Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos BVP ir jo dinamika 1990 – 2000m.

Autorius: Rita

Ekonomika neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo, tad šios temos pasirinkimas daugiau ar mažiau nėra atsitiktinis, juolab, kad pastaruoju metu retai kurią dieną masinės informacijos priemonės nekalbėtų ar nerašytų apie šalies ūkio problemas ir būdus joms išvengti. Be to, kiekvienas mūsų norime gyventi gerai, užsitikrinę ne tik savo, bet ir savo šeimos narių, vaikų ateitį. Tai vėl gi neatsiejama nuo visos šalies ekonomikos, jos klestėjimo ar nuosmukio.

Bet kokios valstybės ekonominę situaciją, kurią gali atspindėti keletas rodiklių- eksporto- importo situacija, įsiskolinimas (vidinis ar išorinis) ir pan. Tačiau vis dėl to pagrindiniu rodikliu lieka būtent bendrasis vidaus produktas.

Rašant šį darbą, renkant jam medžiaga susidūriau su neišvengiama technologinės eros įtaka- operatyvią ir naudingą man informaciją patogu susirasti Internete, nei bibliotekose ieškoti literatūros. To priežastimi “Literatūros sąraše”– vos keletas leidinių, o likusieji pavadinimai ir nuorodos- Interneto svetainių adresai.

Daugiausia informacijos ir peno mąstymui suteikė šalies Ūkio ministerijos parengta Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės plėtros 2000 – 2002 metais prognozė. Joje ne tik nagrinėta šalies ūkio situacija, bet ir pateiktos trumpalaikės prognozės, paminėti jų įgyvendinimo trukdžiai.

Informacijos šaltinius duomenimis papildė Lietuvos Respublikos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Interneto svetainė, kurioje skelbiami visi su šalies gyvenimu susiję statistiniai rodikliai.

Referate apžvelgiama ne tik BVP kaita ir dinamika, bet akcentuojami ir svarbiausi ir reikšmingiausi jos dinamiką sąlygoję veiksniai, išskiriama privataus sektoriaus įtaka šalies ūkiui.

Referato pabaigoje nagrinėtoji medžiaga reziumuojama trumpomis išvadomis ir pasiūlymais.

ŠALIES EKONOMIKOS ATSPINDYS – BVP RODIKLIS

BVP DINAMIKA 1990 – 2000 METAIS
Diagramoje pateikiam Lietuvos BVP dinamika 1990 – 2000 metais. Kaip galima pastebėti- lietuviškasis bendrasis vidaus produktas nuolat auga. Tai suprantama, nes šalies ekonomika vystosi- auga jos lygis tiek finansiniu, tiek ir technologiniu lygiu.

1diagrama

Šalies BVP augimą taip pat liudija ir kitas rodiklis- BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui (2 diagrama)

2 diagrama
Deja, ne visi statistiniai rodikliai rodo šalies BYV augimo tendenciją.

Žinant tai, jog BVP augimą gali sąlygoti ir brangstančios prekės bei paslaugos (ypač- energetiniai resursai), įprasta, skaičiuojat BVP lyginti esamas ir ankstesniųjų metų kainas. Tokie BVP rezultatai pateikiami 3 diagramoje ir, reikia pripažinti, jog jie- ne visada liudija augimo tendenciją.

3 diagrama
kaip matome, net ir statistinio BVP rodiklio augimo metu (1 diagrama) realiosios kainos ne visada atspindėdavo augimą. Tai ypač aktualu 1990- 1992 metais (laikoma, jog 1990 BVP buvo lygus 0).

Taip pat įdomu pastebėti, jog visapusiškas BVP sumažėjimas (1-3 diagramos) užfiksuotas 1999 metais. Pagrindinė tokio sumažėjimo priežastis- ne tik energetinių resursų pabrangimas, lėmęs kainiškojo BVP nuosmukį, bet ir Rusijos krizė, turėjusi neigiamų pasekmių tiek Lietuvos, tiek ir viso pasaulio ekonomikai. Džiugu tik tai, kad lietuviai greitai įveikė kaimyninės valstybės krizę ir jau 2000 metais BVP viršijo priekrizinę 1998 metų ribą.

Sekančioje dalyje detaliau pažvelgsime į BVP struktūrą ir išskirsime , mūsų manymu, svarbiausius jos bruožus.

ESMINIAI BVP STRUKTŪROS BRUOŽAI
1 lentelėje pateikiamas Lietuvos Respublikos Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys apie šalies ūkio būklę 1995- 1999 metais. Šis laikotarpis yra ypatingas tuo, kad jo metu pastebimas visapusiškas BVP augimas ir po jo sekęs staigus kritimas 1999 metais.

1 lentelė

Lietuvos ekonomika 1995 – 1999 metais

1995 1996 1997 1998 1999

Bendrasis vidaus produktas veikusiomis kainomis, mln. Lt 24103 31569 38340 42990 42535

BVP dalis sukurta privačiame sektoriuje, proc. 65 68 70 70 70

Gyventojų skaičius metų pradžioje, tūkst. 3717.7 3711.9 3707.2 3704.0 3700.8

Užimtieji, tūkst. 1643.6 1659.0 1669.2 1656.1 1647.5

valstybiniame sektoriuje, proc. 37 33 32 31 32

privačiame sektoriuje, proc. 63 67 68 69 68

Bedarbiai, tūkst. 109.0 124.5 104.5 113.7 148.7

Nedarbo lygis, proc. 6.1 7.1 5.9 6.4 8.4

Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt 481 618 778 930 987

Šalies ūkio darbuotojų realiojo darbo užmokesčio indeksai (ankstesni metai = 100) 103,5 103.3 113.4 112.8 104.9

Bazinė alga, Lt 71 85 95 104 105

Vidutinė senatvės pensija (nedirbančio pensininko), Lt 151 192 243 288 310

Infliacija (palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėn.), proc. 35.7 13.1 8.4 2.4 0.3

Statybos kainų indeksai (ankstesni metai = 100) 125.4 116.8 109.8 105.5 102.2

Eksportuojamų prekių vieneto vertės indeksai (ankstesni metai = 100) * 107.8 102.0 94.9 96.7

Importuojamų prekių vieneto vertės indeksai (ankstesni metai = 100) * * 99.4 94.2 95.9

Elektros, dujų ir vandens tiekimas (be PVM ir akcizo), veikusiomis kainomis, mln. Lt 2626 3076 3193 3524 2918

Žemės ūkio bendroji produkcija, veikusiomis kainomis, mln. Lt 5572 6339 6379 6153 5400

Žemės ūkio bendrosios produkcijos indeksai (ankstesnis laikotarpis = 100), % 108 109 106 97 88

Gyvulininkystės produkcijos gamyba

mėsa (skerdienos svoriu), tūkst. t 208 199 201 202 200

primelžta pieno, tūkst. t 1819 1831 1950 1930 1765

kiaušiniai, mln. 793 751 798 793 714

Pakrauta ir iškrauta krovinių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tūkst. tonų 12721 14836 16131 15016 15655

Tiesioginės užsienio investicijos (laikotarpio pabaigoje), mln. Lt 1406 2801 4163 6501 8252

Užsienio skola (laikotarpio pabaigoje), mln. JAV dolerių 840 1203 1402 1684 2429

*- nėra tikslių duomenų

Kaip matyti iš 1 lentelės 1999 metais Statistikos departamentas užfiksavo bendrą šalies ekonomikos nuosmukį, kurį sąlygojo Rusijos ekonomikos krizė.

Lyginant su 1998 metais, BVP sumažėjo 455 mln.Lt, nors vidutinė alga tuo pat laikotarpiu, pakilo 57 Lt. 1999 metais dar labiau sumažėjo Lietuvos infliacija (nuo 2,4 proc. 1998 m. iki 0,3 proc.), tačiau tai įvyko dėl padidėjusio bedarbių skaičiaus- 1998 m. 6,4 proc., o 1999 m. jau 8,4 proc. 1999 m. taip pat padidėjo eksportuojamų prekių kainos indeksas – jei prieš metus jis buvo 94,9, tai 1999 metais šoktelėjo 2,2 punkto (iki 96,7). Šis rodiklis rodo šalies verslo subjektų operatyvųjį persiorientavimą į Europos rinkas.

1999 metais ir toliau mažėjo žemės ūkyje sukuriamos produkcijos, mažiau patiekta elektros energijos ir vandens. Tam įtakos turėjo padidėjusios energetinių išteklių kainos bei išaugęs nedarbas.

Tačiau ne viskas Lietuvoje 1999 metais prastėjo. Klaipėdos uoste krovinių daugėjo, nestigo ir užsienio investuotojų dėmesio.

Tuo pat metu Lietuvos Respublikos Vyriausybė taip pat “nesnaudė” – tą byloja ir stipriai, kai iki tol nebuvo, padidėjusi skola užsieniui.

Beje, kaip tik dabar taip pat verta pažvelgti į šalies sąskaitos būklę, viename iš nagrinėjamojo 1990 – 2000 metų laikotarpio atkarpų ir susieti ją tiesiogiai su šalies ūkio situacija (2 lentelė).

2 lentelė

Einamosios sąskaitos balansas, mln. Lt

Metai Balansas

1996 -2890.32

1997 -3925.41

1998 -5192.48

1999 -4776.30

2000 -2699.59
Kai matome, Lietuvos sąskaitos balansas, nors ir turi teigiamų tendencijų, vis dėl to lieka neigiamas- šalis daugiau skolinasi nei sugeba surinkti mokesčių. Tai daroma vykdant plačią socialinę politiką. Suprantam, jog socialinė politika yra viena svarbiausių Vyriausybės veiklos sričių, tačiau tuo pat metu reikia pastebėti, jog plačios socialinės garantijos įmanomos tik išsivysčiusios ekonomikos valstybėje- priešingu atveju rūpinimąsi tik labiausiai pažeidžiama valstybės dalimi ir jai taikomų ir skiriamų lengvatų didinimas gręsią naujais, didesniais mokesčiais, verslo varžymu ir, savaime suprantama, lėtina BVP augimą arba tempia jį žemyn.

PRIVATAUS SEKTORIAUS ĮTAKĄ BVP SRUKTŪRAI
Ir vis dėlto, kas turi didžiausią įtaką šalies ekonomikai- valstybinis, ar privatus ūkis. Atsakymą į šį- esminį- klausimą geriausiai iliustruoja 4 diagrama.

4 diagrama.
Kaip matome 1991 metais, tik atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ir pradėjus valstybinių įmonių privatizavimą, privatusis sektorius sukūrė mažiau nei penktadalį šalies BVP. Tačiau laikui bėgant, privatizavimui ir privačiam naujai kuriam verslui įsisiūbuojant, BVP dalis, sukurta šiame sektoriuje nuolat augo- per visą nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį šioje srityje nuopolių neužfiksuota. Net “juodaisiais” 1999 metais privatus sektorius išsaugojo savo apimtis, buvusias priekriziniu laikotarpiu, o 2000 metais šoktelėjo į priekį dar 2 procentus.

Tikėtina, jog ir ateityje privataus sektoriaus įtaka šalies nacionaliniam produktui dar didės, nes privatizavimo laukia šalies energetikos ūkis, kuriame dabar ir slypi didžiausia valstybės sukuriamo BVP dalis.

Analizuojant privataus sektoriaus įtaką šalies BVP struktūrai naudinga pažvelgti ir į statistinius duomenis apie tai, kiek BVP sukuria kiekvienas šalies regionas- apskritis.
5 diagrama
Kaip regime, beveik trečdalis viso BVP sukuriama Vilniaus apskrityje, dar trečdalis sukuriama kartu paėmus Klaipėdos ir Kauno apskritis, tuo tarpu likusios dalis tenka net septynioms šalies apskritims.

Tokią nelygybę lemia skirtingas šalies regionų ekonominis išsivystymas ir naujos, rinkos pramonės koncentracija. Tisas, tokie dideli skirtumai tarp atskirų šalies regionų nėra naudingi ekonomikai- jie skatina vietinę gyventojų migraciją ko dėka silpnesnės ekonomikos regionai dar labiau skursta, dar labiau ryškėja skirtumai tarp trijų šalies ekonomikos centrų- Vilniaus, Kauno, Klaipėdos- ir jais netapusių Šiaulių, Panevėžio, Utenos, nors ir turinčių senas gamybinės pramonės tradicijas, reikiamą infrastruktūrą, tačiau stingančias valstybinio lygio investicijų skatinimo politikos dėmesio.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Išvados:

1. Šalies BVP rodikliai- bendrasis, vienam gyventojui tenkantis ir realusis, pagal buvusias ir esančias kaina, skiriasi;

2. Juodžiausias šalies ekonomikos laikotarpis- 1999 metai;

3. Daugiau nei trečdalis BVP sukuriama privačiame sektoriuje, kuriame užima daugiausia šalies gyventojų;

4. Šalies regionuose sukuriama nevienoda BVP dalis;

5. Du trečdaliai BVP sukuriami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.

6. Šalies sąskaitos balansas, net ir BVP kilimo metu, lieka neigiamas.

Pasiūlymai:

1. Būtina aktyvesnė ir veiksmingesnė “atsiliekančių” šalies regionų plėtros programa;

2. Būtina mažinti šalies sąskaitos balanso neigiamąjį rodiklį, taikant verslą remiančia programas, o ne tik gerinant socialinės politikos klimatą;

3. Reikia nustatyti aiškias skolinimosi užsienyje ribas;

4. Norint panaikinti užsienio prekybos deficitą arba bent jį sumažinti, būtinas vietinės ekonomikos spartus vystymasis ir šalies įmonėse sukurtų prekių eksportavimas;

5. Būtina apsaugoti vidinę rinką ir joje sukuriamus produktus Antidempingo įstatymu.

LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. B. Dringilas, J. Čiburienė, V. Snieška. Makroekonomikos pagrindai. Kaunas, Technologija, 1997.- 203 p.;

2. Lietuvos Respublikos ekonominė ir socialinė plėtra 2000 m. Ūkio ministerija, Vilnius, 2001 m..

3. Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; www.std.lt;

4. Lietuvos Respublikos ūkio ekonominės ir socialinės plėtros 2000-2002 metais prognozė. Ūkio ministerija. Vilnius, 1999 m.;

5. Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į Europos Sąjungą kontekste. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija, 2000 m..

6. Lietuvos respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra: www.svv.lt

Rašykite komentarą

-->