Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvių liaudies ir vestuvių dainos

Autorius: Petras

Piršlybų ir vestuvių dainos

Tradiciniai šeimos kūrimo papročiai ir apeigos. Norint suprasti vestuvių poeziją, būtina turėti prieš akis senąsias vestuves. Piršlybų bei vestuvių papročiai, apeigos buvo dirva atitinkamoms dainoms, ir dabar padeda jas pažinti, suprasti.

Vestuvės – itin reikšmingas įvykis, didžiulė šventė žmogaus gyvenime. Tai naujos šeimos, turinčios pratęsti gimine, būti jos nemirtingumo laidas, pradžia. Šioje šventėje jaunieji dalyvauja kaip subrendę sąmoningi pagrindinai “kaltininkai”, ir jiems skiriamas visas šeimos, giminės, kaimo jaunimo dėmesys. (Kiti du žmogaus gyvenimo įvykiai – gimimas ir mirtis – “kaltininkų” dar ar jau nesuvokiami. Dar viena žmogaus gyvenimo riba – branda – tradicinėje lietuvių kultūroje nėra taip ryškiai pažymima.)

Lietuvių piršlybos ir vestuvės buvo sudėtingos ir prašmatnios. Tai matyti iš labai plataus Veliuonos apylinkių papročių aprašymo, kurį yra pateikęs Antanas Juška (“Svotbinė rėda”, 1880). Iš šio aprašymo galima įsivaizduoti, kokia nepaprastai sudėtinga papročių ir apeigų visuma. Būta čia gražaus rūpinimosi jaunaisiais, jų būsimu gyvenimu, bet kartu ir asmens orumą, savigarbą įžeidžiančių dalykų. Šiuos papročius ir apeigas į dalis ir epizodus galima šitaip suskirstyti: I dalis – piršlybos (pažintuvės, piršlybos, žvalgytuvės, sutartuvės, sužadėtuvės, kvietimas į vestuves); II dalis – vestuvės (mergvakaris jaunojo išleistuvės, sutiktuvės, jaunųjų išvykimas į jungtuves ir grįžimas iš jų, vadavimas, dovanų rinkimas, kraičio išvežimas, išvažiavimas į jaunojo pusę, sutiktuvės, sugultuvės, prikeltuvės, gaubimas, marčpietis, pabaigtuvės); III dalis – grįžtuvės (sugrąžtai ir atgrąžtai). Taip, beje, skirstomos ir piršlybų, vestuvių dainos. O pavieniai papročių ir apeigų epizodai savo ruožtu susideda iš galybės įvairių veiksmų, turinčių religinę, ūkinę arba žaidybinę reikšmę. Pavyzdžiui, piršlybų derybas lydi keitimasis dovanėlėmis, vaišinimas. Jos sutvirtinamos viešu pasibučiavimu, sužiedavimu ir kitais papročių teisėje svarbiais veiksmais. Kiti vestuvių veiksmai (ėjimas apie stalą, sėdėjimas ant duonkubilio, avikailio, šaudymas, laužų degimas), manoma, susiję su senaisiais tikėjimais, galėjo lemti antgamtinių jėgų prielankumą jaunajai, padėti apsisaugoti nuo pavojų, sulaukti vaikų, būti turtingai ir pan. Dar kiti dalykai (dovanų rinkimas, “vištų vogimas”) turėjo ūkinę reikšmę ar buvo virtę žaidybiniais, “teatriniais” vestuvių elementais (piršlio “korimas” , mitulio penėjimas, svočios išvežimas į pirtį gelda, vestuvių persirengėlių išdaigų ir t.t. ).

Apskritai vestuvės – daugiasluoksnis reiškinys, kur susiplaka vos besuvokiami tolimos senovės dalykai ir dabarties interesai, santykiai, išgyvenimai. Realus gyvenimas tarsi įsiliedavo į apeigas. Ir kokių čia nėra tradicinių vestuvių vaidmenų! Jaunasis ir jaunoji, piršlys ir svočia, pabroliai ir pamerges, kviesliai ir kraitvežiai, mitulys ir “stirnikės”, teisėjai ir budelis, “netiktieji jaunikiai” ir kiti pokštininkai – visi paklusdavo tradiciniam etiketui, vaidybai ir žaidimui. Kai kurie veikėjai išsiskirdavo savitais drabužiais ir regalijomis, ženklais. Antai kaip išradingai piršlys būdavo išdabinamas Kupiškio apylinkėse, matyti iš šitokio aprašymo:

“Važiuojant piršliui namo, moterys jį juokingai aprėdo. Padaro iš šiaudų tam tikrą piršlio gyverį, arba kepurę. Gyveris apkamšytas gaidžio plunksnomis, kaspinais, juostelėmis, popieriais ir žibuliais (blizgučiais). Per petį perjuosta iš šiaudų nupintą juostą, kartais pritaiso šiaudų kardą. Pasidaro šiaudinį šautuvą. Piršlio trinyčių kišenes prikrauna akmenų. Visaip išsidarkoma ir iš jo vežimo, prikaišioja kačergas, pušines pašluostes ir šluotražius, gale vežimo pritaiso lopšį, vyžas, į vidų prikrauna senų geldų, puodų, krepšių. O patį arklį apvelka suplyšusiais drabužiais, priešakines kojas apmauna senomis kelnėmis. Mirk iš juoko, pamatęs tokią baidyklę.”

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7

Rašykite komentarą

-->