Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuviu liaudies karo dainos

Autorius: Valdas

Karo dainų sukurta apie 760 , o su variantais daugiau kaip 20 000 . Šios dainos savotiškos : neįvardijami konkretūs asmenys , vietovardžiai , datos . Jos lyriškos , atskleidžiančios žmonių ryšį su karais . Karo dainos skirstomos į terminus : sąlyginis – dainos apie karą ir kariavimą ; karinis – istorinis –reikšmingi įvykiai Lietuvos istorijai . Karo dainos dar skirstomos į senąsias (klasikinio stiliaus) ir naująsias .

Kovos su kryžiuočiais. Seniausios karinės dainos yra apie mūsų protėvių karus su kryžiuočiais . XIII a. Kryžiuočiai puldinėjo mūsų kraštą su savo sąjungininkėmis . Vyko žūtbūtinė kova , buvo sprendžiamas tautos likimas : ar išliks lietuviai istorijos arenoje , ar bus sunaikinti ? Tai herojiška tautų kova ir jos didvyrių mirtis , nors atnešdavo nenumaldomo skausmo , bet nebuvo beprasmiška . Šios kovų nuotaikos būdavo išreiškiamos sutartinėmis . Populiariausia lietuvių liaudies karo daina „Oi , lekia lekia gulbių pulkelis”. Karo dainą „ Oi lekia” galime suskirstyti į tris dalis : kario išlydėjimas , jo laukimas , ir žinios apie žuvimą gavimas . Daina nusako svarbiausią įvykių priežastį : atskrenda su gulbių pulkeliu žinia – „tėvyne ginti ragina brolelius”. Patriotinė pareiga paliečia visus , net ir tas šeimas kuriose nėra tinkamo kario : „tėvelis senas , brolelis mažas” . Ši aplinkybė dramatizuoja dainą . Susidaro šykščios emocijos – pareigos jausmas , mirties nuojauta , didžiulė seserų meilė , pasireiškianti nepaliaujamu laukimu , neišpasakytas žuvusio gedėjimas . Aiškėja , kas tada labiausiai jaudino prisilietus prie karo temos . Ypač poetiškai atkurtas brolio žuvimas – tautosakinės – mitinės metaforos vaizdu : „Kur galva krito – rožė pražydo , kur kraujas tiško – žemčiūgai blizga”. Baigiama daina saulės pažadu padėti brolio gedėti :

Devynis rytus migluže eisiu ,

O šį dešimtą neužtekėsiu .
Šitaip jaunučio kario , kovojusio dėl tėvynės , mirtis labai išaukštinama . Didingai ir jautriai skamba saulės įsipareigojimas . Rūpinimasis kariu toks jaudinantis , tarsi tarp jos ir žmogaus tvyrotų sunkiai šiandien paaiškinamas artumo , giminystės ryšys . Juk tik artimieji gedi savųjų . Tarsi žuvęs karys tapo dangiškos šeimynos nariu , ir gedinti „saulutė močiutė ” – nebe metafora , o mitinė realybė . Ar panašus ryšys neatsiskleidžia iš tradicijų statyti ant mirusiųjų kapo stogastulpius ir koplytstulpius su saulutėmis ? Kario mirties išaukštinimas daina buvo labai reikšmingas dalykas senųjų lietuvių kovoje prieš kryžiuočius . Tai – dvasinė atrama , padėjusi narsiai kautis , net suvokti , kad teks žūti .

Senųjų karo dainų raida, idėjinės ir meninės ypatybės. Lietuvos valstybė XV – XVIII a. neišvengė karų su Rusija, Livonija, Švedija ir kitomis šalimis, taip pat dažnų vidaus kovų dėl valdžios. Tai lėmė visuomenės gyvenimo permainas. Valstiečiai tapo pavergti baudžiauninkų, atskirti nuo krašto reikalų, feodalai sulenkėjo. Todėl ir dainose liaudis karus vaizdavo vien kaip nelaimių šaltinį. Dėmesys sutelktas į kario vargus, į artimųjų skausmą. Neliko dainose patriotizmo. Skaudų karų patyrimą liaudis įkūnijo savitose dainose. Štai keletas populiarių dainų motyvų, jie graudūs, liūdni. , , Kad aš jojau per žalią girelę, nusilaužiau putino šakelę. Ne tiek buvo putino uogelių, kiek graudžių ašarėlių. ” , , Bereik, motinėle, mane auginai, bereik mažutėlio nenuskandinai. ” Populiariausios dainos, apie kario mirtį. Dainoje , , Anoj pusėj Nemunėlio” sesė, žuvus broliui, iš nevilties pašers žirgelį žaliosiomis rūtelėmis, močiutė pagirdys gailiom ašarėlėm. Vos viena kita daina tėra giedros nuotaikos, kariai puikuojasi savo apranga, džiaugiasi vaišėmis, linksmybėmis. Dainose nėra neapykantos priešų tautoms. Visas dėmesys sutelktas į žmogaus likimą. Karo dainos – vienintelis lietuvių liaudies dainų žanras, kur apdainuojama mirtis, jos sukeliamas skausmas. Klasikinės karo dainos atvėrė naują meninį pasaulį. Savotiška tematika, idėjinis – emocinis įvertinimas. Naujas bernelio paveikslas – nebe artojėlis, šienpjovėlis, o kareivėlis. Dramatiškai dainose buvo vaizduojama mirtis. Mėgstamas kraujo įvaizdis, sustiprintas jo įspūdis, pridedant epitetą juodas :, , Parneš mandierą ir aukso karūną \ Juodu krauju nušlakstytą. . . ;

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->