Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvių kalba pasaulyje

Autorius: Rimantas

Jeigu prieš ketvertą šimtų metų su šiuo klausimu būtume kreipęsi į kokį nors mokytą anų laikų žmogų, jis mums trumpai ir aiškiai būtų atsakęs: dvylika. Mat 1538 m. prancūzų mokslininkas Gijomas Postelis parašė traktatą apie visas pasaulio kalbas ir rado jų dvylika. Šiandien jus turbūt juokas ima girdint tokias šnekas : kiekvienas, be abejo, sugebėsite išvardinti daugiau kalbų.

XVΙ amžiaus mokslo vyrai nesunkiai galėjo išskaičiuoti visas pasaulio kalbas, bet vėliau reikalai pablogėjo, nes XVΙΙΙ amžiaus pabaigoje Peterburge buvo išleistas lyginamasis visų kalbų ir tarmių žodynas, kuriame buvo 272 kalbos bei tarmės. Gal pagalvosite, kad per du šimtmečius pasaulyje atsirado dar 260 kalbų? Taip neatsitiko. Kalbų skaičius nepagausėjo, tik žmonės daugiau sužinojo apie pasaulio kalbas, mat jie pradėjo plačiau keliauti, ieškoti naujų kraštų.

Tačiau šiandien nei mokyčiausias kalbininkas nesugebėtų išskaičiuoti žinomų kalbų, nes jų yra apie tris tūkstančius. Vadinasi, per keturis šimtus metų žmogaus žinios apie kalbas išaugo pustrečio šimto kartų.

Per šį laiką pasikeitė ir tomis kalbomis kalbančiųjų žmonių skaičius. Vienur jis nepaprastai padidėjo, kitur gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, gretimoje Latvijos respublikoje dar galima išgirsti kalbant lyviškai. Šią kalbą dabar vartoja gal šimtas senesnio amžiaus žmonių, o anksčiau jų buvo žymiai daugiau. Lyvių kalba turėjo net nemažos įtakos literatūrinei latvių kalbai. Tai šiuos lyvius XΙΙΙ amžiuje pavergė vokiečiai. Nuo jų gavo vardą ir ilgus metus mūsų kraštą varginęs Livonijos ordinas.

Ypač tokių kalbų ‚,nykštukų‘‘ gausu Afrikoje, Australijoje, Amerikoje. Tačiau šalia šių ,,nykštukų‘‘ egzistuoja pasaulyje ir kalbų ,,milžinų‘‘. Pavyzdžiui, kinų kalbą vartoja apie 1000 milijonų žmonių, angliškai šneka 400 milijonų, rusiškai – 184 milijonai, vokiškai – 100 milijonų, ispaniškai – 300 milijonų žmonių.

Tiksliai neįmanoma pasakyti, kiek šiandien yra pasaulyje kalbų, nes ir mūsų laikais kalbos miršta , o, žiūrėk, kur nors Afrikos ar Pietų Amerikos džiunglėse koks nors misionierius suranda iki šiol jokiose kalbininkų knygose nepaminėtą kalbą. O kitas, gali jums pasirodyti net ir juokingas, dalykas, kad toli gražu ne visada galima pasakyti, kur yra atskira kalba, o kur tik tos pačios kalbos tarmė. Juk kartais žmonės, kalbantys atskiromis kalbomis, gali daug lengviau susikalbėti negu kurios vienos kalbos atskirų tarmių žmonės. Pešdamiesi kieme, čekų ir slovakų vaikai puikiausiai supras vienas kitą, nors kiekvienas kalbės savo gimtąja kalba Be ypatingo vargo, kalbėdami gimtosiomis kalbomis, gali bendrauti švedai ir norvegai. O pietų ir šiaurės kinai, mokėdami vien tik savo tarmes, nesusikalbės. Tačiau vieni ir kiti puikiai supras tą patį hieroglifais užrašytą raštą. Net ir Šveicarijos vokiečiai, jeigu juos taip galima pavadinti, mokantys tik savo gimtąją vokiečių tarmę, nesusikalbės su Berlyno ar Leipcigo vokiečiu, kalbančiu bendrine kalba.

Iš tarmių atskiros kalbos kartais atsiranda ir dėl karų, užgrobimų, religijos keitimų. Štai dalis mūsų brolių latvių, ilgesnį laiką pagyvenę ne vokiečių, bet slavų valdžioje ir kaimynystėje, vos nepradėjo kalbėti savarankiška latgalių kalba. Kas ten žino, jeigu Vytautas, kadaise kryžiuočiams atidavęs žemaičių kraštą , būtų nesugebėjęs vėl atsiimti, gal šiandien būtų ne žemaičių tarmė, o atskira žemaičių kalba.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12

Rašykite komentarą

-->