Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos biudžetas

Autorius: Livija

Valstybės piniginė: stora, bet skylėta ir su slaptais skyreliais

Kodėl mums tai turi rūpėti?

Kai mus mokė gero elgesio taisyklių, sakė, kad šiukštu negalima domėtis svetimos piniginės turiniu. Mokė neklausti uždarbio, nesidomėti, kas kur kiek išleidžia, nes tai, anot gero elgesio žinovų, – tiesiog ne mūsų reikalas. Šią labai gerą gero elgesio taisyklę iš uolumo pritaikome ir ne visai tinkamoje vietoje. Drausdami sau domėtis svetimais pinigais, mes su tokiu pat kultūringu atsainumu nesidomime ir valstybės finansais. O be reikalo. Nes skirtingai nuo privačių piniginių, valstybės pinigine gero elgesio žmogui domėtis ne tik kad leidžiama, bet tiesiog būtina. Pirmoji pagrindinė priežastis yra ta, kad valstybės piniginės storis yra atvirkščiai proporcingas mūsų piniginės storiui. Antra, valstybės piniginės niekaip negali būti be mūsų piniginės. Valstybės piniginė – tai tarsi išlaidų skyrelis mūsų visų piniginėse, ir vien tai įpareigoja mus ja rūpintis.

Valstybės išlaidų skyrelis mūsų piniginėse nėra toks jau mažas. Tiksliau, tai bene didžiausias iš visų skyrių, kurį pralenkia gal tik maisto išlaidų skyrelis. Taigi kokio dydžio yra tas valstybės skyrius mūsų piniginėje?

Nelįsdami į milijonines „smulkmenas“, o apimdami tik svarbiausius valstybinius 2004 metų fondus, skaičiuokime: valstybės biudžetas – 11, 806 mlrd. litų pajamų arba po 3373 litus iš kiekvieno mūsų, net iš naujagimio; savivaldybių biudžetai dar nepatvirtinti, bet orientaciniai skaičiai jau yra: visų savivaldybių pajamos sieks 1,558 mlrd. litų arba po 445 litus vėlgi iš kiekvieno mūsų; „Sodra“ – 5,250 mlrd. litų pajamų arba po 1500 litų iš kiekvieno; privalomas sveikatos draudimo fondas – 2,044 mlrd. litų arba iš kiekvieno po 584 litus.

2004 metų biudžetas apskritai yra istorinis. Ne vien dėl to, kad eurointegracinis. Anokia čia ir biudžeto kokybė, pasiekimas ar gėris, kad jame atspindėtos lėšos iš ES fondų ir išlaidos europinėms programoms. Lėšų gavėjams jis įdomus tuo, kad tai – dideli pinigai, storas šis skyrelis. Bet tai – tik lėšų gavėjams. O mokesčių mokėtojams biudžetas kur kas ypatingesnis, nes šiemet jis padidino ateities mokesčius. 1,5 mlrd. litų skola yra maždaug 430 litų kiekvienam „plius“ ateinančiais metais. Prie jau mūsų suskaičiuotų 5900 litų.

Kiekvieno iš mūsų piniginės „valstybės“ skyrelyje turi būti po 6000 litų per metus, grubiai tariant. Jei nereikėtų mokėti mokesčių – solidi sumelė, už kurią galima būtų kukliai gyventi ištisus metus, mėnesiui skiriant po 500 litų. Daugiau nei minimali alga. Daugiau nei vidutinė „Sodros“ pensija. Kadangi daugeliui ši suma būtų papildoma šalia kitų gaunamų pajamų, o ir prekės bei paslaugos atpigtų, nes kaštuose nebeliktų svarbios išlaidų dalies – mokesčių, tiesa, atsirastų papildomų išlaidų, nes nemokamų pietų nėra, kažkam tektų pakeisti veiklos sritį … – gal ir visai nieko gyvenimas be mokesčių būtų?

Tačiau pakaks, pasvajojome apie gyvenimą be mokesčių ir grįžkime prie tos bene 19 milijardų siekiančios valstybės pajamų sumos. Ar žinome, kaip ji renkama ir skirstoma?

Lengviausia išleisti didelius pinigus

Taip atsakytų „aukso puodo“ laimėtojas ir valstybinių asignavimų laidytojas. Kai mažai turi, labai taupai ir skaičiuoji. Kai turi daug ir dar ne savų, lengvai gautų – lengvai ir išslysta. Apie tai Miltonas Friedmanas yra pasakęs štai taip: „Kai leidi savo pinigus savo naudai, tai labai rūpiniesi, kiek ir kaip juos išleidi. Kai leidi savo pinigus kažkieno kito naudai, labai rūpiniesi, kiek pinigų išleidi, bet tau mažai rūpi, kaip tu juos išleidi. Kai leidi kažkieno pinigus savo naudai, tai ne tiek rūpi kiek jų išleista, kiek tai, kam jie išleisti. Kai leidi svetimus pinigus ne savo naudai, tau nerūpi nei kiek, nei kaip jie išleisti.“

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->