Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvių liaudies dainos

Autorius: Karolis

ĮVADAS

Lietuva – dainų šalis . Lietuviams daina – antroji kalba , jos gaida . Kai žmonės pradėjo kalbėti , pradėjo ir dainuoti . Dainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių . “Dainuodavo būriais traukdami į darbą ir grįždami iš darbo vyrai ir moterys . Niūniuodavo motinos , supdamos kūdikį , ir jaunos marčios , sukdamos girnų akmenėlį , susimąsčiusios apie savo sunkią dalią . Dainuodavo jauni broleliai , tėvynės ginti ar naktigonėn išjodami . Daina skambėdavo piemenėliui gyvulius raliuojant , taip pat šienpjovio plačius dalgio mostus lydėdama . Ją traukdavo ir jaunas žvejys , išplaukdamas į jūrą , su ilgesiu žvalgydamasis i kopas . O ką besakyti , kai ateidavo darbo pabaigtuvės , vestuvės ar šiaip linksmos sueigos , pobūviai , kada kiekvienas , savo vargą , skurdą ir nedalią pamiršęs , traukdavo dainas , giesmeles iš pilnos krūtinės …”(J. Čiurlionytė)


Dainos sudaro didžiąją dalį lietuviško muzikinio folkloro. Lietuvių liaudies dainos švelnios, lyriškos ir liūdnos. Dainuojama ir apie skaudžią našlaičių dalią, sunkų žemdirbio triūsą, švelnius mergelės ir bernelio jausmus… Dainų tekstuose dažni deminutyvai : mergelė – lelijėlė , gėlelė, darbščioji bitelė , šilo uogelė , darže rūtelė , sedulėlė, liepelė ; bernelis – dobilėlis , sakalėlis , bijūnėlis , berželis , ąžuolėlis ; motinėlė – balta gulbelė , mėlynų marių putelė ; tėvas – ąžuolas , klevas , pilkas karvelėlis ir t.t. Tokie žodžiai liaudies dainom suteikia įpatingo švelnumo .Taip pat lietuvių liaudies dainose daug epitetų , metaforų . Kareivėlis “rasele pasikloja , miglele užsikloja” , martelei “pražydo vargo žiedelis tarpe anytos vartelių” , “daineles , giesmeles po kojų pamynė”. Dainose juodoji žemelė yra geroji globėja . Saulelė šildo , globoja piemenėlius , našlaitėlius . Šiaurus vėjas – nelaimė , negandos ; tamsūs debesys – vargeliai , rūpestėliai ; aukšti kalnai – didi vargai , žemuogėlės – ašarėlės , akmenėliai – rūpestėliai . Liaudies dainose didelę reikšmę turi ir daungaus kūnai , kurie personifikuojami kaip savarankiški , veikiantieji asmenys , ypač epinėje , mitologinėje poezijoje . Visa tai liudija , kad lietuvių liaudies dainos , kaip ir pati Lietuvos gamta , kaip ir jos žmonės , yra nepaprastai švelnios , pilnos tyro džiaugsmo , svajonių , prasmės .

Lietuvių liaudies dainų ritmas gana sudėtingas . Tai tarsi gyvas pasakojimas , nuolat besikeičiantis ir vis bėgantis tolyn .


LIETUVIŲ LIAUDIES DAINŲ TYRINĖJIMŲ

ISTORIJA


Pirmieji šaltiniai , kuriose minimi lietuvių liaudies papročiai , laidotuvės , verkavimai ir dainos , siekia X ir net IX amžių . Lietuvių dainas savo raštuose mini J. Dlugošas , M. Mažvydas , J. Bretkūnas , M. Strijkovskis , T. Lepneris , M. Pretorijus ir kt. Pirmasis lietuvių liaudies dainą su melodija užrašė Karaliaučiaus universiteto studentas lietuvis Bridžius Gedkantas . Ji buvo paskelbta 1634 metais . Pirmąjį lietuvių liaudies dainų rininį “Dainos” su 85 tekstais ir 7 melodijomis 1825 metais paskelbė Liudvikas Rėza . Dar po keliolikos metų lietuvių liaudies dainų rinkinius su melodijomis išleido E. Budrius , Ch. Berčas , E. Gizevijus , G. H. Naselmanas ,

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9

Rašykite komentarą

-->