Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Laikraštis “Varpas” ir politinės idėjos

Autorius: Povilas

XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje vyko spartus tautinės sąmonės brendimas ir moderniosios tautos formavimasis. Plačiai plito nelegalios spaudos leidiniai: laikraštis “Varpas”, lietuviškos knygos, maldaknygės, spausdintos Tilžėje ir platintos knygnešių.

“Varpas” – vienas iš spaudos draudimo metais ilgiausiai (1889-1905m.) ėjęs literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis. Savo darbe aš bandysiu kiek plačiau pakalbėti apie lietuvių tautinį bei kultūrinį atgimimą, apžvelgti XIX a. problematiką, apie pirmuosius laikraščius Lietuvoje, laikraštį Varpą ir jo siekius.

“Aušrai” sustojus, buvo jaučiamas lietuviško laikraščio trūkumas. Varšuvos lietuvių draugijoje “Lietuva” buvo svarstoma, ar “Aušrą” atgaivinti, ar leisti naują laikraštį. Naujo laikraščio iniciatoriai buvo draugijos nariai V.Kudirka, J.Gaidamavičius, J.Adomaitis-Šernas ir kiti. Kurį laiką J.Gaidamavičius buvo laikraščio redaktoriumi, pirmajam “Varpo” numeriui parašė įžanginį straipsnį “Naujas laikraštis”. “Varpe” iš viso bendradarbiavo apie 150 pasaulietiškų inteligentų. “Varpas” buvo tarytum, “Aušros” aukštesnės pakopos tęsinys. “Aušros” pradėtieji kelti principai – tautos savarankiškumo, demokratizmo, piliečių laisvių – dar nebuvo joje įgavę aiškių, visiems suprantamų formų. “Varpas” tuos principus išplėtė, išryškino ir svarbiausia, atrėmė į konkrečius, gyvenimiškus pagrindus, susiedamas tautinės kultūros klausimus su ekonominiais reikalais. “Varpas” stojo į griežtą opoziciją rusų politikai Lietuvoje, drąsiai kėlė valdžios daromas lietuviams skriaudas, smerkė priespaudos ir rusinimo politiką.
LIETUVIŲ TAUTINIS ATGIMIMAS
Pirmiausia reikėtu apžvelgti XIX a. Lietuvos veidą, nes tik išsiaiškinus priežastis, mes galime kalbėti ir apie V.Kudirkos kūdikį Varpą. Taigi, “XIX a. pradžioje sulenkėjusi Lietuvos bajorija lietuvių tautiniu atgimimu nesidomėjo. Tik Žemaitijoje, kur buvo daug lietuviškai kalbančių bajorų, kai kurie bandė žemaitiškai rašyti ir rinkti tautosaką. Žemaičių tautiškojo ir kultūrinio sąjūdžio centras buvo vyskupo J.Giedraičio rezidencija Alsėdžiai. Vyskupas 1816 metais lietuviškai išleido Šventojo Rašto vertimą, jo raginami kunigai prie bažnyčių steigė mokyklas. D.Poška ėmėsi rašyti žemaitišką žodyną, S.Stanevičius – lietuviškų dainų rinkinį. Bajorai ir kunigai pradėjo spausdinti naujas maldaknyges, giesmynus, elementorius.
D.Poška savo Baublyje įsteigė senienų muziejų ir bandė rašyti Lietuvos istoriją. Tačiau šie inteligentai buvo senosios karalystės patriotai, todėl po 1831 metų sukilimo tas judėjimas išnyko.

Antrasis kultūrinis lietuvių tautos pakilimas savo idėjomis labai skyrėsi nuo 1831 ir 1863 metų Lietuvoje vykusių sukilimų. Šį tautinį sąjūdį išjudino vyskupas M.Valančius, kurio nurodymu jo valdomoje vyskupijoje buvo pristeigta daug lietuviškų liaudies mokyklų. 1864 metais rusų carinė valdžia Muravjovo-Koriko įsakymu lietuviškas parapines mokyklas uždarė. Tuomet vyskupo M.Valančiaus raginimu daug kur atsirado slaptų mokyklų, kuriose mokė patys tėvai arba daraktoriai. Tokios mokyklos veikė visą spaudos draudimo laikotarpį – apie 40 metų.

Kai 1865 metais buvo uždrausti raštai lotyniškomis raidėmis, lietuviškos knygos spausdinamos Prūsijoje ir slapta gabenamos į Lietuvą. Mažojoje Lietuvoje lietuviškų knygų spausdinimą ir jų platinimą Didžiojoje Lietuvoje, raginami ir padedami vyskupo M.Valančiaus, pradėjo dvasininkai.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8

Rašykite komentarą

-->