Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvių liaudies patarlės

Autorius: Vaidotas

Kas protingas, tas bagotas. Durną ir bažnyčioj mūša. Nuo žioplumo vaistų nėra.
Galvą turi tik tam, kad į pilvą lapų nepribirtų.
Ilgas plaukas – trumpas protas.
Ką jaunas išmoksi, senas neužmirši. Kur vėjas pučia, ten ir linksta.
Su gandrais kilsi, su varnom krisi. Pats muša, pats rėkia. Kiaulė gėdos neturi.
Žiūri kiaulės akimis. Įleisk kiaulę į bažnyčią ir ant altoriaus užlips.
Susiraukęs kaip devynios pėtnyčios. Susiraukęs kaip naginė.
Tyli kaip žuvis, burną vandens prisisėmus. Dirba kaip ne su savo rankom.

Kieno rankos juodos, to sąžinė balta. Kas svetimo nori, tas ir savo neturi.
Kur dėsi, ten pritiks: ir prie pono, ir prie klebono. Laksto kaip pratrakęs.
Laksto kaip velnio nešamas. Šokinėja kaip varlė ant lentos.
Daug žinosi, greit pasensi. Prarijo kaip šuo muilą. Vienam juoda, kitam balta.
Vienam rožė, kitam rupūžė. Vienas traukia, kitas velnio laukia.
Draugauja kaip šuo su kate. Toks tokį sutiko ir ant alaus pavadino.
Aklas aklą veda. Varnas varnui akies nekerta. Koks gimė, toks ir mirs.
Iš miško parvežtas, į mišką ir žiūri. Velnias angelu nevirs.
Girtam ir jūra iki kelių. Gaili kaip pernykščio sniego. Kaukia kaip vilkas avietyne.
Auksas ir pelenuos blizga. Visiem geras nebūsi. Velnio neštas ir pamestas.
Su velniu uobolių rinkti neik: liksi ir be maišo, ir be uobolių.
Šuns balsas į dangų neina. Už gera visuomet prasto atsiimk.
Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi.

Rašykite komentarą

-->