Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Leksikologija

Autorius: Saulė

Leksika

Leksika yra kalbos žodžių visuma, trumpai tariant, Žodynas (šiaip žodynas dažniau reiškia knygą, į kurią surašyti žodžiai).O žodžius, jų parinkimą ir vartojimą tiria kalbos mokslo šaka leksikologija.

Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra norminė, vartotina. Nemaža žodžių išlikę indoeuropiečių prokalbės. Tokie Žodžiai, kaip antai: motina, duktė, brolis, akis, ugnis, turi atitikmenų sanskrito, senovės graikų, lotynų, slavų ir kitose indoeuropiečių kalbose.

Tačiau kalboje pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš esmes yra trys grupės:

1)nevartotinos svetimybės, kurias trumpai vadinsime barbarizmais, kad atskirtume nuo vartotinų svetimybių;
2)nevartotini vertiniai, kuriuos vadinsime vertalais, kad atskirtume nuo vartotinų vertinių;
3)netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos vadinsime semantizmais.

Netinkamai sudaryti žodžiai iš esmės irgi yra žodyno klaidos. Jas priskirsime prie minėtųjų grupių kaip dalinius jų atvejus.

Kur ieškoti pagalbos?

– Kur tikrintis suabejojus, ar žodis bendrinei kalbai tinka? Jei netinka kur ieškoti pakaito?
– Vartotiną leksiką geriausiai parodo „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (2000). Nevartotinų žodžių, pavyzdžiui, smala, muskulas, prirašyta ntk., t.y. neteiktina. Prie nelabai pageidaujamų yra nurodyta i geresnį, pavyzdžiui, suodys, žr. suodžiai. Tik vartotinus žodžius pateikia ir „mokomasis lietuvių kalbos žodynas ir kirčiavimo žodynas“ (1999), bet „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ yra nurodytos ir norminės kiekvieno žodžio reikšmės, pateikta norminio vartojimo pavyzdžių.

Apskritai mūsų laikai yra žodynų ir enciklopedijų amžius. Su jų gausa įžengėme ir į interneto epochą. Dabar informaciją, įskaičiuojant ir žodžius, jų vartojimą, yra tokia didžiulė, kad žmogaus protas, atmintis nebegali visko aprėpti.

Barbarizmai

Barbarizmai – tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems pakeisti paprastai yra savų (pavadinimas padarytas iš barbaras „svetimšalis, griovėjas, tamsuolis“). „Kalbos praktikos patarimai“ barbarizmus žymi n. svet., t.y. nevartotina (neteiktina) svetimybe nelabai tinka, nes dalį svetimybių (svetimos leksikos) esame įteisinę ir vartojame.

Barbarizmų istorija

– Daugiausia barbarizmų yra atėję iš kaimynų slavų: iš baltarusių – gadyne (= laikas, metas, laikotarpis, epocha), bočius (= tėvas, senelis, protėvis), kaladė (= trinka); iš lenkų – kolioti (= plūsti, keikti, koneveikti), plėmas (= dėmė). Yra imta taip pat iš rusų kalbos, ypač naujesniais laikais – sovietmečiu: kurtkė (= striukė), nakleika (= lipdukas), pravalas (= nesėkmė, sužlugimas). Kartais net neaišku, iš kurios slavų kalbos žodis imtas: kralikas (= triušis), bagotas (= turtingas).

Šiek tiek barbarizmų yra iš germanų kalbų: biškį arba biskį (= truputi, šiek tiek), liuosas (= laisvas), balkis (= sija), žiurstas (= prijuostė), buterbrodas (= sumuštinis, sviestainis).

Dabar daug nevartotinų svetimybių plūsta iš Vakarų – ypač anglų kalbos: bodis (= glaustinis, glaustinukė), čipsai (= (bulvių) traškučiai), leginsai (= tamprės, timpės), puzlis ar pūzlė (= dėlionė, dėstas), rolikai (= riedučiai). Kai kurių naujųjų svetimybių pakaitai dar kuriami arba iš kelių pasiūlytų galutinai dar neišrinktas vienas.

Kokių kalbos dalių būna barbarizmai?

– Barbarizmų – tai įvairių kalbos dalių žodžiai.

Puslapiai: 1 2 3

Rašykite komentarą

-->