Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvos barokas

Autorius: Rokas

Turinys

1. Lietuvos baroko savitumas ………………………………………………………………………………………………..3

2. Ankstyvojo baroko architektūra …………………………………………………………………………………………5

3. Vazų barokas …………………………………………………………………………………………………………………..6

4. Rezidenciniai didikų miestai ir rūmai ………………………………………………………………………………….8

5. Priedai……………………………………………………………………………………………………………………………11

6. Naudota literatūra …………………………………………………………………………………………………………..14
Lietuvos baroko savitumas

Barokas – meno stilius (XVI a.vid.- XVIII a.) , kuriam būdinga pompastika, puošnumas, įspūdingi ornamentai, išraiškingumas. Pirmiausia paplito Europoje ir Lotynų Amerikoje. Pradėjo formuotis Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a. paplito daugumoje Europos šalių.

Istorinis kontekstas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, daugiatautėje valstybėje, baroko epocha sujungė skirtingus etninius ir konfesinius pradus. 1596 m. įsteigta Romai pavaldi Unitų Bažnyčia, kurioje katalikybė buvo glaudžiai susijusi su LDK stačiatikių kultūra. Lygiagrečiai gyvavo stipri protestantiškos kultūros srovė, kurioje humanistinės tradicijos susipynė su barokui būdingomis retoriškomis išraiškos formomis (pvz., XVIII a. Papilio evangelikų reformatų bažnyčios altorius). Šie veiksniai skiria Lietuvos baroką nuo Lenkijos, nors į Lietuvą skverbėsi lenkų kultūra. Nuo 1699 m. valstybės raštvedyboje vietoj senosios slavų įteisinta lenklĮ kalba, 1614 ir 1619 m. į lenkų kalbą išverstas ir išleistas Lietuvos Statutas. Kartu su lenkų kalbos įsigalėjimu LDK elitas – ir katalikai, ir protestantai, ir unitai – perėmė kai kuriuos lenkiškus papročius, nešiosenos elementus – šias LDK kultūros ypatybes lenkų istorikai traktuoja kaip Lietuvos sulenkėjimą, laikydami LDK baroko epochos palikimą lenkų kultūrinio paveldo savastimi.

Lietuvos baroko savitumas glūdi LDK atvirume įvairioms įtakoms, kurių galima aptikti materialinės ir dvasinės kultūros paminkluose. Nors pirmoji LDK barokinė bažnyčia pradėta statyti 1586 m. (Nesvyžiaus jėzuitų Dievo Kūno bažnyčia) ir šią datą galima laikyti baroko pradžia Lietuvoje, iki pat XVII a. antrosios pusės buvo statomi įvairių konfesijų sakraliniai pastatai, kuriuose vienu metu pasireiškė gotikos, renesanso ir baroko stilių bruožai (Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo, Skarulių Šv. Onos ir Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios). Tai rodo ne tik skirtingas atskirų visuomenės sluoksnių atstovų mecenavimo galimybes (Lietuvos baroke aiškiai išskiriami valdovo dvaro ir didikų, smulkiųju bajorų ir miestiečių bei valstiečių lygmenys), bet ir skirtingą tų sluoksnių skonį, pvz., Nesvyžiaus Radviloms, katalikiškajai giminės šakai, daugiau įtakos turėjo Italijos, o Biržų ir Kėdainių, protestantiškajai, – Prancūzijos ir Olandijos kultūra. Skirtingi įtakų šaltiniai ir stilių vėlavimas, būdingas provincijos kultūrai, lėmė Lietuvos baroko savitumą. Vienas svarbiausių veiksnių buvo tiesioginiai ryšiai su baroko tėvyne Italija ir kitomis katalikiškomis šalimis, iš kurių atvykdavo žymūs menininkai, aplenkdami kaimyninę Lenkiją ir tapdami Lietuvos piliečiais. Didelę įtaką turėjo didikų kelionės į Vakarų Europą, studijos užsienio universitetuose. Ambicingi užsakovų užmojai ir savos meno mokyklos susiformavimas lėmė LDK baroko savitumą, labiausiai išryškėjusį XVII a. antrosios pusės – XVIII a. architektūroje ir dailėje.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6

Rašykite komentarą

-->