Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Lietuva tarpukario metais

Autorius: Karolis

Steigiamasis seimas ir konstitucija

Valstybės Taryba 1918 metų lapkričio mėnesio 2 d.atšaukė Uracho išrinkimą Lietuvos karalium , valdymo formos klausimą ji paliko spręsti steigiamajam seimui.Tą pačią dieną V.Taryba priėmė „Laikinės konstitucijos pamatinius dėsnius“,kuriais ji pasiėmė suvereninės Lietuvos galią .Vyriausius laikinės valstybės organus sudarė tada Valstybės Taryba, Valstybės Tarybos prezidiumas –iš prezidento ir dviejų viceprezidentų – ir ministerių kabinetas , atsakingas prieš Valstybės Tarybą .

Tais pat laikinės konstitucijos dėsniais buvo paskelbta visų piliečių lygybė prieš įstatymus ,pašalintos luomų privilegijos , laiduotos įvairios piliečių laisvės ir palikti visi prieš karą veikę įstatymai ,kiek jie neprieštaravo šitiems dėsniams .Vėliau ministerių kabinetui buvo duota teisė leisti įstatymus Valstybės Tarybos tarpusesijų metu.

1919 metų balandžio mėn. 4 d. Laikinės konstitucijos pamatiniai dėsniai buvo pakeisti ,būtent ,vietoj V.Tarybos prezidiumo ,buvo įsteigtas valstybės prezidento organas. Tą pačią dieną V.Taryba išrinko A. S m e t o n ą pirmuoju Lietuvos prezidentu . Tada buvo taip pat įkurta ir valstybės kontrolė .

Rinkimai į steigiamąjį seimą buvo paskelbti jau 1920 metų pradžioje o renkamosios dienos nustatytos balandžio mėn. 14 – 15 d.

Susirinkęs gegužės 15 d., steigiamasis seimas vienu balsu patvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymą ir tuojau pareiškė ,kad ji būsianti demokratinė respublika . Turėdamas uždavinį sudaryti valstybės konstituciją ,steigiamasis seimas iš pradžių sudarė naują laikinę konstituciją ,kuri buvo prezidento A.Smetonos paskelbta 1920 metų birželio 10 dieną . Prezidentą turėjo rinkti steigiamasis seimas , tačiau ,ligi jis buvo išrinktas , jo pareigas ėjo st.seimo pirmininkas A. Stulginskis .Lenkų puolimo metu , 1920 m.spalio mėnesį ,st.seimas padarė pertrauką ir įkūrė vadinamąjį mažąjį seimą iš st.seimo pirmininko ir šešių renkamų narių , kurie perėmė einamuosius st. Seimo darbus.

Galutinė konstitucija buvo priimta tik 1922 metų rugpjūčio mėn.1 d.

Konstitucija nustatė Lietuvos valstybei demokratinės respublikos formą su valstybės spalvomis – geltona , žalia , raudona – ir valstybės ženklu – baltu Vyčiu raudoname dugne .Piliečiams laidavo plačias teises ir laisves ir apsaugojo nuosavybės teisę.Tautos atstovai , renkami kas treji metai visuotiniu ,lygiu ,tiesioginiu ir slaptu balsavimu ,proporcingąja rinkimų sistema , turėjo sudaryti seimą ,kurs turėjo leisti įstatymus ,prižiūrėti vyriausybės darbus ,tvirtinti biudžetą ,sutartis ,pradėti ar baigti karą ir t.t.

Tuojau įsigaliojus konstitucijai buvo paskelbti rinkimai į pirmąjį seimą .Jis susirinko lapkričio mėn.13 dieną ir išrinko konstitucijos nustatyta tvarka prezidentą Aleksandrą Stulginskį kurs ligi tol , kaip steigiamojo seimo pirmininkas ,ėjo prezidento pareigas . Valstybė perėjo į konstitucinio demokratinio parlamentarizmo periodą.

Žemės reforma ir sava valiuta

Žemės valdymo ir nuosavybės santykiais ėmėsi rūpintis dar laikinė vyriausybė 1918 metais. Laikinį žemės reformos įstatymą steigiamasis seimas beveik be pakeitimų patvirtino ,tepridėjęs tik tiek ,kad aprūpinus žeme kariškius ,žemės galėjo gauti ir bežemiai su mažažemiais.

Šalia tos mažosios reformos ,1920 metais steigiamasis seimas pradėjo ir didžiąją žemės reformą . Didžiosios žemės reformos įstatymas buvo išleistas tik1922 metais kovo 29 d. Jos tikslas buvo ne tik aprūpinti žeme bežemius ir mažažemius ,bet ir patį žemės valdymą taip sutvarkyti ,kad būtų tinkamos sąlygos tarpti žemės ūkiui, -pirmiausia smulkiajam ir vidutiniam ūkiui Reforma dar norėjo perimti į valstybės nuosavybę tuos žemės turtus ,kuriuos valstybė gali tikslingiau sunaudoti ir apsaugoti ,negu privatiniai asmens.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->