Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuvės moters paveikslas XIXa. pab. literatūroje

Autorius: Marius

20a. pradžioje lietuvių rašytojų gretas papildo garsiosios moterys: Žemaitė, G. Petkevičūtė -Bitė, Lazdynų Pelėda, M.Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. Trys talentingos žemaitės ir panevėžietė Bitė kilusios iš bajorų šeimų, gavusios atitinkamus išsilavinimus. Moterys švietėjos. Visas jas literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo vingiais lydėjo Povilas Višinskis. Nors ir savo vaikystę praleidusios bajoriškoje aplinkoje, auklėjamos lenkiška dvasia, šios rašytojos turėjo didelę gyvenimišką patirtį, matė daug vargo ir skausmo. Savo kūryboje jos ypatingai daug dėmesio skyrė moterims.

Pagrindinis šių rašytojų kūrybos tikslas – sukurti turtingą lietuvės moters paveikslą. Žemaitė, Bitė ,Lazdynų Pelėda buvo rašytojos realistės. Jos viską aprašė realiai, tipizuodamos personažus. Visos šios rašytojos su meile pavaizdavo moterį, sunkiai nešančią šeimos naštą, moterį – beteisę šeimoje, moterį dvaro aplinkoje. Sunkaus ir kasdieniško gyvenimo aplinkoje rašytojos parodė, kokia iš prigimties graži lietuvė moteris. Ji dora, mylinti savo vyrą ir vaikus, tvarkinga ir darbšti, galinti išbristi iš bet kokių gyvenimo sunkumų ,nors dažnai ir palūžta.

Visi mes skaitėme Žemaitės “Marčią“. Apsakymo pagrindinis personažas Katrė gyvena pobaudžiaviniame Lietuvos kaime. Labai gerai pažinusi kaimo gyvenimą, ypatingai sunkią moters dalią, Žemaitė iš gausybės gyvenimo detalių sukūrė labai realų ir įspūdingą moters paveikslą. Man atrodo, kad Katrės paveikslas niekados neišnyks, kad ir kiek keistųsi Lietuvos kaimas, vis tiek jame sutiksime panašių likimų moterų kaip Katrė arba Vingienė. Skaitydamas Katrės gyvenimo dramą, skaudžiausiai pajunti moters beteisiškumą. Iš atskirų apsakymo detalių sužinome, kad Katrė labai švelnios prigimties, darbšti ir jautri moteris, bandanti bet kokia kaina sutvarkyti sunkų gyvenimą. “Na padėk dieve! Nauja gaspadinė atsirado!… Ar seną paprotį varai? Šlavinėtis?!… Čia to nereikia. Jei purvų nebraidysi, duonos neėsi.” Štai kokie baisūs Vingienės žodžiai. Katrė patriarchališkoje šeimoje tik marti, atėjusi į svetimus namus. Kur kas svarbiau marčios kraitis, žemė, pinigai. Katrė nenori pasiduoti ,nenori asimiliuotis su Vingiais, taikstytis su senio Vingio gyvenimo būdu. Bet ji yra bejėgė prieš supuvusį, be sąžinės, iškreiptą Vingių gyvenimą. Marčios gyvenimo drama-tipiška daugeliui kaimo moterų, kurios ne savo noru buvo ištekintos.

Žemaitė sukūrė daugelį ryškių lietuvių moterų paveikslų, kuriuose sukaupti tauriausi kaimo moterų bruožai: darbštumas, tvarkingumas, dora ir meilė šeimai, šeimos garbės išsaugojimas. Tai Katrė, tai šviesioji Petro Kurmelio motina ir samdinė Janikė. Kaip didžiausias kontrastas, tamsiomis spalvomis nupaišyti apsileidusių ir nevalyvų moterų paveikslai. Tai Vingienė, Marcė. Galime spręsti, kad kontrastas – mėgstama Žemaitės charakterių kūrimo priemonė. Žemaitės personažai nėra įvairiaspalviai: teigiami charakteriai-baltomis spalvomis, neigiami-juodomis. Žemaitės moterų charakteriai atsiskleidžia kasdienybėje, santykyje su šeima, sodriame gamtos fone. Žemaitė yra talentinga pasakotoja. Kiekvieno personažo kalba dar labiau išryškina jo vidines savybes.

Sielvartaudama dėl liūdno marčios likimo Vingių ir apsileidėlių aplinkoje, Žemaitė sukūrė antrą labai įdomų personažą-Marcę. Tai apsakymo “Petras Kurmelis” moteris, gyvenanti visiškai kitoje aplinkoje negu Katrė. Jai užtenka ir vyro meilės, ir pinigų. Būdama iš prigimties labai netvarkinga, grubi, ji nesistengia būti gera žmona, namų šeimininke. Ji ištekėjo už nemylimo žmogaus. “Pinigais meilės nenupirksi”, tvirtina Žemaitė. Tik galbūt motinystė gali pažadinti Marcėje moterį? Apsakymo pabaigoje Marcė mus sužavi rūpestingumu ir užuojauta vaikui, apvilkdama jį baltais marškinėliais, bučiuodama. Ji nusivylusi girtu vyru. Tai ypač svarbios psichologinės detalės.

Puslapiai: 1 2

Rašykite komentarą

-->