Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuviu tautodailes sritis

Autorius: Greta

Tradicinis Lietuviu liaudies menas atsirado ir rutiliojosi kartu su darbine veikla. Jame daug simboliu vaizduojanciu dangaus kunus, gyvulius, ivairius augalus ir k.t Simboliais puosiami memorialiniai paminklai: stogastulpiai, koplytstulpiai, kryziai, taip pat trobos, baldai darbo irankai, apyvokos daiktai.

Lietuviu meno kuriniai ilgus simtmecius buvo daromi is medzio, del to ju mazai teisliko. Apie liaudies meno kurinius suzinome is rasytiniu saltiniu, akmens, zalvario, gelezies amziu archeologiniu radiniu.


Seniausi meno kuriniai baltu teritorijoje siekia paleolito-mezolito laikus. Tai buvo kaulo ir rago dirbiniai, ypac daug ietigaliu ir durklu, puosiamu kvadratais, susidedanciu is taskuciu.Neolito laikais isryskeja keramikos pirmykstis menas, daugiausia pasireiskiantis buitiniais dirbiniais. Puodai puosiami keliu rusiu ornamentais:kombinuotais taskuciais, bruksneliais, langeliais ir eglutemis arba stulpeliais, kombinuotais su vingeliais.Be to paplito ir sukine keramika, kur puodai buvo puosiami suku formos stampu. Paciu puodu formos buvo ivairios: rutulio su staciu kakliuku ir apacioje nezymiu dugnu, placiu kaklu ir per viduri ispustais sonais, dubens, vazono, piestos.Apie Xa. Lietuvoje paplito ziedziamoji keramika, puosyboje plito horizontalios linijos, banguotos arba ispaustu duobuciu ornamentas.Geometriniais rastais, pauksciu figuromis, zalciais ar ju zenklais taip pat buvo puosiami moliniai dubenys, keptuves, puodukai, verpsteliai.

Nuo XV a. buitines keramikos dirbinius pradeta dengti ivairiaspalve glazura bei spalvotu ornamentu israizytu ar piestu liniju, stilizuotu augalu ir pauksciu motyvais.

Viena is populiariausiu liaudies meno saku buvo plastinis menas, kurio pagrindines zaliavos buvo gintaras, medis, akmuo, kaulas. Is ju buvo daromos zmoniu ir gyvuliu figureles.Zmoniu pavidalo statuleles dazniausiai vaizduodavo lietuviu dievus.Pvz.: Didziaja deive gimdytoja Lada, dieva Perkuna, deive Milda ir kt.

Krikscionybes laikais senieji lietuviu dievdirbiai vietoj pagoniskuju dievu dazniausiai pradejo dirbti katalikiskus sventuosius. Placiai zinomi yra rupintojeliai, vaizdave susirupinusi Kristu, gretinama su vargo valstieciais. Kartais archainiu paprociu jie buvo statomi ant stulpo. Tai primena senovini paproti kaime ant ikasto stulpo statyti protevio – kaimo ikurejo figurele. Be to, placiai pasitaiko Madonos su kudikiu ant ranku, nukryziuotasis, angelai, sventieji ir kt. Vaizduojant sventuosius, liaudies skulptoriai daznai nutoldavo nuo krikscioniskosios ikonografijos. Religinius siuzetus paprastai jie interpretuodavo valstietiskai, suteikdami jiems tipiskus vietiniu zmoniu bruozus, atspindedami

vastieciu socialine padeti bei gyvenimo buda. Sventuju skulpturas liaudis vadindavo dievukais. jos budavo statomos ant stulpu, stogastulpiuose, koplytstulpiuose, koplytelese, kryziuose su dviem kryzmomis. Visoje liaudies skulpturoje rysku formos konstruktyvumas, technikos paprastumas ir lengvumas, dailes vaizdo ir motyvo ryskumas ir originalumas.

Plastinei liaudies dailei priskirimos kalendoriniu svenciu: kaledu, uzgaveniu, velyku, taip pat ir vestuviu kaukes, daromos is medzio, zieves kailio, ir kt. Tradiciniame lietuviu liaudies mene svarbia vieta uzima buitiniai medzio raiziniai, zinomi nuo seniausiu laiku, taciau del medziagos nepatvarumo mazai islike. Tai meniskai papuosti verpimo ir audimi irankiai, namu apyvuokos daiktai ir specialios paskirties reikmenys. Raizytiniu medzio dirbiniu rastu motyvai buvo labai ivairus. Prieverpstese ir kitur buvo ypac ryskus mitologiniai vaizdiniai, puosyboje iskyla zmoniu figuros, kartais fantastines buybes, turincios rysio su mitinemis butybemis bei dievybemis.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->