Studijoms.lt

Referatai, konspektai

Kyšininkavimo problemos

Autorius: Diana

Neapskaitoma ekonomika egzistuoja visose šalyse. Jos apimtis priklauso nuo tų šalių ekonominių santykių pobūdžio, politinės ir ekonominės būklės, gyventojų užimtumo, pragyvenimo lygio, apskaitos organizavimo, bendros kultūros ir tvarkos bei daugelio kitų priežasčių. Neapskaitomos ekonomikos atsiradimo priežasčių visu pirma reikia ieškoti valstybės valdyme. Neapskaitoma ekonomika gali plėstis dėl šių priežasčių:

1. Valstybinio turto privatizavimo metodų ir realizavimo programos klaidų.

2. Ūkinės-finansinės veiklos įstatymų netobulumo.

3. Mokesčių ir jų administravimo sistemos fiksalinės politikos spragų ir prieštaringumo.

Dėl minėtų priežasčių juridinių ir fizinių asmenų pajamų slėpimas tapo kasdieninių reiškinių. Palankios sąlygos neapskaitomai ekonomikai susiklostė paslaugų sferoje, nes ten vyrauja smulkus verslas. Ir čia nėra tinkamos teikiamų paslaugų apskaitos, nekontroliuojamos kainos, slepiamas darbuotojų skaičius. Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu ir keičiantis Lietuvos geopolitiniai situacijai susidarė palankios sąlygos ir įstatymų uždraustoms, vadinamosioms nelegalioms veikloms plisti. Tai prekyba narkotikais, alkoholinių gėrimų gamyba bei prekyba, prostitucija, organizuotas turto prievartavimas, kontrabanda, korupcija, kyšininkavimas ir kt. Akivaizdu, kad neapskaitoma ekonomika šalies ekonomiką bei jos socialinę sferą veikia per valstybės finansus, darbo rinkos pasiūlos ir paklausos balansus, pajamų pasiskirstymą, nesumokėtus mokesčius. Neapskaitoma ekonomika, priklausomai nuo jos dydžio, vienokiu ar kitokiu mastu daro įtaką šalies ekonomikai. Pirmiausiai dėl to, kad nemokami mokesčiai, skurdinamas šalies biudžetas, antra-neapskaityta gamyba, pajamos ir išlaidos neleidžia tiksliai įvertinti šalies ekonomikos būklę ir formuoti racionalią ekonomikos vystymo ir reguliavimo politiką.

Yra tris šešėlinės ekonomikos sektoriai:

1. Formali neapskaitoma ekonomika. Šiam sektoriui priskiriama gamyba ir paslaugos, apie kurias valstybės valdymo struktūros neturi reikiamos informacijos, ir ji lieka nežinoma visuomenei.

2. Neformali neapskaitoma ekonomika. Šiam sektoriui priskiriama veikla tokių ūkio subjektų, kurių organizacinis lygis yra žemas, o darbo santykiai remiasi giminyste ar kuo kitu, tačiau įforminami darbo sutartimis. Šiam sektoriui priskirtini ir namų ūkiai, kurie naudojasi ir teikia įvairiausias mokamas paslaugas.

3. Trečiam sektoriui priskiriama:

a) paslaugos ir prekių gamyba, kuriomis prekiauti ir platinti yra draudžiama įstatymu;

b) legali gamybinė veikla, kurią vykdo asmenys ar asmenų grupė, neturinti leidimo arba kompetencijos.

Iš labiausiai paplitusių nelegalių veiklų galima paminėti kontrabandą, narkotikų gamybą ir platinimą, prostituciją, korupciją, kyšininkavimą ir kt.

KYŠIAI IŠLAIDOMS MAŽINTI
Valdžios organai įveda taisykles ir apdeda mokesčiais. Pavieniai piliečiai ir firmos gali mokėti už atleidimą nuo tų išlaidų. Pagal valstybines reguliavimo programas firmoms gali tekti mokėti už joms palankų taisyklių interpretavimą. Nuostatus ir taisykles korumpuoti valdininkai gali panaudoti kaip asmeninio pasipelnymo priemonę. Už kyšius taisyklės apeinamos visur. Nepaisant didžiulių kultūros, ekonominių sąlygų ir politinės organizacijos skirtumų, papirkinėjimų sritys visame pasaulyje stebėtinai vienodos. Papirkinėjama, gaunant verslo licencijos, kyšiai duodami statybos aikštelių ir pastatų inspekcijoms, reguliuojant pavojaus aplinkai ir darbo vietų saugumo klausimus. Jei tik reguliuojantys pareigūnai turi teisę spręsti savo nuožiūra, tai paskata kyšininkavimui jau egzistuoja.

Ypač atviros korupcijai yra taisyklės, supančios gamtinių išteklių eksploataciją, nes palenkus jas į kurią nors pusę dažnai galima pasipelnyti. Pavyzdžiui, miškų pramonės tyrimai rodo, kad miškų koncesijų pelningumui padidinti dažnai būdavo naudojami kyšiai. Panašiai korupcinės paskatos dažnai yra didelės ką tik privatizuotose valstybinėse įmonėse, turinčiose reikalų su naujomis priežiūros institucijomis, neturinčiomis profesinės patirties. Firma, spaudžiama konkurencinio kainų siūlymo procesu, gali pabandyti padidinti savo pelną atgaline data, kyšiais užsitikrindama palankų verslo klimatą.

Sunki našta visada yra mokesčių ir muitų mokėjimas. Muitinės pareigūnai kontroliuoja dar ir vieną firmų vertinamą dalyką-jų galimybę išeiti į išorinį pasaulį. Tad firmos ir pavieniai asmenys gali susitarti su mokesčių rinkėjais ir muitinės pareigūnais, kad jie sumažintų mokesčių bei muitų dydį ir paspartintų aptarnavimą. Pavyzdžiui, Niujorke darbuotojai panaudojo darbo su kompiuteriais įgūdžius sumažinti ar visai panaikinti mokesčius šimtams nekilnojamojo turto savininkų. Pareigūnai paprastai imdavo 10 procentų nuo panaikintų mokesčių sumos, tačiau kartais kyšiai išaugdavo ir iki 20-30 procentų. Panašiai ir vandens skaitiklių parodymų tikrintojas už kyšius gali sumažinti sąskaitas už vandenį.

Korupcija taip pat labai paplitusi vengiant importo mokesčių ir kontrolės. Prekybos su užsienio šalimis tyrimai parodė, kaip importuotojai per pusę sumažindavo savo krovinių vertę ir taip gautą pelną dalindavosi su muitinės pareigūnais. Mokesčių mokėtojai ir korumpuoti pareigūnai dalijasi tai, ką sutaupo mokesčių ir muitų sąskaita. O valstybės nuostolius tenka kompensuoti tiems mokesčių mokėtojams, kurie ne tokie turtingi ir neturi tokiu geru ryšių, taip pat ir visai visuomenei paslaugų mažėjimo pavidalu. Dažnai būna, kad mokesčius išvengia turtingieji, nes tai jiems leidžia korupcija, bet tokiu būdu išeina, kad neturtingieji moka dvigubai daugiau už turtinguosius.

Naujos galimybės korupcijai yra viena iš didėjančių ekonominio bei politinio pertvarkymo bėdų, galinti paskirsti šiaip jau gan daug žadančias reformas, sumažindama jų teisėtumą ir sąžiningumą. Korumpuota mokesčių ir muitų sistema, teikianti pirmenybę kai kurioms grupėms ir pavieniams asmenims kitų atžvilgių, gali paversti niekais pastangas pastatyti šalį ant sveiko fiksalinio pagrindo ir diskredituoti reformą.
EKONOMINIS POVEIKIS IR POLITINIS TEISĖTUMAS
Kyšių, duodamų norint išvengti nustatytų taisyklių ir sumažinti mokesčius, ekonominis poveikis priklauso nuo pagrindinių programų, veikiamų korupcinių iškraipymų, efektyvumo. Valstybė turi daug neefektyvių teisės normų ir apdeda firmas sunkiais mokesčiais. Tada, esant neefektyviai teisiniai struktūrai, kyšiai siekiant išvengti nustatytų taisyklių ir mokesčių gali padidinti efektyvumą. Kyšiai gali įveikti per garsias teisės normas, sumažinti mokesčius ir paskirstyti deficitines prekes. Net jei korupcinė “rinka” turi kai kurias iš anksčiau išvardintų problemų, rezultatas vis tiek gali būti efektyvumo požiūriu geresnis, negu laikantis įstatymu. Tokį papirkinėjimo pateisinimą paprastai palaiko investuotojai besivystančiose šalyse. Tai pragmatinis pateisinimas, išplaukiantis iš nusivylimo esama teisėtvarka. Šis argumentas svarbus dėl to, kad juo bandoma pateisinti korupciją siekiant naudos, kuri teisiškai neįteisinta. Kyšininkavimas einasi geriau, negu būtų sąžiningoje sistemoje, kur reikėtų laikytis įstatymų. Aišku, kad firmos ir pavieniai asmenys privalo laikytis ne tik tų įstatymų, kurie jiems atrodo efektyvus ir teisingi. Amerikos ir Europos firmos paprastai nebando papirkinėjimu išsisukti nuo aplinkos apsaugos, sanitarijos ir saugumo taisyklių ir neprašo nusikaltėlių padėti išsisukti nuo įstatymų reikalavimų. Užuot tai dariusios tokios firmos bando pakeisti įstatymus, teisėtais piniginiais išlaidais remia rinkimų kompanijas, kelia bylas, metančias iššūkį įstatymams ir teisės normoms. Galima skųstis tuo, kad turtas ir stambios korporacijos turi tokią didelę reikšmę išsivysčiusių šalių politiniame gyvenime, tačiau bent jau gerai dokumentuota lobistinė veikla ir kompanijų finansavimas yra geriau už slaptus kyšius, remiant demokratines institucijas. Tačiau kai kurios iš tų pačių firmų mažiau vengia pažeisti įstatymus besivystančiose ar iš socializmo į rinkos ekonomiką einančiose šalyse.

Atrodo keista toleruoti verslo firmų nuomones, kad laiku ir kur dera duotas kyšis yra pateisinamas nes didina jų pelną. Toks požiūris gali padaryti rimtos žalos šalies pastangoms sukurti deramą valstybę. Toms valstybėms reikia sukurti efektyvius mechanizmus gyventojų reikalavimams paversti įstatymais ir numatyti patikimus įsipareigojimus tiems įstatymams įgyvendinti bei numatyti teisines priemones tiems, kurie susiduria su prievartavimu. Jei investuotojai ir paprasti piliečiai pradės savaip spręsti, kurie įstatymai teisėti, tai bandymas sukurti valstybės institucijas žlugs. Kyšininkavimas nulems ne tik tai, kurie įstatymai bus įgyvendinami, bet ir kurie bus priimami. Visos valstybės, net ir tos kurios sėkmingiausiai pažabojo konkrečių suinteresuotų grupių galią, priiminėja neefektyvius įstatymus, tačiau nei viena valstybė negali veikti efektyviai, jei atskiri piliečiai gali paimti įstatymus į savo rankas.

Yra nuomonių, kad korupcija reiškiasi aiškiai neteisėtuose režimuose, negalinčiuose pretenduoti į liaudies paramą. Tada net kyšiai mokesčiams išvengti atrodo ne tokie žalingi kaip kitose kontekstuose, nes kuo mažiau išteklių valstybė turės, tuo silpnesnė ji bus. Tačiau išlaidų išvengti nepavyks. Tie, kurie iš korupcinių sandėrių turėjo naudos, taps dideliais reformos priešininkais, nes bijos netekti savo pranašumų. Vienas iš pirmųjų reformos uždavinių turės būti korumpuotų pareigūnų, firmų ar atskirų piliečių elgesio pakeitimas. Atskirų asmenų pastangų apeiti net apsunkinančius įstatymus toleravimas nesiderina su valstybės teisėtumu.
NUSIKALSTAMUMAS IR KORUPCIJA
Neteisėtos firmos stengiasi veikti saugiai, mokėdamos policijai, politikams ir teisėjams, arba leisdamos jiems gauti neteisėtų firmų pelno dalį. Tačiau tokios firmos tapo pat itin neatsparios prievartautojiškiems reikalavimams. Teisėsaugos organai gali reikalauti kyšių už tai, kad nekreiptų dėmesio į baudžiamosios teisės pažeidimus arba sumažintų baudas. Jei nusikalstamo elgesio įrodymai aiškus, tai tokios firmos tikriausiai nepajėgs grasinti pranešiančios apie korupcinius reikalavimus. Aišku, neteisėtas firmas vargu ar galima laikyti nekaltomis aukomis, Jos dažnai pačios aktyviai bando papirkinėti policiją, jos siekia ne tik neliečiamumo teisminio persekiojimo požiūriu, bet ir monopolinės padėties neteisėtoje rinkoje. Pavyzdžiui, kai kurie besiverčiantieji azartiniais lošimais ir narkotikų prekyba moka pareigūnams už tai, kad šie pultų konkurentus ar apribotų jų galimybes patekti į neteisėtą rinką. Kiti besiverčiantieji neteisėtais verslais kartais imasi tiesioginio potencialių varžovų bauginimo, dažnai papirkinėdami policiją, kad ši nesikištų į jų ketinimus dominuoti rinkoje.

Pavojus ekonomikos plėtrai kyla, kai organizuotos nusikalstomos grupės ima dominuoti teisėtame versle. Pavyzdžiai-iš socializmo į rinkos ekonomiką einančios Rytų Europos ir buvusios Sovietų Sąjungos šalys. Organizuotos nusikalstamos grupuotės gali neteisėtų įmonių pelnu ne tik užtikrinti valstybės pareigūnų bendrininkavimą, bet ir įsiskverbti į teisėtą verslą. Nelegaliam versle sukauptas pelnas, gautas nemokant mokesčių, tada gali būti investuojamas į teisėtą verslą ir valstybiniams kontraktams gauti. Net išsivysčiusiose šalyse kai kurios teisėto verslo šakos ypač pažeidžiamos nusikaltėlių infiltracijos atžvilgiu. Organizuoti nusikaltėliai turtingi ir nesiskaito su priemonėmis. Jie pasiryžę naudoti ne tik kyšius, bet ir grasinimus ir smurtą, kad gautų norimus kontraktus ir visa kita, ko pageidauja. Sėkmingiausiuose pavyzdžiuose mafijos saugomos teisėtos firmos gauna pakankamai monopolinio pelno, kad taptų organizuotų nusikaltėlių nuolatinės įtakos rėmėjomis. Tuose pačiuose palankiausiuose atvejuose gaminių diferenciacija menka, patekimo į rinką barjerai žemi; technologija nesudėtinga ir darbo jėga nekvalifikuota; paklausa neelastinga; pramonė susideda iš daugybės mažų firmų. Vienas iš pavyzdžių-privatus atliekų surinkimo verslas. Pradėti jį daug lėšų nereikia-pakanka nusipirkti sunkvežimį. Tačiau, kadangi šiukšlių išvežimo sunkvežimiai važinėja gatvėmis po vieną, tai gan lengva įbauginti nepageidautinus konkurentus, užpuolant jų sunkvežimius taip, kad nepastebėtų policija. Pavojaus organizuotiems nusikaltėliams sumažinti iki minimumo mafija gali papirkti policiją, kad šį nekreiptų dėmesio į jų veiksmus.

Šalyse su silpna ar korumpuota policija ypač didelis pavojus gresia teisėtoms firmoms, įsikūrusioms pelningiausiose miestų vietose, pavyzdžiui, restoranams ir parduotuvėms. Gamybinės įmonės gali pasislėpti nuošalumoje, o aptarnavimo paslaugų teikimo įmonės taip veikti negali. Jei policija nepatikima, nusikalstomos grupuotės gali reikalauti pinigų už apsaugą, ir saugos iš dalies nuo savo pačių užpuolimo. Didelius valstybės užsakymus vykdančios firmos, tokios kaip kelių tiesimo ar statybinės, yra pačios pirmosios kandidatės patekti organizuoto nusikalstamumo įtakon. Jei organizuoti nusikaltėliai ryšium su savo neteisėtu verslu papirkinėjo valdžią, tai joms bus palyginus nesunku duoti kyšius ir valstybiniams kontraktams palankiomis sąlygomis gauti. Kraštutiniu atveju nusikalstomos grupuotės vadovauja karteliams, gaunantiems kontraktus, ir papirkinėja valstybės pareigūnus, kad šie bendrininkautų ar bent jau tylėtų.

Daugelio nusikalstamų grupuočių turtingumas, skrupulų neturėjimas ir tarptautiniai ryšiai rodo, kaip sunku jas kontroliuoti kiekvienai šaliai. Pavojus tas, kad nusikalstoma veikla nėra ilgainiui turintis nunykti raidos etapas; ji taip pat susipina su politika, kad tampa vis sunkiau jas perskirti.

IŠVADOS
Vienas iš kyšininkavimą teisinančių argumentų orientuotas į daugelio valdžios nuostatų ir taisyklių neefektyvumą ir nepagrįstumą. Jei administruoja menkai apmokami pareigūnai, tai paskatos duoti kyšius labai didelės, o nauda iš pažiūros akivaizdi-privačios firmos ir piliečiai gali verstis savo verslu. Atskiri kyšiai duoda naudos ir jo gavėjui ir jo gavėjui, taip pat padidina bendra efektyvumą ir sąžiningumą. Tačiau tokie pasitaikantys atvejai nėra pakankamas argumentas žemesnio rango pareigūnų korupcijai toleruoti. Viena to priežastis- ne visi kyšiai duoda tokį rezultatą. Juk yra tokie dalykai, kaip mokesčių vengimas, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidinėjimas, nusikaltėlių palaikymas ir kt. Neteisėtu papirkinėjimu besiremianti rinka yra neefektyvi ir jei kyšiai iš tikrųjų yra priimtina paskirstymo funkcijos priemonė, tai jos reikėtų įteisinti ir jie turėtų būti mokami valstybei.

Korumpuoti pareigūnai, matydami kyšio ėmimo finansinę naudą, dažnai turi teisę savo nuožiūra persitvarkyti veikla. Jis gali sukurti deficitą, vilkinimą, biurokratizmą, kad paskatintų kyšininkavimą. Nenorintiems paklusti jie gali grasinti areštu ir patraukimu baudžiamojon atsakomybei. Tokiais atvejais pareigūnai gali teisinti kyšius kaip priemonę dar didesnei žalai išvengti, tačiau sisteminiai nuostoliai vis dėl to dideli. Be to korupcija žalinga ir dėl to, kad vienų nusižengimai ilgainiui paskatina vis daugiau ir daugiau žmonių pasirinkti korupcijos kelią. Be to, visur išsikerojusi korupcija pakerta valdžios teisėtumą. Korupcija aprūpinant visuomeninėmis prekėmis ir paslaugomis bei skirstant išlaidas trukdo valdžiai siekti visuotinio teisėtumo. Kyšininkavimas nėra stabilus ilgalaikis teisinės reformos pakaitalas.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Susan Rose-Ackerman. Korupcija ir valdžia: priežastys, padariniai ir reforma. 2001m.

2. Neapskaitoma ekonomika: sampratos, tyrimai, problemos. 1998m.

3. B. Martinkus; V. Žilinskas. Ekonomikos pagrindai. 1997m.

Rašykite komentarą

-->