Studijoms.lt

Tautosaka skirstoma i dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąja ir dainuojamąja . Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakme, padavimas, anekdotas. Dainuojamosios – daina, sutartine, rauda. I liaudies kūrybą ne visada buvo žiūrima kaip i vertybe, kažkada ji laikyta ,,niekais” , atgyvena. Susidomėjimas tautosaka Europoje padidėjo XVIII amžiuje. Ja imta užrašinėti, publikuoti. Dėmesys lietuviu liaudies dainoms radosi pradėjus tyrinėti lietuviu kalba. Mažosios Lietuvos evangeliku kunigas Pilypas Ruigys 1747 m. paraše lietuviu kalbos žodyną, i kuri įdėjo tris dainas – kalbos senumui ir skambumui pailiustruoti. Tautosakos kuriniai, ypač dainos, būdavo atliekamos tam tikru metu, tam tikroje situacijoje, susijusios su gamtos ciklu ir su žmogaus darbu tikslu bei asmeninio gyvenimo įvykiais. Dėl to dainos skirstomos i tokias temines grupes kaip darbo dainos, vestuvių dainos, kalendoriniu apeigų… Mažesnes grupes sudaro jaunimo, vaiku, meiles dainos ir kitos. Norint suvokti liaudies dainos turini, menini savitumą, būtina žinoti apie jos atsiradimo ir atlikimo aplinkybes. Lietuviu liaudies dainų švelnumas Svarbiausias liaudies dainų bruožas lyrizmas – tai yra gilus jausmu išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas. Lietuviu dainos yra švelnios, melodijos be galo dainingos, o dainų nuotaika dažniausiai liūdna. Dainų tekstuose dainuojama apie žmonių gyvenimą, skaudžia našlaičių dalia, apdainuojami įvairūs darbai. Daugelyje dainų atsispindi gamtos vaizdai. Juose dažnai vaizduojamas žvėrių ir paukščių gyvenimas. Liaudies dainose, žmogaus gyvenimas dažnai gretinamas su paukščių, žvėrių, gyvuliu, augalu ir ypač medžiu gyvenimu.

Darbo dainos
Šių dainų yra sukurta daugiausia. Darbo dainos yra labai senos. Jos atsirado tada, kai nebuvo žemes, ūkio mašinų ir visi darbai kaimuose buvo atliekami rankomis. Dainos tada turėjo dvejopa paskirti – jos palengvindavo sunku darbą ir padėdavo ji organizuoti. Darbo dainos pradėjo nykti tada, kai atsirado žemes ūkio mašinos ir kaimai buvo išskirstyti i vienkiemius. Šiuo metu darbo dainos yra atliekamos įvairių koncertu metu. Jas atlieka įvairūs liaudies muzikos ansambliai. Darbo dainos yra skirstomos i dvi grupes. Pirmąją grupe sudaro lauko darbu dainos, tai gyvuliu ganymo, arimo, šienapjūtės, rugiapjūtės, linu rovimo, avižapjūtės ir kitos dainos. Šios grupes dainos yra labai įvairios. Vienuose iš jų yra apdainuojamas darbas, kitose buvo apdainuojami žmonių santykiai, o dar kitose, dainos buvo skiriamos darbui palengvinti. Antra darbo dainų grupe sudaro namu ruošos dainos, tai malimo, audimo, verpimo, skalbimo ir kitos dainos. Šiose dainose buvo apdainuojamas netik sunkus darbas, bet ir beteise moters padėtis. Darbo dainos buvo labai mėgiamos. Žmones dainuodavo dirbdami įvairius darbus, ilsėdamiesi, eidami i darbą, grįždami iš jo. Dainų melodijos buvo labai įvairios. Vienos iš ju buvo linksmos, gyvos, kitos skambėjo graudžiai, buvo kupinos susimastymo. Dažniausiai darbo dainose yra nuosekliai apdainuojami įvairūs darbai.

DAINA:
O kas tuos pasėjo?
O kas tuos pasėjo?
Geltonus miežius.

Priedainis: Ei juli julija-a Veliorija julidama

Šalavija sala
Pula puldama
Tėvelis pasėjo geltonus miežius.

Priedainis…

Vestuvines dainos
Iš daugybes lyriniu dainų lengviau galima išskirti vestuviniu dainų grupe. Tos dainos lydi tam tikras kaimo vestuvių apeigas ir šiaipjau per vestuves dainuojamos. Vestuviniu dainų daugumas yra būdingiausias lietuviu lyrikos pavyzdys. Nykstant vestuvių papročiams, kai kurios šios grupes dainos tampa bendrinėmis dainomis, kitomis progomis dainuojamas. Vienai vestuviniu dainų daliai tiktu apeiginiu, kitu – šeimyniniu dainų vardas. Vestuvinėse apeigose ir dainose galime rasti labai tolimos praeities atgarsiu. Kai kurie siekia dar tuos laikus, kada žmones, gyvendami didelėmis uždaromis šeimomis ( giminėmis ) vedę žmonas iš tos pačios gimines. Apie artima vyra ir žmoną giminyste kalba dainų ,, broleliai” ir ,, seseles”. Daug aiškesniu pėdsaku paliko dainose ir apeigose.