Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Leksikologija

Autorius: Saulė

Leksika

Leksika yra kalbos žodžių visuma, trumpai tariant, Žodynas (šiaip žodynas dažniau reiškia knygą, į kurią surašyti žodžiai).O žodžius, jų parinkimą ir vartojimą tiria kalbos mokslo šaka leksikologija.

Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Nemaža žodžių išlikę indoeuropiečių prokalbės. Tokie Žodžiai, kaip antai: motina, duktė, brolis, akis, ugnis, turi atitikmenų sanskrito, senovės graikų, lotynų, slavų ir kitose indoeuropiečių kalbose.

Tačiau kalboje pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmes yra trys grupės:

1)nevartotinos svetimybės, kurias trumpai vadinsime barbarizmais, kad atskirtume nuo vartotinų svetimybių;
2)nevartotini vertiniai, kuriuos vadinsime vertalais, kad atskirtume nuo vartotinų vertinių;
3)netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos vadinsime semantizmais.

Netinkamai sudaryti žodžiai iš esmės irgi yra žodyno klaidos. Jas priskirsime prie minėtųjų grupių kaip dalinius jų atvejus.

Kur ieškoti pagalbos?

– Kur tikrintis suabejojus, ar žodis bendrinei kalbai tinka? Jei netinka kur ieškoti pakaito?
– Vartotiną leksiką geriausiai parodo „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (2000). Nevartotinų žodžių, pavyzdžiui, smala, muskulas, prirašyta ntk., t.y. neteiktina. Prie nelabai pageidaujamų yra nurodyta i geresnį, pavyzdžiui, suodys, žr. suodžiai. Tik vartotinus žodžius pateikia ir „mokomasis lietuvių kalbos žodynas ir kirčiavimo žodynas“ (1999), bet „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ yra nurodytos ir norminės kiekvieno žodžio reikšmės, pateikta norminio vartojimo pavyzdžių.

Apskritai mūsų laikai yra žodynų ir enciklopedijų amžius. Su jų gausa įžengėme ir į interneto epochą. Dabar informaciją, įskaičiuojant ir žodžius, jų vartojimą, yra tokia didžiulė, kad žmogaus protas, atmintis nebegali visko aprėpti.

Barbarizmai

Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems pakeisti paprastai yra savų (pavadinimas padarytas iš barbaras „svetimšalis, griovėjas, tamsuolis“). „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi n. svet., t.y. nevartotina (neteiktina) svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame.

Barbarizmų istorija

– Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų: iš baltarusių – gadyne (= laikas, metas, laikotarpis, epocha), bočius (= tėvas, senelis, protėvis), kaladė (= trinka); iš lenkų – kolioti (= plūsti, keikti, koneveikti), plėmas (= dėmė). Yra imta taip pat iš rusų kalbos, ypač naujesniais laikais – sovietmečiu: kurtkė (= striukė), nakleika (= lipdukas), pravalas (= nesėkmė, sužlugimas). Kartais net neaišku, iš kurios slavų kalbos žodis imtas: kralikas (= triušis), bagotas (= turtingas).

Šiek tiek barbarizmų yra iš germanų kalbų: biškį arba biskį (= truputi, šiek tiek), liuosas (= laisvas), balkis (= sija), žiurstas (= prijuostė), buterbrodas (= sumuštinis, sviestainis).

Dabar daug nevartotinų svetimybių plūsta iš Vakarų – ypač anglų kalbos: bodis (= glaustinis, glaustinukė), čipsai (= (bulvių) traškučiai), leginsai (= tamprės, timpės), puzlis ar pūzlė (= dėlionė, dėstas), rolikai (= riedučiai). Kai kurių naujųjų svetimybių pakaitai dar kuriami arba iš kelių pasiūlytų galutinai dar neišrinktas vienas.

Kokių kalbos dalių būna barbarizmai?

– Barbarizmų – tai įvairių kalbos dalių žodžiai.

Dažniausi barbarizmai – daiktavardžiai. Daug barbarizmų pavartojama buities daiktams, drabužiams, apavui, valgiams pavadinti: bliūdas (= dubuo), stoikas, slojikas (= stiklainis), dekis (= užtiesalas), ploščius (= lietpaltis – neperlyjamas, apsiaustas – nuo dulkių, šalčio), basanoškės (= basutės). Svetimų daiktavardžių pasitaiko ir kitokių, pavyzdžiui nusakant giminystę: baba, babytė (= senelė, močiutė), švogeris (= svainis). Pavartojama ir barbarizmų būdvardžių: biednas (= neturtingas, vargšas, skurdžius), kūdas (= liesas), ryžas (= rusvas, ručkis, rusvaplaukis ), taip pat barbarizmų veiksmažodžių: bujoti (= vešėti, klestėti, tarpti), neboti (= nepaisyti, nebijoti), net įvairių nekaitomų žodžių: apart (= be, išskyrus), jo (= taip), vot, ot (= štai).

Daliniai barbarizmai (hibridai)
Daliniais barbarizmais laikytini nevartotini hibridai.
Hibridai – tai žodžiai, kuriuose yra kitų kalbų elementų, t.y. reikšminių žodžio dalių.
Hibridų būna vartotinų ir nevartotinų.
Vartotini hibridai

Vartotini tie hibridai, kuriuose yra lietuvių kalboje įteisintų tarptautinių žodžių elementų.
Dažniausiai imamas tarptautinio žodžio kamienas ir pridedama lietuviškų priešdėlių, priesagų: suorganizuoti, organizavimas; susisteminti, sisteminis, sistemingas; išpakuoti, supakuoti, supakavimas, pakuotė; suaktyvinti, aktyvumas ir pan.

Kartais būna du kamienai: lietuviškas ir tarptautinis: šviesoforas, ultragarsas, hidroįrenginys.
Rečiausiai būna savas kamienas ir tarptautinė priesaga, pvz.: dantistas.

Kaip atskirti vartotina ir nevartotina hibridą?

Nevartotino hibrido kuri nors reikšminė žodžio dalis (šaknis, priešdėlis, priesaga) lietuvių kalboje neįteisintą – yra jos svetimkūnis. Šitokius netinkamai sudarytus žodžius galima laikyti barbarizmų atšaka, kitaip – daliniais barbarizmais.

Hibridai su svetima šaknimi

Aiškiai nevartotini tie hibridai, kurių šaknis (kartais ir visas kamienas) yra barbarizmo, o lietuviški tik priešdėliai, priesagos. Jeigu nevartotinas bliūdas (= dubuo), tai netinka ir sudaryti vediniai bliūdelis, bliūdukas (= dubenėlis). Jeigu netinka mislyti (= galvoti), tai netiks ir išmislyti (= išgalvoti), pamislyti (= pagalvoti), sumislyti (= sugalvoti). Daboti yra slaviškas veiksmažodis, todėl be reikalo vartojama daboklė (= areštinė). Liuosas yra germanizmas, todėl netinka paliuosuotai (= atleisti iš darbo), pasiliuosuoti (= išeiti iš darbo). Kartais pasitaiko ir hibridinių dūrinių: viena šaknis – sava, kita – barbarizmo, pvz., pusbliūdis (= pusdubenis).

Hibridai su svetimu priešdėliu

Nevartotini ir hibridai, kurių kamienas (dažniausiai sutampantis su šaknimi) lietuviškas, o prie jo pridėtas svetimas (paprastai slaviškas)priešdėlis arba priesaga.

Iš nevartotinų priešdėlių labiausiai paplitęs slaviškų laikomas da-. Jo vediniai šnekamojoje kalboje gajūs. Juos dažniausiai taisome parinkę kitą savą priešdėlį, o kartasi dėl tikslumo keičiame kitais žodžiais arba žodžių junginiais.

Hibridai su svetima priesaga

Iš nevartotinų svetimų priesagų aktualiausia –avas, -a (iš lenkų kalbos) spalvoms pavadinti. Pavartojama slaviška priesaga –ka (variantas -kė); pasitaiko ir veiksmažodžių su –avoti; retkarčiais – kitokių žodžių baigmenų.

Nevartotini vertiniai (vertalai)

Nevartotinus vertinius trumpai galima nusakyti neigiamu žodeliu vertalai. Tai nekūrybiškai ar be reikalo išversti žodžiai, kuriems pakeisti paprastai yra savų.

Vartojamas terminas vertiniai

Vertiniais paprastai vadinami išversti geri žodžiai, kurių mūsų kalba reikėjo. Nedaug kas žino, kad dabar toks įprastas žodis laikraštis iš tikrųjų yra XIX a. pabaigos vertinys iš atitinkamo lenkų arba vokiečių kalbos žodžio, o iki tol lietuviai sakydavo barbarizmą gazieta.

Vertiniai kalbą turtina, vertalai ją gadina.

Kaip atskirti vertama nuo barbarizmo?

Barbarizmas – tai svetimas žodis (dalinio barbarizmo, t.y. nevartotino hibrido, atveju yra bent svetima žodžio dalis), o vertalas skamba lietuviškai, pavyzdžiui , žodis neužilgo, be reikalo stumiantis savą žodį netrukus, yra padėmeniui verstas iš lenkų kalbos .

Daliniai vertalai

Pasitaiko dalinių vertalų, kai prie lietuviškos reikšmės šaknies pridedama versta (t.y. lietuvių kalbai nebūdinga reikšme pavartota) kita reikšminė žodžio dalis: priešdėlis arba priesaga. Daliniai vertalai, nors jų šaknys savo, jokių norminių reikšmių neturi itr yra nevartotini.

Daliniai priešdėlio vertalai

Daliniai priešdėlio vertalai paprastai yra veiksmažodžiai arba jų padaryti daiktavardžiai.
Daliniai priesagos vertalai

Su pavartota svetima reikšme priesaga būna daiktavardžių, būdvardžių, kartais kitų kalbos dalių. Šių žodžių šaknys nėra verstos, o versta tik priesaga, kuri konkrečiam žodžiui netinka.

Būdingesni verstiniai daiktavardžiai yra su priesagomis –ėjas arba –tojas; -ietis; -(i)ukė.
Žodžiai, pavartoti netinkama reikšme (semantizmai)

Žodžiai, pavartoti ne ta reikšme, – dažnos ir sunkiai atpažįstamos leksikos klaidos. Tokius žodžius kai kas trumpai vadina semantizmais (semantika – kalbos mokslo šaka, tiriant žodžiu reikšmes, o jų daugelis žodžių turi ne vieną).

Dažniausiai geras lietuviškas žodis netinkama reikšme pavartojamas dėl kitų kalbos poveikio, kai nekritiškai perimama svetimos kalbos atitinkamo žodžio platesnė reikšmių sistema.

Naudota medžiaga:

1) Jonas Šukys „Lietuvių kalba 11 klasei“

Rašykite komentarą

-->