Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Laiškas mokytojai

Autorius: Remigijus

Mieloji Mokytoja!
Turbūt Jūs labai nustebsite, gavusi mano laišką, nes pakankamai ilgą laiką tarpusavyje nepalaikėme jokių ryšių.

Taip pat, Jums tikriausiai kilo klausimas, kodėl gi po tiek daugel metų nusprendžiau Jums parašyti.

Tai buvo tiesiog viena akimirka. Sėdėdama minkštame fotelyje ir skaitydama dukrelės vaikišką knygelę, prisiminiau savo gražios vaikystės laikotarpį. Prisiminiau savo pirmąją mokyklą ir ten praleistą laiką, visus joje besimokančius ir man buvusius artimus draugus, o ypač savo pirmąją mokytoją – tai Jus, Onutę Sakalienę. Kokia Jūs buvote gera man ir visai mūsų klasei. Mano manymu, daugiau tokios kaip Jūs niekur nėra ir nebus. Man Jūs buvote lyg antra mama. Kartu džiaugdavotės mano sėkme ir padėdavote atsitikus nelaimei. Aš vis dar niekaip negaliu suprasti, kodėl gi taip greitai bėga tas, nei vienai akimirkai nesustojantis, laikas…

Gal baigsiu apie tuos prisiminimus ir kartu su visomis savo mintimis persikelsiu į tikrovę, t.y. į dabartinį savo gyvenimą.

Baigusi Vilniaus Universitetą ir šiek tiek pramokusi kalbos, išvykau uždarbiauti į nuostabiąją Italiją. Po kiek laiko ten susiradau darbą, ištekėjau ir pagimdžiau gražiąją dukrytę, kurią vėliau pavadinau Rūtele. Ji – man viskas. Be jos negalėčiau įsivaizduoti net savo gyvenimo. Tai pats svarbiausias mūsų šeimoje asmuo. Rūtelė dar tokia maža(tik du metukai), o jau taip viską gerai supranta. Su ja beveik visada šneku tik lietuviškai, nes labai norėčiau, kad ji lengvai susišnekėtu su savo seneliais mano gimtąja kalba.

Šiaip esu pakankamai užimta ir dirbu nuo ryto iki vakaro. Gal tai kartais ir vargina mane, tačiau grįždama į savo jaukius namus ir būdama kartu su darnia šeima, pasisemiu visos man trūkstamos energijos.

Nemanykite, kad taip ir sukasi ratu tas mano monotoniškas, nuobodus gyvenimas. Ne, taip tikrai nėra. Per atostogas kartu su visa šeima daug keliaujam. Aplankėm Romą, Veneciją, Londoną ir Paryžių. Taip pat kartu su draugais mėgstame kopti į kalnus ir nakvoti palapinėse.

Visko pasitaiko: ir gerų, ir blogų gyvenimo akimirkų, tačiau niekada nepasiduodu ir prireikus žengiu naują žingsnį. Taip jau yra ir nieko nepakeisi.

Gal ir tiek apie save, savo šeimą ir gyvenimą. Tačiau su nekantrumu norėčiau sužinoti, o kaip gi sekasi Jums. Ar dar vis dirbate kaip mokytoja ir ar nepavargote nuo tokio triukšmingo ir nepaklusnaus šiais laikais jaunimo? Kaip Jūsų sveikatėlė? Labai tikiuosi, kad nesergate ir esate sveika. Tiesa, gal žinote ką nors apie mūsų buvusę klasę? Tikriausiai daugelis iš jų yra jau susikūrę šeimas ir turi po kelis vaikus.

Man taip viskas įdomu(juk ne be reikalo vaikystėje buvau vadinama „cekava“ mergaite)…

Turbūt, gal jau ir užbaigsiu tą savo laišką ir nekantriai lauksiu Jūsų atsakymo.
Viso Jums geriausio!
Jūsų buvusi mokinė, Svetlana Lazareva.

Rašykite komentarą

-->