veikla administruoja UAB „Europos Kinas“

Didžioji salė

1997 m. duris atvėrė pirmasis Lietuvoje visiškai atnaujintas kino teatras “LIETUVA” su 983 sėdimas vietas turinčia kino sale, o taip pat su didžiausiu Lietuvoje ir vienu didžiausiu Europoje kino ekranu. Ekrano plotis siekia 200m². Šioje salėje instaliuota kokybiškiausia pasaulyje kino projekcijos ir naujausia skaitmeninė “dolby” garso sistema (Dolby Digital, Dolby A, Dolby SR), įrengta nauja šilumos ir vėdinimo sistema, pakeistas interjeras. Kartu su filmu “Žvaigždžių karai “Lietuvos” kino teatre pasirodė naujausia pasaulyje garso technologija ‘DOLBY DIGITAL SURROUND – EX” garsas. Šios sitemos esmė – įspūdingi garso efektai, skleidžiami tiesiai žiūrovui už nugaros ir virš galvos.

Kultūros ministerija ir toliau sieks išsaugoti kino teatrą “Lietuva”
Kultūros ministerija, pritardama pilietinei iniciatyvai, kuria siekiama ieškoti visiems priimtinų sprendimų dėl kino teatro “Lietuva” išsaugojimo, ragina Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus apskritį surengti viešą forumą.

“Kultūriniai traukos židiniai, susiformavę Vilniaus miesto centre, turi ir toliau likti atviri miesto žmonėms. Svarbu, kad kultūrinis gyvenimas būsimoje Europos kultūros sostinėje nesunyktų. Tam būtina suderinti valstybės, miesto ir privačius interesus, todėl artimiausiu metu inicijuosime viešą susitikimą, kuriame bus priimtas aiškus spendimas dėl kino teatro likimo” — sako kultūros ministro patarėja Zita Čepaitė.

Vilniaus apskrities viršininko administracija pritaria Kultūros ministerijos pozicijai Lietuvos kino teatro išsaugojimo klausimus spręsti viešųjų diskusijų būdu.

Pasak Kultūros ministro patarėjos Zitos Čepaitės, Kultūros ministerija siekia, kad kino teatras išliktų. Kultūros ministerija dar gegužės mėnesį kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD) dėl kino teatro “Lietuva” skelbimo saugomu valstybės kultūros paveldo objektu, tačiau KPD į tokį siūlymą atsakė, kad “nemato galimybių siūlyti kino teatrą “Lietuva” įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir skelbti saugomu kultūros paveldo objektu”.

Susitikime ministrui buvo pristatytas Lietuvos kino teatro projektas, kurį ministrui pateikti žadėjo prieš trejus metus teatrą įsigijusios VP Market atstovas Mindaugas Marcinkevičius.

Susitikime pritarta, kad yra galimybė išlaikyti 2 salių kino teatrą. (Viena salė – šimto, o kita – dviejų šimtų vietų).

Architekto A.Nasvyčio, rengusio teatro projektą, teigimu, pastatas būtų išardomas ir statomas iš naujo, o formuojant perimetro santykį būtų atsižvelgta į senamiesčio architektūrą ir paveldosauginius reikalavimus. Pritarus šiam projektui, naujas kino teatras būtų pastatytas per dvejus metus.

Kino teatras “Lietuva” pastatytas 1965 metais. 2002 metais Vilniaus miesto savivaldybė teatrą pardavė VP Market grupei. Kino teatro “Lietuva” pastato nuomos sutartis tarp VP Market ir UAB “Europos kinas” galioja iki š.m. rugsėjo 25 d.

“Lietuvos” kino teatro lankomumas per metus vidutiniškai siekia 160 tūkstančių žiūrovų. Specialistų teigimu, teatras dirba nuostolingai.

Keletas faktų iš kino teatro “Vilnius” istorijos

Pirmas seansas kino teatre “Vilnius” įvyko 1963 metais birželio 8 dieną. Jis startavo su filmu “Šūvis Kalimantane” (Čekoslovakija/Indonezija).

70-tais metais kino teatre per dieną vidutiniškai lankėsi apie 4 tūkst. žiūrovų. Per savaitę – apie 25 tūkstančius ir tai sudarydavo apie 85% salės apkrovimo. 1979 m. buvo pasiektas lankomumo rekordas – kino teatrą per metus aplankė be kelių tūkstančių milijonas žiūrovų! Sovietmečio laikais bilietas suaugusiems dienos metu kainavo 50 kap., vakare – 75 kap., o vaikams tik 25 kap.

Paskutiniai seansai kino teatre “Vilnius” įvyko 2001 metų birželio 29 dieną. Kino teatras atsisveikino su žiūrovais filmais “Meksikietis” 20.20 (1 salėje) ir “Šėtoniškasis Nikis” 20.40 (2 salėje).

Viso, kino teatras “Vilnius veikė iki 2001 metų birželio mėnesio pabaigos, t.y.- 38 metus ir 21 dienas.

Įdomu!
Kas yra Kino akademija?

Tai kino mėgėjų bendruomenė, kuri domisi viso pasaulio kino naujienomis, gyvena kinu ir skiria jam didesniąją savo laisvalaikio dalį. Šie žiūrovai yra dažniausi kino teatrų lankytojai. Kino mėgėjų bendruomenė šiandien jau vienija apie 20 000 narių, nepraleidžiančių progos pamatyti mūsų kino centruose rodomų filmų ar tiesiog mėgstančių užsukti į kino centrą– čia pabūti, susitikti su draugais, išgerti puodelio kavos. Kino akademijos nariai naudojasi jiems skirtomis kortelėmis, garantuojančiomis įvairias nuolaidas ir suteikiančiomis daug kitų privalumų.
Kiekvienas Kino akademijos narys, užpildęs anketą, gauna Kino akademijos magnetinę kortelę, kuri garantuoja nuolaidas dviems asmenims kino bilietams ir prekėms bare, bilietų rezervavimui internetu (greitai bus aktyvuota) ir daugelį kitų paskatinimų bei galimybių.
Forum Cinemas reguliariai informuoja Kino akademijos narius elektroniniu paštu apie savaitės akcijas, nuolaidas, premjeras, išskirtinius seansus, specialius pasiūlymus tik Kino akademijos nariams, skelbia ir apdovanoja pačius aktyviausius.
Jei norite tapti Kino akademijos nariu, čia galite rasti konkretų aprašą apie narystę klube, poreikius ir galimybes. Pačią anketą reikėtų pildyti kino teatre.
Jei iškiltų klausimų, rašykite mums adresu akademija@forumcinemas.lt ir mes susisieksime su Jumis.

Kompiuteriniai kino teatrai

Senus kinofilmus ir televizijos programas iš Britų kino instituto (BFI) archyvų jau galima stebėti naudojantis kompiuterių tinklu. Kino mėgėjams ir specialistams nebereikės savaites laukti, kol ateis jų eilė pasinaudoti instituto kino sale jų pageidaujamos juostos peržiūrai. Tas juostas, scenarijų originalus ir istorinę informaciją dabar jie galės bet kuriuo metu rasti BFI įsteigtuose centruose. Kino filmai yra paversti skaitmeniniais failais, suspaustais ir persiunčiamais į centrų kompiuterius 2 Mb/s sparta. Du pirmieji tokie centrai įsikūrė Londone ir Notingeme, kitąmet bus atidarytas dar vienas Šiaurės Airijoje. 300 MHz asmeninis kompiuteris su Microsoft Windows NT operacine sistema dekoduoja šiuos failus ir lankytojas mato aukštos vaizdo ir garso kokybės filmo kopiją. Viešajame Interneto tinkle šių kopijų platinti negalima, nes tai pažeistų autorių teises.

Rašykite komentarą

-->